„Tada daug nežaidžiau, nes turėjome Tony Parkerį. Man pasisekė, kad buvau toje komandoje ir gavau medalį“, – prieš šeštadienio dvikovą savo karjeros „Les Bleus“ gretose pradžią prisiminė Th. Heurtelis.
Prieš devynerius metus finale Liublianoje (Slovėnija) jis aikštėje nespėjo nė apšilti kojų, mat težaidė dvi minutes.
Tačiau 2014-aisiais pasaulio pirmenybėse Th. Heurtelis jau buvo starto penketo žaidėjas ir pergalingose rungtynėse dėl bronzos į lietuvių krepšį sumetė 13 taškų.
2019-iųjų planetos čempionate, kai komandų keliai kryžiavosi dar sykį, Th. Heurtelio nebuvo, tad šeštadienį jo laukia trečioji oficiali akistata su Lietuvos rinktine.
Laikas vietoje nestovi: Kelne gynėjas jau bus vyriausias žaidėjas prancūzų gretose.
Padaryti pertrauką nusprendus Nicolas Batumui ir Nando de Colo, aplink Th. Heurtelį nebeliko didžiosios dalies krepšininkų, su kuriais pynėsi jo karjera rinktinėje.
Tiesa, viena kolona atrodo nenuverčiama: treneris Vincentas Collet „mėlyniesiems“ vadovauja jau 13 metų.
59-erių specialistas negali pasigirti jokiais ypatingais pasiekimais dirbdamas klubuose, tačiau būtent jam talkinant stipriausia visų laikų Prancūzijos krepšinio gvardija nukariavo šešis įvairios prabos medalius pagrindiniuose turnyruose – tai sudaro beveik pusę šalies rinktinės grobio, surinkto per visą istoriją.
Paskutinį kartą trofėjų galerija papildyta pernai, iš Tokijo olimpinių žaidynių parsivežus sidabrą.
„Žinoma, trenerio santykiai su pagrindiniais žaidėjais daug reiškia. Jo eros metu Prancūzijos rinktinėje buvo ne viena superžvaigždė: T. Parkeris, Borisas Diaw. Dabar ateina jaunesnės kartos metas ir prie to mums, be abejo, reikės prisitaikyti.
Panašiai jau buvo praėjusiame Europos čempionate, kai daug žaidėjų neatvyko į rinktinę. Tikimės, kad šįkart rezultatas bus kitoks – nors, kita vertus, būtent šis čempionatas atrodo stipriausias iš visų“, – atsargiai komandos galimybes vertino Th. Heurtelis.
Veterano paminėtas 2017 metų pirmenybes prancūzams užbaigė vokiečiai, eliminavę juos jau aštuntfinalyje – tai buvo prasčiausias Prancūzijos pasirodymas istorijoje.
Tie patys vokiečiai kirto antausį ir ketvirtadienį B grupės varžybų starte, laimėję 76:63.
Prancūzai pastaruoju metu apskritai dažnai pralaimi rytiniams kaimynams – tik tos nesėkmės turi skirtingų pasekmių.
„Keletą pastarųjų rungtynių išties nežaidėme gerai. Manau, mus šokiravo Vokietijos rinktinės intensyvumas. Turime į tai reaguoti.
Bet 2013-aisiais taip pat pralaimėjome pirmą Europos čempionato mačą vokiečiams, o paskui užėmėme pirmą vietą grupėje ir tapome čempionais. Taigi, šeštadienį pažiūrėsime, kokia ta mūsų reakcija bus šįkart, nes vėl tikimės aukšto intensyvumo dvikovos“, – atsiliepė Th. Heurtelis.
Jau mače su vokiečiais jo ekipa sprendė panašią taktinę dilemą, kuri aktuali ir Lietuvos ekipai.
Jei pastarojoje viename penkete dalį laiko rungtyniauja Jonas Valančiūnas ir Domantas Sabonis, V. Collet į aikštę kartais vienu metu bando sugrūsti Rudy Gobertą ir Vincentą Poirier.
Nepasakysi, kad viskas klojasi kaip iš pypkės.
„Jie dar turi išmokti žaisti kartu viename penkete. V. Poirier apskritai nėra pratęs užimti sunkiojo krašto puolėjo pozicijos. Bet čia buvo tik pirmos rungtynės, pasikartosiu, panašų scenarijų jau esame patyrę 2013 metais“, – priminė Th. Heurtelis.
Regis, 2013-uosius jam prisiminti yra kur kas maloniau nei savo pastarųjų metų klubinę karjerą.
Treniruoti „Barcelona“ ėmusiam Šarūnui Jasikevičiui neįtikęs prancūzas 2020-ųjų pabaigoje buvo su trenksmais išspirtas iš komandos, o praėjusiame sezone panašiai skandalingai baigėsi jo bendradarbiavimas su kitu Ispanijos grandu – Madrido „Real“.
Th. Heurteliui abi šios temos – sprangios.
„Būtų geriau, jei kalbėtume apie nacionalinę komandą“, – identiškais žodžiais Delfi klausimus nukirto 2016-ųjų Eurolygos rezultatyvių perdavimų karalius.
Jam pačiam Europos čempionatas „Lanxess“ prasidėjo vidutiniškai: mače su Vokietija Th. Heurtelis surinko 6 taškus ir 8 rezultatyvius perdavimus.
Statistika toliau bus pildoma šeštadienį, nuo 18.45 val. Lietuvos laiku.
Kitose antro B grupės turo rungtynėse Vokietija susitiks su Bosnija ir Hercegovina, Slovėnija varžysis su Vengrija.