Krepšinio genijaus pamokos
Savo kelionę į profesionalų krepšinį 198 cm ūgio puolėjas pradėjo 2004-aisiais prestižinėje „Duke Blue Devils“ komandoje, kuriai vadovavo legendinis Mike'as Krzyzewskis. Bet D. McClure'as prisipažino, kad per tuos ketverius metus Šiaurės Karolinoje jis gavo kur kas daugiau nei tik krepšinio pamokas.
„Geresnio žmogaus per savo gyvenimą tikriausiai nebuvau pažinęs. Jis jaunus žaidėjus moko ne tik krepšinio paslapčių, tačiau ir padeda jiems tapti geresniais žmonėmis bei paruošia suaugusiojo gyvenimui – tai viena brangiausių pamokų, kurią kartu su savimi gali neštis visą likusį gyvenimą. Visus komandos narius jis išmokydavo jausti atsakomybę, kad aikštėje atiduotumėme viską.
Bet žinote, jis su tavimi suartėja ne tik dėl krepšinio. Mike'as nėra tas treneris, kuris ant derinių lentos tik braižo kryžiukus ir nuliukus – jis rūpinasi tavimi, domisi tavo asmeniniu gyvenimu, sveikata, padeda tapti vyru. Turėjau trenerių, kurie puikiai išmanė savo darbą, bet jeigu matai, kad jam tu nerūpi, tai tikrai aikštėje nekovosi ir nebūsi pasirengęs dėl jo numirti. Tokių kaip „Coach K“ – tik vienetai: juk svarbiausia gyvenimas, nes krepšinis – tik žaidimas“, – penkiskart NCAA čempiono sėkmės paslaptį atskleidė buvęs jo auklėtinis.
M. Krzyzewskis darbą „Duke“ universitete pradėjo nuo 1980 metų ir vyriausiojo krepšinio komandos trenerio pareigas užima iki šiol. Daugybės NCAA rekordų savininkas ne kartą už milžiniškus pinigus buvo viliojamas perimti NBA klubų vairą, tačiau vis likdavo ištikimas sau.
„Manau, kad jam patinka dirbti su jaunais krepšininkais ir prisidėti prie jų vystymosi. NBA žaidžia jau suaugę vyrai: juk ne be reikalo sakoma, kad sunku seną šunį išmokyti naujų triukų. Bet kai žaidėjams yra 18 metų, jie nori būti treniruojami, tobulėti, išmokti naujų dalykų ir išgirsti pastabas. O aukštesniame lygyje tai padaryti ir kiek sunkiau“, – neeilinį neeilinio trenerio pasirinkimą paaiškinti bandė D. McClure'as.
Visgi po mėnesio 70 metų jubiliejų minėsiantis JAV krepšinio genijus savo žinias perteikė ir ne vienai ryškiausiai NBA žvaigždei – sutiko perimti nacionalinės komandos vairą. Ir tai, kaip ją pakeitė, neliks pamiršta dar ilgai.
Kai JAV žvaigždynas 2004 metais Atėnuose vykusiose olimpinėse žaidynėse patyrė net tris pralaimėjimus ir galiausiai turėjo tenkintis bronzos medaliais, komandos vadovai pagalbos kreipėsi į M. Krzyzewskį. Visgi ir jo debiutas nebuvo pats sėkmingiausias – 2006-ųjų pasaulio čempionate amerikiečiai pusfinalyje gavo antausį nuo Graikijos ir vėl liko tik treti.
Tačiau tai buvo pirmas ir paskutinis net dešimtmetį trukusios trenerio karjeros kluptelėjimas. 76 pergalės iš eilės oficialiose rungtynėse, trys olimpiniai ir du pasaulio aukso medaliai – specialistas sugrąžino JAV rinktinei šlovę ir vėl suteikė jai nenugalimosios vardą. O po Rio de Žaneiro olimpinių žaidynių jis galiausiai šioje karjeros grafoje nusprendė padėti tašką.
„Jis pakeitė JAV krepšinį. Anksčiau rinktinėje nebuvo jokios struktūros: vienais metais žaisdavo 12 žaidėjų, kitais – jau kiti 12. Bet atėjęs jis norėjo kaskart iš grupelės vyrukų suburti komandą visam olimpiniam ciklui. O tai padaręs jis sugrąžino tarptautinio krepšinio svarbą ir padėjo vyrukams vėl patikėti, kad svarbus ir olimpinis krepšinis.
Geriausi NBA krepšininkai jo dėka suprato, kad žaidžiant už rinktinę nebėra svarbu, ar tu LeBronas Jamesas, ar Carmelo Anthony – svarbiausia yra JAV. Jis sugrąžino garbę atstovauti savo šaliai, todėl net ir pačios ryškiausios žvaigždės, jeigu neturėdavo problemų, neatsisakydavo žaisti“, – pokyčius šalies krepšinyje vertino D. McClure'as.
Sužavėjo lietuvių aistra krepšiniui
Bet jam pačiam iki NBA ir tuo labiau JAV rinktinės lygio pakilti nepavyko. Per ketverius metus, vilkėdamas „Duke“ aprangą, krepšininkas vidutiniškai rinkdavo 2,2 taško ir 2,9 atkovoto kamuolio, o profesionalo karjerą pradėjo NBDL čempionate.
San Antonijaus „Spurs“ antrinėje komandoje 2009-2010 metų sezoną praleidęs puolėjas žaisdavo tik po 13 minučių ir rinko po 2,3 taško bei 2,8 atšokusio kamuolio. Supratęs, kad gimtinėje kalnų nenuvers, savo laimės ieškoti amerikietis išvyko į Lietuvą.
Bet ją jis pasirinko neatsitiktinai – jo komandos draugas iš „Duke“ ekipos Martynas Pocius žaidė Kauno „Žalgiryje“, todėl D. McClure'as nusprendė pasekti kolegos pėdomis. Visgi mūsų šalyje D. McClure'as užsibuvo kiek ilgiau nei pats planavo.
„Pamatęs Lietuvos žmonių aistrą krepšiniui tiesiog norėjau pasilikti. Kitose šalyse komandoms tenka žaisti tuščiose arenose, bet Lietuvoje žmonės krepšinį myli. Aikštėje kartais būdavo vos 15-16 laipsnių šilumos, bet sirgaliai su šalikais ir kepurėmis vis tiek sėdėdavo tribūnose ir palaikydavo savo komandą. Tokiais atvejais pagalvodavau, kad amerikiečiams paprasčiausiai būtų per šalta, todėl jie net nesivargintų ateiti, o lietuviai dar ir rėkdavo bei šaukdavo.
Mano atmintyje įstrigo momentas, kai Lietuva pralaimėjo Europos čempionato rungtynes (2011 metais ketvirtfinalyje Makedonijai – Krepšinis.lt): eidamas gatve mačiau, kaip pro langus skraidė televizoriai. Buvo labai smagu gyventi šalyje, kurioje krepšinis praktiškai yra religija“, – atsistebėti negalėjo jis, prisipažinęs, kad vis dar artimai bendrauja su mūsų šalyje sutiktais žmonėmis.
Kėdainių „Nevėžis“, Klaipėdos „Neptūnas“ ir „Šiauliai“ – tai LKL komandos, kurių garbę per ketverius metus gynė D. McClure'as. Geriausią savo sezoną jis sužaidė Kėdainiuose, kuomet 2011-2012 metais pelnydavo po 10,4 taško, atkovodavo po 7 kamuolius ir rinkdavo po 14,8 naudingumo balo.
Be to, 2013-iaisiais amerikietis dar turėjo progą sudalyvauti ir LKL „Visų žvaigždžių“ rungtynėse – gindamas „Time Team“ ekipos garbę jis į geriausių lietuvių krepšį per 14 minučių įmetė 2 taškus. Bet nuo pat pradžių sunkiai susiklosčiusi krepšininko karjera galiausiai nutrūko.
„Aš visuomet buvau šio žaidimo mokinys, be to, būdamas jaunas turėjau ištverti net tris kelių operacijas, todėl kai kūnas nebeatlaikė krūvių, nusprendžiau pereiti į kitą barikadų pusę“, – pasakojo praėjusius dvejus metus „Spurs“ klube, o nuo šio sezono „Pacers“ komandoje su žaidėjais individualiai dirbantis specialistas.
