Pergalės nuotaikas „Cido“ arenoje buvo galima užuosti jau trečio kėlinio pabaigoje. Po Darjušo Lavrinovičiaus taiklaus dvitaškio komandas jau skyrė 15 taškų – 65:50, o švieslentė fiksavo paskutinę trečio ketvirčio minutę.
Tačiau „Lietuvos rytui“ pakako vos poros ketvirtojo kėlinio minučių, kad iš gana saugios „Lietkabelio“ dviženklės persvaros liktų keli taškai.
Į kampą įspraustas „Lietuvos rytas“ kilo į lemiamą šturmą ir sugebėjo išlyginti rezultatą (72:72).
Ilgą „Lietkabelio“ tylą nutraukė Benas Magdenas, o jo dvitaškis vėl sugrąžino simbolinę šeimininkų persvarą – 74:72. Iki pagrindinio rungtynių laiko buvo likę beveik pusę kėlinio.
Tačiau lemiamu momentu nebekrito ir „Lietuvos rytui“, o australo B. Magdeno vedami šeimininkai likus 2 min. pirmavo 80:74.
Daugiau nei 6000 žiūrovų palaikomas „Lietkabelis“ atsilaikė per paskutines dvi minutes ir po dramatiškos pergalės 86:77 žengė į LKL finalą.
Seriją iki trijų pergalių „Lietkabelis“ laimėjo 3-1 ir jau sekmadienį pradės istorinį klubui LKL finalą, kuriame Panevėžio ekipos laukia nugalėtojų titulą ginantis Kauno „Žalgiris“.
„Labai džiaugiuosi, sveikinu visą organizaciją. Klubas nuosekliai to siekė. Džiaugiosi, kad visi kartu, su miestiečiu palaikymu, pasiekėme tą pergalę.
Kaip matėte, į pasikeitusį „Lietuvos ryto“ žaidimą ketvirto kėlinio pradžioje reagavome prastokai. Ačiū dievui, kad laimėjome rungtynes. Labiausiai gaila iššvaistytos persvaros. Trečiajame kėlinyje pirmavome 15-os taškų persvara ir iš jos liko nulis.
Gana vėlai prisitaikėme, mums tai buvo neparanku, gal pradėjome laukti rungtynių pabaigos, bet pasikartosiu, labai džiaugiuosi pergale.
Tikėjomės, kad „Lietuvos rytas“ keis savo žaidimą, ruošėmės tam, nors nelabai mums tai pavyko. Kaip Rimas Kurtinaitis sakė, laimės arba entuziazmas, arba patirtis. Jiems nepavyko mūsų užspausti, apibėgti, džiaugiuosi, kad atsilaikėme, o mačo pabaigoje laimėjo patirtis“, – po mačo kalbėjo laimingas K. Maksvytis.
Pasak jo, galbūt net dvi dienas komanda turės poilsio ir tik vėliau pradės pasiruošimą LKL finalui.
„Pažadais mėtytis nesinori, tačiau esu labai patenkintas komandos žaidimu, ypač šioje pusfinalio serijoje. Tikrai sužaidėme solidžiai. „Žalgiris“ yra „Žalgiris“, jis favoritas, bus labai sunku. Bet bandysime kovoti. Tikiuosi, kad jėgų finalui užteks“, – teigė K. Maksvytis.
Tuo metu R. Kurtinaitis po mačo neslėpė nusivylimo tokia pusfinalio serijos baigtimi ir savo auklėtinių, ypač legionierių, atsidavimu.
„Noriu pasveikinti Panevėžio „Lietkabelį“ su puikiu žaidimu ir puikia kova. Nepaisant pirmųjų pralaimėtų rungtynių Vilniuje, „Lietkabelis“ nepasidavė ir kovojo. Galiu pasakyti, kad kas turi didesnę širdį, labiau stengiasi, tas nugali bet kokius meistrus.
Kai pradėjome žaisti mažesniu penketu ir greitesnį krepšinį, mums pavyko pasivyti, bet neužteko stabilumo, tvarkingumo.
Išlikome sau stabilūs, kaip ir visą sezoną, nepataikėme baudos metimų, pridarėme klaidų. Šioje komandoje sutikau daug keistų dalykų.
Ką reiškia žodis motyvuoti? Jūs man pasakykite, kokią motyvaciją turi broliai Lavrinovičiai, Mindaugas Lukauskis? Jie metuose, savo pasiekę, užsidirbę pinigų, tačiau jie lietuviai ir žaidžia krepšinį. Neduok Dieve, dar gautų traumą ir atsisėstų į invalido vežimėlį. Jie su energija žaidžia ir tai atneša savo rezultatų.
Mūsų komandoje yra krūvą žaidėjų, kuriuos reikia kasdien motyvuoti, kiekvienoje treniruotėje. Aš nebesuprantu, ką jiems dar reikia pasakyti, kad jie bėgtų“, – nusivylęs kalbėjo Rimas Kurtinaitis.
„Aš jau nekalbu apie tas tokias Drew Gordonas tehcinines pražangas, kai jis kartais savimi daugiau grožisi, negu duoda naudos. Kai mes pralaimėjome Utenai Karaliaus Mindaugo taurėje visi sakė, kad tai yra siurprizas. Tai nebuvo siurprizas, toks tiesiog yra mūsų pajėgumas“, – pažymėjo R. Kurtinaitis.
„Apskritai iš tos „Lietuvos ryto“ komandos, kurioje čia dirbau anksčiau (2008-2010 m., – red. past.) liko tik pavadinimas. O kokie žaidėjai mes matome. Jie nėra to lygio, kad galėtų lygiuotis į „Žalgirį“ ar Eurolygą. Tai yra tiesiog komanda, – konstatavo jis.
R. Kurtinaitis užsiminė ir apie tai, kai kai kurie jo auklėtiniai nesilaiko klubo vidinės drausmės.
„Aš žinau, kaip mano amerikiečiai praleido naktis, tačiau nenoriu plėstis. Tai yra klubo vidinis reikalas, čia yra klubo vadovybė, kuri turi priimti sprendimus“, – pažymėjo treneris.
„Nežinau, lygtai kalbasi žaidėjai dabar tarpusavyje. Kai atėjau, tai jie nesikalbėjo“, – apie komandos vidinį klimatą užsiminė R. Kurtinaitis. – Tačiau aš negaliu pateisinti to, kaip žaidėjai viduryje atkrintamųjų varžybų randa laiko nuvykti į naktinį restoraną. Aš pats buvau ne šventasis, bet rasdavau laiko kada žaisti krepšinį. Jeigu CV paskaitysite, ne į barą man tuos medalius sunešė.“
Pakaustas apie Artūrą Gudaitį, R. Kurtinaitis pripažino, kad iš aukštaūgio tikėjosi daugiau.
„A. Gudaitį treniruoju tik tris mėnesius. Jis turėjo traumą, bet iš tikrųjų nesužaidė pusfinaliuose taip, kaip aš tikėjausi. Gal atsakomybė per didelė? Jaunas vaikinas, reikia daug dirbti. Jis noriai žiūri į krepšinį, dirba pries treniruotes, po jų, negalima skųstis. Tačiau šiuo metu, pavyzdžiui, broliai, vis dar yra efektyvesni už šį jauną krepšininką, kai praktiškai kiekvienas metimas yra pergalės kaina“, – sakė treneris.
Dėl bronzos vilniečiams teks kautis su Klaipėdos „Neptūnu“.
„Turime kovoti ir žaisti prieš Klaipėdą. Reikės korekcijų sudėtyje, ypač turiu omeny legionierius. Manęs netenkina jų supratimas, atsakomybės nebuvimas. Kai kurie, matyt, atvyko pabūti, gauti atlyginimus ir važiuoti namo“, – pridūrė R. Kurtinaitis.
Visgi, pasak R. Kurtinaičio, nors sezono tikslų klubas ir neįgyvendino, kitą sezoną jis ir toliau norėtų likti dirbti Vilniuje, jei to panorės ir „Lietuvos ryto“ vadovybė.