Sekmadienį finale Kauno „Žalgiris“ apgynė titulą, 81:77 palaužęs Jonavos „Cbet“, o rungtynėse dėl trečios vietos Panevėžio „Lietkabelis“ 91:88 įveikė Vilniaus „Rytą“.
Kad ir kaip būtų keista, daugiausiai aštrių pojūčių žiūrovams padovanojo būtent dvikova, kurioje susitiko vilčių pelnyti trofėjų netekusios komandos.
Nors nė vienas iš keturių mačų Šiauliuose nesibaigė aiškiu vienos ekipos dominavimu, tik Gytis Masiulis paskutiniu metimu turėjo realią progą sulig ketvirto kėlinio sirena išplėšti „Rytui“ pratęsimą ir apversti įvykius aukštyn kojomis.
Sunkiausia ši akistata buvo ir arbitrams, ir komisaro pareigas ėjusiam Lietuvos krepšinio teisėjų asociacijos prezidentui Kęstučiui Pilipauskui, kuriam po mačo pabaigos ilgai pretenzijas žėrė „Ryto“ sporto direktorius Donatas Zavackas.
Delfi pirmadienį kalbintas LKL teisėjų „bosas“ A. Pavilonis pripažino taip pat susilaukęs skundų, tik neįvardijo, kieno.
„Akmenukų po KMT finalo ketverto sulaukiau iš vienos komandos. Nesakysiu, iš kurios. Bet galiu pasakyti, kad klaidų buvo visose rungtynėse, dėl to nėra ko ginčytis. Visgi teisingų sprendimų procentas buvo aukštas, kai kuriuose mačuose – netgi labai aukštas.
Rungtynės dėl trečios vietos galbūt nebuvo „sušvilptos“ labai aukštame lygyje, sakykime, teisėjauta vidutiniškai. Bet reikia atsižvelgti ir į žaidimo stilių, kurį naudojo abi komandos: daug artimo kontakto, labai daug visokių prilaikymų. Kova aikštėje turi virti, visada jos laukiame, bet jos pobūdį lemia daug detalių, įskaitant komandų pasirinktą taktiką.
Nelengva tokiomis aplinkybėmis pasiekti optimalų balansą: nebūti smulkmeniškam ir netraktuoti kaip pražangos kiekvieno prisilietimo, bet tuo pačiu atskirti tuos epizodus, kurie iš tiesų trukdo žaidimui“, – atsiliepė A. Pavilonis.
Panašu, kad nemažai paprastų krepšinio mėgėjų tiek „Šiaulių“ arenoje, tiek prie televizorių ekranų sutrikdė keli epizodai „Ryto“ ir „Lietkabelio“ grumtynių pabaigoje, kuriuos teisėjai vis dėlto įvertino pagrįstai.
Pirmiausia, socialiniuose tinkluose stebėtasi dėl to, jog likus žaisti 10 sek. dėl atšokusio kamuolio puolime kovojusiems „Lietkabelio“ krepšininkams nebuvo fiksuotas aikštės vidurio taisyklės pažeidimas.
Bet panevėžiečiai tuo metu dar nebuvo užvaldę kamuolio, nors šis vidurio liniją ir kirto pamuštas puolančios komandos atstovų.
„Kamuolio pamušimas nėra laikomas varymo ar kitokio valdymo pradžia – kamuolys turi būti sugautas abiem rankomis arba kurį laiką prilaikomas vienu delnu. O kad jis pamuštas iš apačios ar iš šono – tai ne kamuolio valdymas.
Todėl atšokusį kamuolį, kurio niekas nevaldo, bet kas ir gali bet kurioje aikštės vietoje sugauti, ir tai nebus vidurio linijos taisyklės pažeidimas. Toks šios taisyklės traktavimas galiojo visą laiką“, – komentavo A. Pavilonis.
Beje, po šio epizodo vilniečių strategas Giedrius Žibėnas pasinaudojo tik prieš savaitę įsigaliojusiu trenerio iššūkio taisyklės atnaujinimu ir paprašė papildomos vaizdo peržiūros.
„Ryto“ vairininkas tą jau buvo daręs dar pirmame kėlinyje, bet nuo šiol taisyklės leidžia per paskutines dvi rungtynių minutes pasinaudoti trenerio iššūkiu antrą kartą.
Vis dėlto abejonių sukėlė ne vidurio liniją kirtęs kamuolys, o Gedimino Oreliko mostas alkūne keliomis sekundėmis anksčiau, kliudęs Luką Ulecką. Peržiūrėję įrašą teisėjai kriminalo neįžvelgė.
Per likusias rungtynių sekundes sekė dar du kontroversiški epizodai, kuriuose pagrindiniu veikėju tapo Evaldas Kairys.
Iki sirenos likus 6 sek. ir „Lietkabeliui“ pirmaujant dviem taškais, Elvaras Fridrikssonas specialiai prametė antrą baudos metimą, norėdamas suteikti komandos draugams galimybę pakovoti dėl atšokusio kamuolio.
Vis dėlto ją atėmė arbitrai – ir padarė tai nepagrįstai.
Atidžiai peržiūrėjus vaizdo įrašą matyti, jog E. Kairys į baudos aikštelę įžengė E. Fridrikssonui jau paleidus kamuolį iš rankų. Tai pripažino ir A. Pavilonis.
„Patys atkreipėme į tai dėmesį, mano nuomonė irgi tokia – galbūt pažeidimo nereikėjo fiksuoti. Bet šioje vietoje teisėjams nėra kaip padėti, kadangi tokiu atveju jie negali pasinaudoti vaizdo peržiūra.
Turėjome panašių precedentų anksčiau, apie tai buvo diskutuota, buvo ir pasiūlymas per dvi paskutines rungtynių minutes leisti tokiais atvejais pasitelkti pakartojimus. Mat arbitrams nėra lengva vienu metu fiksuoti, kada kamuolys atsiskiria nuo metančiojo rankos ir kada visi likę žaidėjai įžengia į baudos aikštelę, peržengia tritaškio liniją. Visgi siūlymui nebuvo pritarta, palikta teisėjams spręsti realiu laiku“, – sakė LKL teisėjų vadovas.
Nors tąkart E. Kairys turėjo priežasčių skėsčioti rankomis, iškart sekė epizodas kitoje aikštės pusėje, kurį arbitrai išgliaudė teisingai.
Stefanui Peno ruošiantis grąžinti kamuolį į aikštę iš už šoninės linijos, „Ryto“ vidurio puolėjas rankomis stumtelėjo prabėgantį G. Oreliką – nors „Lietkabelio“ krepšininkas pasistengė sutirštinti spalvas, nulėkdamas į šoną lyg būtų užlipęs ant minos, fakto tai nekeitė.
Mat svarbu pažymėti, jog E. Kairys nebuvo nubaustas nesportine pražanga.
„Pagal naują taisyklę, tai buvo kamuolio išmetimo iš užribio pražanga. Kol įmetantis žaidėjas nepaleido kamuolio iš rankų, jei besiginanti komanda prasižengia, ji baudžiama vienu baudos metimu, ir kamuolys lieka puolančiajai komandai.
Mes esame nutarę, jog kilus abejonių teisėjai dėl tokios pražangos gali pasitelkti vaizdo peržiūrą, kad įsitikintų dėl pražangos momento. Savo ruožtu, ir treneriai gali pasinaudoti iššūkio taisykle. Bet, šiuo konkrečiu atveju, nebuvo jokių abejonių, kad E. Kairys prasižengė dar negrąžinus kamuolio į žaidimą.
Ir nesvarbu, kaip griuvo G. Orelikas – čia jau nebėra klausimo, ar pražanga paprasta, ar nesportinė, užtenka bet kokio neleistino kontakto“, – dėstė A. Pavilonis.
Mačui dėl trečios vietos Šiauliuose teisėjavo Jurgis Laurinavičius, Artūras Šukys ir Gintaras Mačiulis.