„Tiek daug mental klaidų ir puolime, ir gynyboje padarėme tik pirmose rungtynėse su Gruzija“, – po namo išsiuntusios nesėkmės 64:77 prieš Graikijos komandą pabrėžė D. Adomaitis.
Šias dvejas lietuvių rungtynes vienija du esminiai faktai – abejose buvo pralaimėta ir abejose dviženklio taškų skaičiau ribą perkopė mažiau nei keturi žaidėjai.
Mūšyje su Izraeliu Edgaras Ulanovas pelnė 18, Artūras Gudaitis ir Mindaugas Kuzminskas – po 16, Jonas Valančiūnas – 10 taškų, o lietuviai laimėjo 88:73.
Atkaklioje dvikovoje prieš italus Adas Juškevičius sušaudė 20, M. Kuzminskas – 14, J. Valančiūnas – 13, Mantas Kalnietis – 12 taškų, o Lietuva į savo sąskaitą įsirašė antrą pergalę 78:73.
Gana lengvai 94:62 laimėtoje akistatoje su Ukraina po varžovų krepšiu dominavo J. Valančiūnas (22 taškai), M. Kuzminskas (17), Martynas Gecevičius (11) ir M. Kalnietis (10).
Paskutinėse grupės rungtynėse dėl pirmos vietos B grupės D. Adomaičio kariauna prieš vokiečius triumfavo 89:72, o ją į priekį vedė 27 taškus surinkęs JV, su 15 taškų žybtelėjęs Donatas Motiejūnas 11 taškų pridėjęs Edgaras Ulanovas ir 10 įmetęs kapitonas Mantas.
Visiškai kitas vaizdas – pralaimėtose rungtynėse. Atidarymo mače 77:79 suklupę lietuviai dviženklio taškų skaičiaus sulaukė tik iš Kūzės (18) ir Kalno (15), o gniuždančiame aštuntfinalyje šią ribą peržengė M. Kuzminsko (20), J. Valančiūno (13) ir M. Kalniečio (11) trijulė.
Nors Tel Avive net aštuoni žaidėjai bent sykį pelnė 10 arba daugiau taškų, tačiau kritiniu momentu rinktinės vežimą tempė trys Lietuvos muškietininkai, kurie vieninteliai Europos čempionatą ir užbaigė turėdami dviženklio taškų skaičiaus vidurkį – JV (15,6), Kūzia (15,4) ir Mantas (10,3).
Savo paties šešėlį čempionate priminė Jonas Mačiulis, vidutiniškai rinkęs tik po 5,7 taško ir iš toli atakavęs vos 19 proc. taiklumu, ne tokio D. Motiejūno sugrįžimo laukė rinktinės sirgaliai, savo jėgos neparodė ir pasirengimo cikle žibėjęs naujokas A. Gudaitis.
D'Artanjano vaidmenį mūšyje su kovingaisiais graikais bandė pasidalinti E. Ulanovas su Mariumi Grigoniu, įmetę po 7 taškus, tačiau to neužteko. Talentingai rinktinei pritrūko šaltakraujiškos patirties, kuria pasigirti galėjo Graikijos rinktinė.
Iš pradžių silpnąja lietuvių gynybos vieta naudojosi Georgios Printezis – vienas pats per D. Motiejūną jis suvertė pirmus 8 iš 10 komandos taškų. Ir nors daugiau vienas Pirėjo „Olympiakos“ lyderių nebepasižymėjo, iš jo puolimo vadžias perėmė kiti žaidėjai.
Žaidėjas „be metimo“ Nickas Calathesas vien per pirmąjį ketvirtį švystelėjo du tritaškius, netrukus apie save priminė ir Kostas Papanikolaou, o žudikais lemiamais rungtynių momentais tapo Ioannis Bourousis ir Kostas Sloukas.
Pastarojo trijų tritaškių tirada trečiame kėlinyje padėjo graikams susikrauti rekordinę 17 taškų persvarą, o šūvis iš toli mačo pabaigoje nubraukė paskutines Lietuvos rinktinės viltis dar sukurti stebuklą.
Iš šio penketo net keturi žaidėjai pelnė dviženklį taškų skaičių, o 11 taškų pelniusiam 215 cm ūgio veteranui I. Bourousiui tai apskritai buvo geriausios čempionato rungtynės.
Patirtis, kurią savo užantyje turėjo graikai, tapo kertiniu faktoriumi mums nelemtame aštuntfinalyje Stambule.
Su baltu pavydu sekmadienį stebėjau, kaip latviai lengvai perlipa Juodkalnijos barjerą. Tačiau Lietuvos rinktinei tokia sėkmė nenusišypsojo ir jau pirmame atkrintamųjų etape teko kovoti su į medalius nusitaikiusia komanda.
Ją įveikti buvo galima, bet trijų muškietininkų buvo per maža.
