Algirdo Paulausko asistentą sostinės klube buvo rekomendavusi LKF meistriškumo komisija, tačiau vykdomasis komitetas jo vienintelio kandidatūros nepatvirtino.
„Moterų krepšinio klubuose pasikeitė trenerių karta. Juose sėkmingai dirba Rokas Kondratavičius ir Simas Juraitis (Kauno „Aistės-LSMU“), Vilius Stanišauskas (sėkmingi keli sezonai su Klaipėdos „Fortūna“, Europos čempionato sidabras su U16 rinktine) ir G. Kievinas ( Ukmergės „Vilkmergės“ pirmi medaliai istorijoje, dabar Vilniaus „Kibirkštis-MRU“).
Labiausiai džiugina tai, kad visi šie treneriai žino savo darbo kryptį, pasirinkę darbą su moterimis klubuose ar mergaitėmis sporto mokyklose. Visi mano išvardinti treneriai buvo paskirti darbuotis įvairiose merginų jaunimo rinktinėse, o patyręs Romualdas Petronis paskirtas U20 jaunimo rinktinės treneriu. Geografiškai atrodo taip, kad visi treneriai atstovauja miestams, kuriuose yra moterų krepšinio komandos.
Staiga nebelieka Vilniaus atstovo ir „Kibirkšties-MRU“ trenerio G. Kievino. Teko bendrauti su Gitautu, jis labai išgyvena dėl to, nes LKF vykdomasis komitetas tik antrą kartą istorijoje nepatvirtino meistriškumo komisijos jau patvirtinto trenerio. Kiek aš žinau, tai grynai techniniai dalykai, staiga nebelikus kandidatų į U18 rinktinę, skubotai buvo patvirtintas G. Kievinas, kuris dalyvavo U16 trenerio atrankoje.
Net neabejoju, kad dabar įvyks normalus konkursas į U18 merginų rinktinės vyriausiojo trenerio postą ir G. Kievinas bus patvirtintas. Kodėl?
Todėl, kad jis to vertas, kad savo darbais įrodęs, jog gali ir moka dirbti su moterimis. Neabejoju, kad meistriškumo komisijai užteks išminties jį patvirtinti merginų U18 rinktinės vyriausiuoju treneriu, tokiu sprendimu prisidės prie dirbančių moterų krepšinyje trenerių tobulėjimo ir naujos kartos trenerių ugdymo“, – komentavo D. Virbickas.
Klubo vadovo nuomone, prasčiausias pasirinkimas būtų treneris iš vyrų krepšinio.
„Realiai, nematau daugiau pretendentų, kas šiuo metu galėtų užimti šį postą, nebent treneris iš vyrų krepšinio. Tačiau tokiu atveju, tai būtų žingsnis atgal arba visiška katastrofa, nes treneriai atėję iš vyrų krepšinio į moterų nieko nepasiekė, užtenka bent penkerius metus atgal pažvelgti, tiek pagrindinė moterų rinktinė, tiek visos jaunimo rinktinės.
Maža to, dažniausiai paskiriami savo profesijos vidutiniokai, niekur netinkantys vyrų krepšinyje, tada jie nukreipiami į moterų krepšinį, patys nežinodami, ko ten eina ir net nesiedami savo ateities šioje srityje. Treneriai neneša jokios atsakomybės, nemokėdami ir nesugebantys dirbti su moterimis. Ar moterų krepšiniui tokie reikalingi?“ – kalbėjo D. Virbickas.