Kinijos gigantas neatrodo gyvybiškai svarbus
Iš kinų horoskopų į pasaulį atsėlinantys Tigro metai Lietuvos krepšinio federacijai (LKF) atneša nežinios, susijusios su Pekino užsienio politika.
Kinijos telekomunikacijų įrangos korporacija „Huawei“ pastaruosius dvejus metus rėmė LKF, šiuo metu yra ir titulinė Moterų lygos rėmėja.
Bet diplomatinė krizė Vilniaus ir Pekino santykiuose bei tiesioginė Kinijos verslo priklausomybė nuo centrinės valdžios kurso kelia klausimų, ar bendradarbiavimas bus tęsiamas.
JAV kaltinimų ir sankcijų dėl šnipinėjimo Kinijos vyriausybės naudai sulaukusi „Huawei“ LKF partnere tapo 2020-aisiais. Lietuvos krepšinį kinų mobiliųjų telefonų gamintoja rėmė ir anksčiau.
Dabar paramos sutartis baigia galioti, o sprendimas dėl ateities nėra priimtas.
Anot LKF generalinio sekretoriaus Mindaugo Balčiūno, susitikti su „Huawei“ atstovais ketinama kitą savaitę.
„Nuo jų pačių priklausys, ar tęsime bendradarbiavimą – jeigu norės, tuomet tvarkoje. O jeigu ne, irgi nieko baisaus. Telekomunikacijų segmentas yra gana paklausus, neabejoju, kad jame būtų galima rasti alternatyvų. „Huawei“ parama – ženkli, bet tai ne tokia suma, kad nebūtų galimybės jos surinkti iš kitų šaltinių.
Vis dėlto patys savo iniciatyva į politiką mes tikrai nesimaišysime. Jeigu ilgalaikis federacijos partneris, investavęs ne vienerius metus, bus nusiteikęs tęsti partnerystę, mes tikrai būsime atviri“, – Delfi sakė M. Balčiūnas.
Remiantis paskutine LKF finansine ataskaita, praėjusiais metais „Huawei“ šalies krepšiniui skyrė 25 tūkst. eurų. M. Balčiūno teigimu, šiemet paramos apimtys augo keleriopai.
Palyginimui, bendras federacijos biudžetas kitais metais turėtų siekti apie 3,6 mln. eurų.
LKF turi ir dar vieną kiniško kolorito rėmėją. Praėjusį lapkritį federacijos vadovai ir darbuotojai sėdo į 10 elektromobilių „Seres“, sukurtų JAV, tačiau gaminamų Kinijoje.
„Nemanau, jog šis rėmėjas yra labai priklausomas nuo Kinijos valstybinės politikos“, – nesklandumų tikėjosi išvengti M. Balčiūnas.
Vis dėlto ir jis jau pajuto, kaip ūmiai gali pasireikšti pasikeitęs tarpvalstybinių santykių tonas.
Už pandemijos įžvelgia politinę potekstę
Pastaruosius dvejus metus M. Balčiūno Kaune įkurtas Tarptautinis krepšinio universitetas (IBU) ir Lietuvos krepšinio trenerių asociacija (LKTA) vykdė bendrus projektus su Pekino sporto universitetu, Kinijos krepšinio koledžu.
Į Lietuvą treniruotis atvykdavo jaunųjų kinų krepšininkų grupės, kurias žaidimo paslapčių čia mokindavo tokie žinomi specialistai kaip Rimantas Grigas, Tadas Stankevičius.
Bendradarbiavimas turėjo tęstis dar trejus metus, bet buvo sustabdytas kinų.
„Motyvavo pandemija, bet mes aiškiai suprantame, kur čia tikrosios šaknys. Labai apmaudu, kad dėl politinių santykių nutrūko tokia rimta programa, kuri buvo labai gerai finansuojama kinų. Jos bendras metinis biudžetas sudarė 400 tūkst. eurų, kurie ateidavo į Lietuvą per apgyvendinimo, maitinimo, mokslo, treniravimo, varžybų organizavimo paslaugas.
Dėl to turėjome tikrai didžiulį nuostolį. Ir kadangi tai nebuvo verslas, negalime pretenduoti į kompensacijas. Bet nesiskundžiame, dabar aktyviai tą pačią paslaugą siūlome Afrikoje, tame pačiame Taivane“, – dėstė M. Balčiūnas.
Jo teigimu, LKF šiuo metu mezga ryšius su tokiomis valstybėmis kaip Senegalas, Gana ar Etiopija, į kurias tikisi eksportuoti lietuvišką krepšinio patirtį ir žinias.
Remia lietuviai, bet galutinis žodis – kinų?
Finansinių saitų su Kinija turi ir viena Lietuvos futbolo flagmanių Marijampolės „Sūduva“.
Generaliniu Suvalkijos klubo rėmėju pastaruosius dvejus metus buvo valstybinė „Hikvision“ kompanija, besispecializuojanti vaizdo stebėjimo kamerų sektoriuje.
Rėmėjo vardu perkrikštytas ir Lietuvos vicečempionų namų stadionas.
Paramos sutartis galioja iki šių metų pabaigos, o derybos dėl jos pratęsimo pradėtos, bet kol kas nebaigtos.
„Situaciją su Kinija stebiu, nes užsiimame ne tik futbolu, bet ir verslu. Žinoma, visko gali nutikti, bet nesinori spėlioti, kas būtų, jeigu būtų. Pozicijas su savo rėmėjais derinome, galutinį atsakymą jie žadėjo duoti sausį“, – Delfi teigė ilgametis „Sūduvos“ prezidentas Vidmantas Murauskas, vadovaujantis ir statybos bei langų sistemų gamybos bendrovei „Sumeda“.
Kaip ir LKF atveju, paramą „Sūduva“ gavo per Lietuvoje registruotą „Hikvision“ įrangos tiekėjų įmonę, kurios vadovas – marijampolietis Andrius Dapkevičius.
Vis dėlto vienintelė bendrovės „BK grupė“ akcininkė, Registrų centro duomenimis, yra tos pačios „Hikvision“ atšaka Singapūre.
„Kiniškas yra tik prekės ženklas, o mūsų rėmėjai yra Lietuvos įmonė, kuri tiekia tą produkciją. Aš pats asmeniškai dar nė vieno kino nesu matęs. Tiesiog nežinau, kiek Kinija gali turėti įtakos sprendimui remti „Sūduvą“. Bent kol kas negirdėjau, kad paramos atsisakytų, bet jie turi savo valdymo struktūrą, sutarčiai patvirtinti reikalingos tam tikros vidinės procedūros“, – svarstė V. Murauskas.
Remiantis finansinėmis „Sūduvos“ ataskaitomis, 2020 metais „Hikvision“ parama sudarė 60 tūkst. eurų, o bendras klubo biudžetas siekė 1,8 mln. eurų.
Primename, kad aštrią Kinijos reakciją iššaukė Lietuvos sprendimas leisti Vilniuje lapkritį atsidaryti taivaniečių atstovybei.
De facto savarankiškos salos kontrolę siekiantis susigrąžinti Pekinas apribojo diplomatinius santykius su Vilniumi, priversdamas pastarąjį atšaukti diplomatus iš Kinijos. Tuo metu Lietuvos verslininkai patiria ekonominį spaudimą: Lietuva kurį laiką buvo išbraukta iš Kinijos muitų sistemos, kilo kitų trukdžių prekių eksportui į didžiausią rinką pasaulyje turinčią valstybę.
Žiniasklaidoje skelbta, kad keršydama Lietuvai Kinija mėgina pasitelkti ir trečiąsias šalis: esą Vokietijos automobilių dalių kompanija „Continental“ spaudžiama nebenaudoti jos gamykloje Lietuvoje pagamintų komponentų.