„Ko mūsų amžiuje galima palinkėti? Sveikatos!, – paklaustas, ko palinkėjo Darjušui, atsakė Kšyštofas. – Jeigu brolis bus laimingas, ir aš būsiu laimingas“, – išskirtinį dvynių ryšį dar kartą pademonstravo vilnietis.
Abu aukštaūgiai savo gimtadienius paminėjo pergalingomis gaidomis – Kšyštofas su „Lietuvos rytu“ Klaipėdoje iškovojo sunkią, bet labai svarbią pergalę prieš „Neptūną“ (72:62), o Darjušas su Emilijos Redžo „Grissin Bon“ pranoko Pezaro „Consultinvest“ krepšininkus (83:66).
Aukštaūgių indėlis taip pat nebuvo menkas – Kšyštofas per 32 minutes pelnė 10 taškų, atkovojo 5 kamuolius, išprovokavo 6 varžovų pražangas ir surinko 18 naudingumo balų, o Darjušas per 16 minučių pasižymėjo 13 taškų, 2 rezultatyviais perdavimais ir 13 naudingumo balų.
„Chebrytė pasistengė ir įteikė man dovaną, – apie šventę uostamiestyje pasakojo sostinės klubo veteranas. – Ši pergalė mums labai daug davė: tiek emociškai, tiek psichologiškai. Neslėpsiu – buvome duobytėje: gerai, kad ištraukėme rungtynes Klaipėdoje – dabar galime lengviau atsikvėpti ir įtampa turėtų kiek nuslūgti.“
„Lietuvos rytui“ sezono startas tikrai nebuvo rožėmis klotas – Kaune pralaimėta „Žalgiriui“ (70:79) ir du sykius suklupta Europos taurės turnyro rungtynėse „Siemens“ arenoje – Stambulo „Bešiktaš“ (87:91) bei Saratovo „Avtodor“ (81:97) vyrams.
Tiesa, jau šį trečiadienį laukia ne ką lengvesnis išbandymas: pirmą pergalę namuose Marcelo Nicola auklėtiniai bandys iškovoti prieš vienvaldį E grupės lyderį Sankt Peterburgo „Zenit“ klubą, kuris dar nepatyrė nė vieno pralaimėjimo.
„Suprantame, kad šios rungtynės mums labai svarbios – reikės žūtbūt laimėti. Kitu atveju atsidursime nepavydėtinoje situacijoje“, – apie ne itin malonią vilniečių padėtį pasakojo K. Lavrinovičius.
Jis praėjusiame sezone prisijungė prie „Lietuvos ryto“, tikėdamasis tapti šalies čempionu, bet liko antras tiek LKL pirmenybėse, tiek LKF taurės turnyre.
„Norėtųsi dar kažką laimėti. Suprantu, kad karjera artėja prie pabaigos, bet norisi, kad kuo daugiau prisiminimų liktų“, – apie skambią karjeros pabaigą svajojo krepšininkas.
209 cm ūgio vidurio puolėjas savo kraityje turi jau ne vieną įsimintiną pasiekimą – su Sienos „Montepaschi“ klubu Kšyštofas yra žaidęs Eurolygos finalo ketverte bei pasidabinęs bronzos medaliu. O štai su Lietuvos rinktine jis turi visų spalvų Europos čempionatų medalius – auksą (2003), sidabrą (2013) ir bronzą (2007).
Tiesa, Jonas Kazlauskas šiemet Kšyštofo neįtraukė į kandidatų sąrašą, todėl veteranas nusprendė baigti karjerą nacionalinėje komandoje, o Darjušas praėjusią vasarą paskyrė poilsiui. Ar brolis paseks Kšyštofo pėdomis ir marškinėlius su užrašu „Lietuva“ iškeis į poilsį su šeima?
„Oi žinokit taip toli nei aš, nei jis pats nežino“, – atsakyti negalėjo K. Lavrinovičius.
Nuo 1996 metų profesionalų karjeras pradėję broliai krepšinio aikštelėse bėgioja jau beveik 20 metų. Bet iš kur tas paslaptingas nesenkančios energijos šaltinis?
„Meilė krepšiniui viską duoda. Aišku, ir patys dar prisižiūrime. Esame turėję daug traumų, daug operacijų: darome visokius pratimus – reikia kūną prižiūrėti“, – pasakojo brolis.
K. Lavrinovičiaus sutartis su „Lietuvos rytu“ baigsis po šio sezono, bet ar kabins sportbačius ant vinies, pasakyti jis dar negali.
„Kiekvieną sezoną žaidžiu kaip paskutinį. Bet jeigu bus noro ir sveikata leis – kodėl gi dar nepažaidus?“, – šyptelėjimu pokalbį užbaigė sukaktuvininkas.