Nacionalinės pirmenybės klubams – ne tokios patrauklios kaip Eurolyga, todėl vis garsiau kalbama apie ryžtingesnį žingsnį link europietiškos NBA.
Bet atrodo, kad kalbos taip ir liks kalbomis, kadangi klubų pasitraukimui iš nacionalinių pirmenybių bent jau kol kas nepritaria pačios Eurolygos vadovybė.
Konkrečiau – Eurolygą ir Europos taurės turnyrą valdančios kompanijos ECA prezidentas ir vykdantysis direktorius Jordi Bertomeu.
Į Kauną trumpam užsukęs 60-metis katalonas prieš rungtynes tarp „Žalgirio“ ir Miuncheno „Bayern“ surengė spaudos konferenciją, kurios metu aptarė šiuo metu žemyno krepšinio kuluaruose nagrinėjamas temas.
Tariamus „Real“ ir „Olympiakos“ planus palikti savo šalių lygas J. Bertomeu pavadino nesutampančiais su realybe.
„Tai tik spekuliacijos, pavyzdžiui, „Real“ atveju. O Graikijoje panašūs skandalai – tiesiog tos šalies tradicija, net nežinau, kaip kitaip tai apibūdinti. Bet jie niekada nevirsta kažkuo apčiuopiamu.
Faktas, kad kai kuriose šalyse mūsų klubams kyla sunkumų, pavyzdžiui, Ispanijoje, Izraelyje. Bet absurdiška būtų galvoti, jog Eurolyga konkuruoja su nacionaliniais čempionatais. Vakar kaip tik buvome susitikę su nacionalinių lygų atstovais. Taip, buvo pastabų dėl Eurolygos plėtros, kuri reikš didesnį rungtynių skaičių, vadinasi, paliks mažiau erdvės vietinėms primenybėms. Bet juk tai mes organizuojame rungtynes, kurias stebi daugiau nei po 10 tūkst. žiūrovų. Jeigu kas nors kitas galėtų pasigirti tokiu susidomėjimu, puiku, bet daugiau niekam tai nepavyksta.
Manau, dabartinė struktūra yra tinkama, norime, kad mūsų klubai varžytųsi tiek Eurolygoje, tiek savo nacionaliniuose čempionatuose. Todėl daugiau nebedidinsime Eurolygos dalyvių skaičiaus. Turime padėti vieni kitiems, kad visiems būtų naudos iš bendros krepšinio plėtros. Lygos turi suprasti, kad kartu su Eurolyga vystosi visas krepšinis“, – dėstė ilgametis Eurolygos bosas.
Tiesiai paklaustas, ką patartų mažinti rungtynių skaičių Lietuvos krepšinio lygoje (LKL) bergždžiai siekiančiam „Žalgiriui“, jis kėlė rankas.
„Manau, jiems mano patarimo nereikia, jie patys žino, ką daryti“, – nesikišo J. Bertomeu.
„Žalgirio“ direktorius Paulius Motiejūnas teigė įtrauksiantis į komandos sudėtį daugiau jaunimo ir leisiantis LKL reikštis jam, jei lygos formatas ateityje nesikeis. Apie radikalesnius žingsnius jis taip pat vengė kalbėti.
„Vieni mes nepulsime prieš traukinį. Jei prezidentas sako, kad galimybė trauktis iš nacionalinių čempionatų rimtai nesvarstoma, tai ir mes nesvarstome. Jei prieš tai visi kartu vieningai laikėmės prieš FIBA spaudimą, manau, vieningai spręsime ir dėl nacionalinių čempionatų“, – sakė P. Motiejūnas.
Kaip ir dauguma Eurolygos klubų, „Žalgiris“ ignoravo Tarptautinės krepšinio federacijos (FIBA) naująją varžybų sistemą ir neišleisdavo savo žaidėjų į nacionalines rinktines.
Regis, šiame fronte permainų ateityje taip pat nenusimato.
Pasaulio čempionato atrankos varžybų „langų“ architektas Patrickas Baumannas praėjusį spalį mirė nuo širdies smūgio, o FIBA generalinio sekretoriaus pareigose jį pakeitė graikas Andreas Zagklis.
Pastarasis neketina atsisakyti dabartinės sistemos ir teigia esantis pasirengęs naujoms deryboms su Eurolyga.
Bet kas iš to – žengti pirmo žingsnio vis dar nesiruošia nei viena, nei kita pusė.
„Neturėjome galimybės pasikalbėti su nauja FIBA vadovybe. Aišku, jai kyla problemų dėl „langų“, bet mes čia niekuo negalime padėti, nes turime savo varžybas, kurios 18 metų vyksta pagal stabilų kalendorių.
Manau, FIBA turi apsispręsti, ar atranką toliau rengti tokiomis pačiomis sąlygomis, ar kažką keisti. Man atrodo, kad tikros rinktinės turėtų būti su visais geriausiais žaidėjais. Juk joms nebūtina žaisti lapkritį ar gruodį, tam yra vasara. Bet kiekviena organizacija turi savo prioritetų“, – nuolaidoms nusiteikęs neatrodo J. Bertomeu.
Tuo metu tarp Eurolygos prioritetų tolesnės plėtros nebėra. Lygos prezidentas patikino, kad artimiausiais metais dalyvių skaičius nebeaugs.
Pernai Eurolyga patvirtino formatą 2019-2020 metams, pagal kurį lyga išsiplės iki 18 klubų, įtraukiant vardinius kvietimus gavusius Miuncheno „Bayern“ ir Vilerbano ASVEL.
Jie prisijungs prie 11 ilgalaikes licencijas turinčių ekipų (Stambulo „Anadolu Efes“, Stambulo „Fenerbahče“, Maskvos CSKA, Milano „Olimpia“, Madrido „Real“, „Barcelona“, Vitorijos „Baskonia“, Tel Avivo „Maccabi“, Pirėjo „Olympiakos“, Atėnų „Panathinaikos“ ir „Žalgiris“).
Likusias vietas užims Europos taurės varžybų nugalėtojai bei geriausius rezultatus ABA (Adrijos), VTB Vieningoje lygoje bei Ispanijos ir Vokietijos pirmenybėse pademonstruosiančios komandos.
„Per kitus 4-5 metus turėsime konsoliduoti esamą situaciją. Asmeniškai nemanau, kad toliau plėsimės. Taip, norime komandų tokiose perspektyviose rinkose kaip Londonas ar Paryžius, bet dalyvių skaičiaus nebedidinsime, veikiau jau keisime komandas. Juk kokybė ir kiekybė ne visada eina ranka rankon“, – sakė J. Bertomeu.
Eurolygos „galva“ taip pat atsakė į klausimus apie finalo ketverto perspektyvas Kaune, prisiminė skandalą Maskvoje ir pakomentavo algų kepurės idėją.
– Finalo ketverto turnyrą šiemet rengs Vitorija, kuri – dar mažesnė už Kauną. Kaip vertintumėte pastarojo kandidatūrą priimti lemiamas Eurolygos kovas?
– Vertiname rimtai, nes čia yra viskas, išskyrus kai kurią reikiamą infrastruktūrą. Čia yra geriausia fanų bazė, geriausia arena. Atrodo, būtina finalo ketvertą rengti čia. Bet reikia išspręsti logistikos klausimus, kurie taip pat labai svarbūs. Didžiausias jų – apgyvendinimo problema (Kaune nėra Eurolygos reikalaujamo penkių žvaigždučių viešbučio – Krepšinis.lt). Kai tik ji bus išspręsta, mes čia atvyksime.
Tiesa, kad Vitorija – taip pat nedidelė. Bet turnyrą rengia ne ji viena, o kartu su San Sebastianu ir Bilbao. Įtrauktas visas baskų kraštas.
– Praėjusį lapkritį „Žalgiris“ pateikė skundą dėl pralaimėjimo išvykoje prieš Maskvos CSKA – lemiamame kėlinyje kauniečiams rezgant išpuolį, atakai likęs laikas nuo 18 sekundžių mistiškai peršoko į 13. Kaip vertinate tokius incidentus, kurių jau yra pasitaikęs ne vienas?
– Negalime džiaugtis tokiomis klaidomis. Manau, mes jau paaiškinome, kas įvyko, atsiprašėme. Beje, tas pats pasikartojo ir atsakomosiose rungtynėse Kaune, tik teisėjai tuomet pastebėjo klaidą.
Aišku, visi tų klaidų padarome. Galbūt žmonėms tai pasirodė labai neįprasta, neregėta. Turime tam skirti daugiau dėmesio. Pasitikime visų arenų sekretoriatais, taip pat ir Maskvos. Deja, šiuo konkrečiu atveju jie dirbo ne taip, kaip reikėjo.
– Properšos tarp Eurolygos klubų skaičiuojant jų finansines galimybes – labai plačios. Ką galvotumėte apie galimybę pasekti NBA pavyzdžiu ir įvesti algų kepurę?
– NBA algų kepurė galioja tik vienos šalies teritorijoje (iš tikrųjų, JAV ir Kanados – Krepšinis.lt), turinčioje vienodą teisinį reguliavimą. Europoje jis labai fragmentuotas, mokesčių sistemos smarkiai skiriasi tarp šalių. Todėl būtų labai sunku įvesti vieningus apribojimus. Net ES nesugebėjo harmonizuoti mokesčių savo narėse. Taip pat ir rinkų aspektai labai skiriasi, to mes kontroliuoti negalime.
– Išaugus Eurolygos dalyvių skaičiui, pagausės ir klubų, kurie reguliariajam sezonui artėjant į pabaigą nebeturės dėl ko kautis – bus praradę galimybes patekti į aštuonetą. Ar nevertėtų kartu padidinti atkrintamųjų varžybų dalyvių skaičių?
– Nežinau tokio turnyro, kuris visiškai išvengtų nieko nebelemiančių rungtynių. Visur jų būna: futbole, NBA. Ir niekam tai nekliūna. Taigi, klausimas, kodėl mums tai turėtų netikti? Juk komandos, praradusios šansus kažkur patekti, vis tiek siekia pergalių, stengiasi, nes yra labai profesionalios. Taip jos kuria produktą. Per 18 Eurolygos sezonų mačiau ne vieną pergalę, pasiektą šansų nebeturinčios komandos prieš varžovą, kuriam laimėti buvo gyvybiškai svarbu.
– Sakėte, kad Eurolyga plėstis nebeketina. O kokie planai dėl Europos taurės varžybų?
– Joms taip pat reikia laiko konsoliduotis. Prieš kelis metus dalis klubų patyrė labai didelį nacionalinių federacijų spaudimą pereiti į FIBA Čempionų lygą. Dabar situacija normalizavosi. Klubai suprato, kad tai – antras pagal rangą turnyras žemyne, Eurolygos prieangis. Mūsų noras – padidinti komandų judėjimą tarp turnyrų, nes pagal savo lygį, Europos taurės varžybos nusipelno daugiau kelialapių į Eurolygą. Manau, juos turėtų gauti ne tik nugalėtojai, bet ir finalininkai. Kalbėsime apie tai su klubais – gal ne artimiausiais metais, bet ilgai neatidėliodami.