Memfio „Grizzlies“ markšinėlius vilkintis „Vinsanity“, „Air Canada“, „Half Man Half Amazing“ arba tiesiog „VC“ sausio 26 dieną atšventė savo jubiliejų. 198 cm ūgio universalusis gynėjas savo žaidimu neigia visus gamtos dėsnius – aikštėje vis dar vidutiniškai praleidžia po 24 minutes, pelno po 8,2 taško ir atkovoja po 3,3 kamuolio.
„Čia kalbame ne apie mano amžių, – aiškino NBA veteranas. – Tai labiau apie mano meilę krepšiniui ir norą varžytis aukščiausiu lygiu. Kai svarsčiau, koks esu žaidėjas ir ką noriu pasiekti, supratau, kad vis dar noriu žaisti būti naudingas.“
Savo įspūdingais dėjimais iš viršaus į istoriją įėjusį V. Carterį pasaulyje labiausiai išgarsino epizodas iš 2000 metų Sidnėjaus olimpiados.
Tuomet dar vienai JAV „Svajonių komandai“ atstovavęs gynėjas įkrovė kamuolį iš viršaus per 218 cm ūgio prancūzų vidurio puolėją Fredericą Weisą. Prancūzų spauda tą momentą pavadino „mirties dėjimu“. V. Carteris vedė JAV rinktinę aukso medalių link vidutiniškai per rungtynes rinkdamas po 14,8 taško.
V. Carterio pėdomis seka nemenkas būrelis NBA veteranų, kurie dar šiais metais įstos į keturiasdešimtmečių klubą. Liepos 28 dieną jubiliejų švęs Manu Ginobilis (San Antonijaus „Spurs“), rugsėjo 15-ąją – Jasonas Terry (Milvokio „Bucks“), spalio 13-ąją – Paulas Pierce'as. Kitais metais jie lauks prisijungiant dar vienos krepšinio legendos – Dirko Nowitzkio (Dalaso „Mavericks“).
Vyriausias kada nors NBA lygoje žaidęs krepšininkas buvo Natas Hickey. 1947-1948 metų sezone būdamas 45 metų ir 363 dienų Providenso „Steamrollers“ komandos treneris nutarė apsivilkti marškinėlius ir pats išbėgo į aikštę. Jis prametė visus šešis metimus ir pataikė 2 iš 3 baudos metimų.
Antras pagal amžių liejęs prakaitą NBA arenose buvo Kevinas Willisas. Būdamas 44 metų jis dar gynė Dalaso „Mavericks“ klubo garbę. Trečias vyriausias kada nors lygoje žaidęs krepšininkas – NBA Šlovės muziejaus narys Robertas Parishas.
Paskutinį savo sezoną būdamas 43 metų amžiaus jis dar vilkėjo „Chicago Bulls“ marškinėlius. Per 21-erius karjeros metus jis sužaidė 1611 reguliariojo sezono rungtynių – vidurio puolėjo aplenkti kol kas nepavyko niekam. Negana to, R. Parishas yra vyriausias kada nors NBA finale triumfavęs krepšininkas. Titulą jis laimėjo su „Bulls“ 1997 metais.
Lietuva taip pat turi tokio amžiaus aktyvių krepšininkų, kaip V. Carteris. Vyriausias iš šiuo metu dar žaidžiančių mūsų šalies krepšininkų yra Rimantas Kaukėnas.
Karjerą pernai baigęs Geležinis Rimantas netikėtai nusprendė ją pratęsti ir vėl apsivilko italų Emilijos Redžo „Grissin Bon“ marškinėlius. Gynėjas 40 metų jubiliejų švęs balandžio 11 dieną.
Netrukus po jo – balandžio 15 dieną – 40 žvakučių ant torto prireiks ir Utenos „Juventus“ garbę ginančiam Dainiui Šalengai. „Pakankamai vėlai pradėjau žaisti krepšinį – tik baigęs mokyklą, tai gal nespėjo taip atsibosti, – juokėsi puolėjas paklaustas, kas jį dar laiko krepšinio aikštėje.
„Pagrindinis dalykas – motyvacija – kokiame lygyje žaidi, su kuo treniruojiesi, kiek tai teikia malonumo. Kai susiduri su traumomis ir jų pasekmėmis, krenta kontraktų kreivė ir komandų pajėgumas. Kiti neranda savyje motyvacijos“, – krepšinis.lt pasakojo D. Šalenga.
Paklaustas, kas padeda su 40 metų bagažu vis dar tęsti karjerą, krepšininkas tikino, kad tai yra profesionalus požiūris į kūną: „Iki 30 metų gali sportuoti gyvendamas kitokiu ritmu, užsiimti užklasine veikla, bet vėliau turi susidėlioti viską profesionaliai – mityba, atsistatymas, poilsis, krūvis. Tokiame amžiuje detalės itin svarbios. Jei užmerksi į kažką akis – vėliau atsilieps.“
Motyvacijos neprideda dideli krūviai, susidėvėjęs kūnas, chroniškos traumos, ilgi gijimo procesai, atsistatymas, „žaidimai“ su skausmu ir vaistais.
„Būna krepšininkai nesulaukia 30 metų ir negali žaisti dėl traumų. Tokių pavyzdžių ir Lietuvoje yra – Linas Kleiza, Arvydas Macijauskas. Jeigu sveikata leistų, manau, nemažai jų dar ilgai važiuotų. Tiems, kuriems neleido kūnas, sustojo anksčiau. Kiti nemato tame naudos – kontraktai nedideli – nėra motyvacijos“, – aiškino „Juventus“ puolėjas.
Jis pastebėjo, kad šiuo metu Eurolygoje 35-36 metai nėra kažkas reto, o prie to pakilusio krepšininkų amžiaus daug prisidėjo patobulėjusi medicina, maisto papildai, metodikos, sportininkų ir personalo profesionalumas, atsistatymo priemonės.
„Tikrai negalvojau apie tai, kiek ilgai žaisiu krepšinį. Žaidi, žaidi ir žiūri – jau 40, – juokėsi D. Šalenga. – Man patinka, aš mėgaujuosi žaisdamas aukštame lygyje. Supratau, kad norėdamas likti konkurencingu, turiu atitinkamai investuoti į save, profesionaliai žiūrėti į darbą, mitybą, poilsį.“
Veteranas jau anksčiau paskelbė, kad po šio sezono baigs savo krepšininko karjerą, tačiau, jei gerai seksis, nedidelį procentą dar išbėgti į aikštelę pasilieka.
LKL čempionate D. Šalengą vejasi dviem metais jaunesni Mindaugas Lukauskis (Panevėžio „Lietkabelis“), Arvydas Čepulis („Šiauliai“) ir broliai dvyniai Darjušas ir Kšištofas Lavrinovičiai (Panevėžio „Lietkabelis“).
Eurolygoje keturiasdešimtmečių klubas kol kas neatidarytas. Arčiausiai jo yra Jono Mačiulio komandos draugas Andresas Nocioni. Jis lapkričio 30 dieną švęs 38 metų sukaktį. Pagal amžių jis yra vyriausias Eurolygos krepšininkas.
Metais jaunesnis yra žalgirietis Robertas Javtokas, kovo 20 dieną nuo torto pūsiantis 37 žvakutes. Lietuvio bendraamžis yra Eurolygos ir „Barcelonos“ legenda Juanas Carlosas Navarro.
Iki 40 metų ribos dar ketveri metai laukia „Panathinaikos“ aukštaūgio Antonio Fotsio, po penkerių metų šią liniją kirs tokios Eurolygos žvaigždės kaip Vassilis Spanoulis („Olympiacos“), Pero Antičius („Fenerbahce“) ir Victoras Chriapa (Maskvos CSKA).
„Tam tikrose sporto šakose yra net taip – kuo vyresnis, tuo geriau. Tačiau iki tam tikros ribos. Regresija egzistuoja. 40 metų ribą perkopiantys V. Carteris, R. Kaukėnas ar D. Šalenga geri lyginant su bendraamžiais, bet nėra savo karjeros zenite. Tiesiog jiems dar užtenka parako, kad žaistų tam tikrame lygyje“, – krepšinis.lt kalbėjo sporto medicinos gydytojas Kęstutis Linkus.
Anot jo, susideda keli veiksniai, lemiantys sportininkų ilgaamžiškumą: „Tai ir genetinis dalykas, ir fiziologija – stipresni kaulai, sąnariai, geresnė krūvį toleruojanti raumenyno būklė. Dar vienas svarbus faktorius – prevencinių profilaktinių priemonių naudojimas per karjeros metus.“
Sporto medicinos gydytojas tvirtina, kad jei sportininkas nuo pradžių imasi fizinio pasirengimo, teisingai visapusiškai stiprina kūną, tuomet išvengia traumų, geriau atsistato, sulaukia mažiau prastų pasekmių.
„Profesionalai dažniausiai laviruoja ties maksimalaus krūvio toleravimo ir traumos ar ligos riba. Kuris turi didesnį rezervą, tas ilgiau ir „tempia“. Vyresniame amžiuje itin svarbu pasirūpinti atsistatymu po krūvių, fiziniu pasirengimu ir krūvio doze. Vyresni sportininkai jau neturi tokių gerų savybių kaip anksčiau, bet sukauptas kapitalas arba įdirbis leidžia sportuoti dar ilgai“, – teigė K. Linkus.