Jeigu Tarptautinės krepšinio federacijos Europos padalinio („FIBA Europe“) vadovybė palaimintų Baltijos jūros skalaujamų šalių planus, po ketverių metų čempionato grupių etapas vyktų Klaipėdoje ir Espe, o atkrintamosios varžybos bei finalai – Vilniuje.
Anot Lietuvos krepšinio federacijos (LKF) generalinio sekretoriaus Mindaugo Balčiūno, tam jau pradėta ruoštis: Klaipėda ir Vilnius kitą vasarą antrus metus iš eilės priims Europos merginų (iki 20 metų) pirmenybes.
Tuo metu suomiai jokio stambesnio moterų krepšinio turnyro dar nėra organizavę, todėl lygiuojasi į lietuvius – kaip, pasak jų pačių, vyrų krepšinyje daro nuo pat 2011 metais Lietuvoje vykusio Europos čempionato, kai po dešimtmečių pertraukos vėl žaidė finaliniame etape.
„Tas čempionatas buvo pirmas mūsų žingsnis, po kurio nuolat patenkame į pagrindinius turnyrus. Kai pradėjome šią programą, Suomija vyrų FIBA reitinge užėmė 85-ą vietą, o dabar yra 20-a. Visą šį laiką lietuviai buvo mūsų didieji broliai, iš kurių mokėmės. Dabar tikimės, kad pabūsite ir didžiosiomis sesėmis, parodysite kelią ir padėsite panašiai pakilti“, – šypsojosi Suomijos krepšinio federacijos (SKK) sporto direktorius Henrikas Dettmannas, su kuriuo siejamas pastarasis suomių krepšinio šuolis.
„Krepšinyje turime gražią santykių su Suomija istoriją, vykdėme daug bendrų projektų įvairiose amžiaus grupėse. Savo ruožtu, esame visiškai pasiruošę surengti šį čempionatą, nuo 2011-ųjų turime didelę patirtį, taip pat visą infrastruktūrą, viešbučius, gerą logistiką, kadangi esame nedidelė valstybė, po kurią judėti patogu. Linkiu, kad tiek mūsų, tiek Suomijos rinktinės patektų į 2028 metų olimpines žaidynes“, – komentavo LKF prezidentas Vydas Gedvilas.
Vyrų žemyno pirmenybės į Suomiją taip pat jau buvo užsukusios 2017 metais, kai Helsinkis priėmė vienos grupės varžybas.
Tuomet jos vyko 14 tūkst. vietų turinčioje Helsinkio arenoje – didžiausioje visoje šalyje.
Bet nuo Rusijos invazijos į Ukrainą pradžios praėjusiais metais pastaroji yra visiškai ištuštėjusi – iš jos buvo iškelti net jau suplanuoti renginiai.
Tokiu būdu suomiai parodė savo požiūrį į arenos savininkus: Rusijos prezidento Vladimiro Putino aplinkai priskiriamus milijardierius Genadijų Timčenką ir Romaną Rotenbergą.
Nors Europos moterų krepšinio čempionatas laukia tik po ketverių metų, Delfi paklaustas apie pagrindinę Helsinkio areną, H. Dettmannas teigė, jog apie ją net nebuvo svarstoma.
„Šios arenos nėra, ji uždaryta, nenaudojama, neprieinama dėl politinės situacijos, kadangi priklauso mūsų Rytų kaimynams. Kita vertus, Espas pastaruosius ketverius metus yra mūsų namų bazė, ten – irgi puiki arena, ir nuo Helsinkio centro iki jos – vos kelios metro stotelės“, – atsiliepė H. Dettmannas.
Espo „Metro“ arena yra perpus mažesnė – krepšinį joje gali stebėti apie 7 tūkst. žiūrovų.
Suomiai skaičiuoja, kad turnyro organizavimo Espe kaštai siektų apie 2 mln. eurų. LKF, kuri pageidauja priimti ir atkrintamąsias varžybas, orientuojasi į 3,7 mln. eurų renginio biudžetą.
Anot M. Balčiūno, daugiau nei pusę jo jau pažadėjo Vilniaus (1,3 mln. eurų) ir Klaipėdos (800 tūkst. eurų) savivaldybės. 1,3 mln. eurų federacija prašo ir valstybės, o likutį tikisi surinkti iš komercinių pajamų: bilietų, reklamos ir paramos sutarčių.
„Manau, tai bus pelninga investicija, ypač galvojant apie merginų krepšinio vystymą Lietuvoje“, – sakė M. Balčiūnas.
„FIBA Europe“ valdyba kandidatų paraiškas turėtų įvertinti kitą mėnesį. M. Balčiūnas teigė girdėjęs gandų apie galimus konkurentus, bet neabejojantis savo paraiškos sėkme.
„Mūsų tandemas su suomiais yra labai stiprus. Mes norime ne šiaip suorganizuoti turnyrą, o planuojame didelį renginį, turėsiantį įtakos viso moterų krepšinio plėtrai, ir tai padarė įspūdį „FIBA Europe“ vadovams“, – dėstė LKF generalinis sekretorius.
Primename, kad iš dalies motyvuojant planais rengti moterų pirmenybes, LKF atsisakė minčių pretenduoti kitą vasarą priimti vieną iš olimpinės atrankos turnyrų, kuriame vietos 2024-ųjų Paryžiaus olimpinėse žaidynėse sieks Lietuvos vyrų rinktinė.
Savo ruožtu, Lietuvos moterų nacionalinė komanda į Europos pirmenybių finalinius etapus nebeprasimuša nuo 2015 metų.
Suomės šiame amžiuje tarp elito apskritai nėra žaidusios – paskutinį kartą Senojo žemyno čempionate jos pasirodė 1987-aisiais. Tiesa, pastaruoju metu Suomijos viltis žadina jaunimas – praėjusiame Europos 16-mečių čempionate užimta ketvirta vieta, kitų amžiaus grupių rinktinės taip pat varžėsi A divizione.