Geras kapitonas – tai pirmiausia tas, kuris yra autoritetas rūbinėje, atsidavimo vienam klubui pavyzdys, žmogus, komandą vertinantis labiau nei savo asmenybę.
Kapitonas tiesiog puikus, jei svarų žodį geba tarti ne tik lūpomis, bet ir rankomis – kovodamas aikštėje.
Taip, kaip, pavyzdžiui, Tornikė Šengelija. Vis dėlto neabejotinam Vitorijos „Baskonia“ lyderiui iš Gruzijos tėra 26-eri, ir baskų garbę jis gina tik nuo 2014 metų.
Priešingame poliuje gali būti Viktoras Chriapa – Maskvos CSKA senbuvis, kuris praėjusiame dešimtmetyje „raudonarmiečių“ įgulą buvo išmainęs tik į NBA lygą. Bet 35-erių puolėjo saulė jau leidžiasi: pastaraisiais sezonais ant parketo jo vaidmuo simbolinis.
O visą gyvenimą – su viena išimtimi – „Žalgiryje“ žaidžiantis P. Jankūnas dar turi tiek parako, kad prireikus vieną kitą atsargai paliktą saują sugeba surasti net ir prabėgus aštuoniems mėnesiams nuo sezono starto.
Sekmadienį 34-ą gimtadienį švęsiantis aukštaūgis praėjusią vasarą praleido Europos krepšinio čempionatą, užtat galėjo tempti ant savo pečių „Žalgirį“ Eurolygoje rudenį, kai Šarūnas Jasikevičius dar tik galando kitus komandos ginklus.
Nieko keisto, kad žiemą puolėjo rezultatyvumo ir naudingumo kreivės ėmė klibėti – sausį rungtynėse su Bambergo „Brose“ P. Jankūnas vienintelį sykį šiame sezone pelnė neigiamą naudingumo balų skaičių (-1).
O antrose ketvirtfinalio serijos rungtynėse su „Olympiakos“ atsitiko tai, ko dar apskritai nebuvo – kauniečių kapitonas nepelnė taškų ir neatliko nė vieno metimo. Blankus P. Jankūnas buvo ir pirmoje akistatoje, kuomet surinko tik 4 taškus.
Tai galima suprasti, nes veteranus gerbiančio „Olympiakos“ gynyba pirmiausia medžiojo būtent jį. Nuostabiau, kokiu būdu atsakė P. Jankūnas serijai persikėlus į gimtąjį Kauną.
Antradienį į graikų krepšį jis paleido 13 taškų ir atkovojo 6 kamuolius. O Š. Jasikevičių labiausiai žavėjo 3 kapitono atlikti rezultatyvūs perdavimai.
„Nenustoju didžiuotis Pauliumi: jis turėjo daug progų „laisviems“ metimams, bet susilaikė ir neatakavo vardan dar geresnės situacijos komandos draugui. Tai – kapitoniškos savybės. Ir didžiulis patyrimas: jis nepradėjo panikuoti vien dėl to, kad Pirėjuje nepelnė taškų. Kažkiek taškų žaidėjui vis tiek svarbu įmesti, bet būti tokiam kantriam kaip Paulius – tiesiog puiku“, – pagarbą reiškė treneris.
Į scenos vidurį „Žalgirio“ arenoje P. Jankūnas žengė tada, kai „Olympiakos“ iš paskutiniųjų pabandė kibti į atlapus tolstantiems šeimininkams. Trečiame kėlinyje graikai priartėjo iki 7 taškų ir galėjo atkurti intrigą. Bet žalgiriečių senbuvis priešininkų pastangas pavertė niekais pelnydamas 9 taškus iš eilės.
„Treneriai visada pasiruošę išnaudoti žaidėjų stipriąsias puses, kai ateina tam tinkamas momentas. Matyt ta atkarpa buvo mano, smagu, kad pavyko pateisinti pasitikėjimą“, – pakomentavo ketvirtą vietą rezultatyviausių visų laikų Eurolygos žaidėjų sąraše užimantis aukštaūgis.
Kaip smagu, P. Jankūnas nepasakys – skambių frazių retai paleidžiantis krepšininkas ir savo paties žaidimą vertino kukliai, neišskiriant nė Pirėjuje ištikusios „sausros“.
„Niekada nesureikšminu savo pasirodymo, statistikos. Be abejo, nėra malonu lakstyti nė karto nemetant į krepšį, bet, jei to reikalauja situacija, jei komandos draugai turi didesnių pranašumų prieš savo tiesioginius oponentus, tikrai neturiu problemų. Man rūpi tik pergalė, o ne statistika, man juk jau ne 17 metų“, – kalbėjo P. Jankūnas.
Kai jam buvo septyniolika, Arvydo Sabonio krepšinio mokyklos auklėtinis dar tik planavo karjerą „Žalgirio“ dublerių komandoje.
Kitus 17 savo gyvenimo metų jis praleido tame pačiame klube – tik 2009-2010 metų sezone buvo išvykęs paragauti legionieriaus duonos į Maskvos srities „Chimki“, bet ja veikiai nusivylė.
Dabar „Žalgirio“ atsarginių suolas galbūt linksmai šurmuliuoja, kai P. Jankūnas kreiseriniu į ketvirtą dešimtį metų gerokai įkopusio aukštaūgio greičiu nuskuodžia į kontrataką ar atsiplėšia nuo žemės tiek, kad blokuotų varžovo metimą.
Bet dvigubai vyresnis P. Jankūnas ne šiaip sau yra galvos skausmas varžovams ir teisėjams, neretai pasimetantiems ne itin elegantiškose veterano gudrybėse. O žalgiriečiams jis – tiesiog puikus kapitonas.
Kitaip nei futbole, krepšinyje komandų kapitonai neryši raiščio – bet P. Jankūnui jo nė nereikia.
Ir žaisdamas kone geriausią sezoną savo karjeroje P. Jankūnas atsidūrė prie Eurolygos finalo ketverto slenksčio – Kauno ekipai tereikia dar vienos pergalės prieš „Olympiakos“.
Po galingo pasirodymo antradienį atrodo, kad favoritų etiketė nuo Pirėjo ekipos nuplėšta galutinai. Juk ketvirtas ir galbūt paskutinis serijos mačas ketvirtadienį vėl vyks Kaune.
„Kaip visi kalba, „Olympiakos“ – tikrai be galo patyrę, žino, kaip žaisti tokias rimtas rungtynes. Taškų skirtumas čia išvis nieko nereiškia, persvara serijoje – minimali. Jie tikrai padarys išvadas ir puls mums nuo pat pradžių. Be abejo, „Olympiakos“ vardas vis dar skamba grėsmingai – jie ta pati komanda, kuri laimėjo titulus ir yra be galo pavojinga“, – džiaugtis neskuba „Žalgirio“ kapitonas.
Vis dėlto būtų simboliška, jei tiltą į pirmą finalo ketvertą modernios Eurolygos istorijoje klubui nutiestų žmogus, buvęs ištikimas jam ir kur kas sunkesniais laikais.
Ketvirtosios „Žalgirio“ – „Olympiakos“ serijos rungtynės ketvirtadienį Kaune prasidės 20 val.