Norint pakartoti 2016-tųjų scenarijų, vilniečiams šeštadienį reikės išvengti visada rūstaus Klaipėdos „Neptūno“ trišakės ieties, o sekmadienį galbūt patiesti ir patį šį sezoną „Ryto“ dar nenugalėtą Kauno „Žalgirį“.
„Šansų visada yra. Mūsų žaidėjai yra motyvuoti. „Žalgiris“ – gera komanda ir dėl to abejonių nėra niekam, bet mes pasiruošę žaisti“, – koks buvo kovingas aikštėje, toks pat ir už jos ribų liko L. Kleiza.
DELFI TV studijoje apsilankęs Eurolygos vicečempionas pasidalino atviromis ir drąsiomis savo mintimis tiek apie trokštamą KMT finalą, tiek bendrai apie šį „Ryto“ sezoną, kurį pats palygino su linksmaisiais kalneliais.
Pokalbis su L. Kleiza: nuo pastaruoju metu dėl teisėjavimo užvirusių aistrų ir skyrybų su Dominique'u Suttonu – iki gyvos ir ne tokios jau nerealios Eurolygos svajonės.
– Linai, gal iškart griebkime Vilniaus vilką už uodegos: paskutinį kartą, kai KMT finalo ketvertas vyko sostinėje, t. y. 2016 metais, titulą iškovojo būtent namuose žaidęs „Lietuvos rytas“, kuris, beje, tada pusfinalyje, taip pat kaip ir šiemet, susitiko su „Neptūnu“. Ar tikitės pakartoti tą triumfą ir šį savaitgalį?
– Pirmiausia mūsų vyrai susikoncentravę į pirmas rungtynes šeštadienį. Tai – toks turnyras, kuriame vienos rungtynės viską nulemia. Kol kas nereikia žiūrėti į finalą. Atvažiuoja „Neptūnas“ – stipri komanda, su kuria mes turėjome problemų ir Vilniuje. Reikia nusiteikti, eiti žaisti ir kovoti taip, kaip mes tai darėme Europos taurėje. Ten mūsų komanda buvo visai kita nei LKL. Tai duoda dvipusių jausmų, bet tikiu, kad mūsų visi žaidėjai yra nusiteikę, nes finalas vyksta namie. Tai dar vienas didelis pliusas, todėl turėtų būti geras renginys.
– Su „Neptūnu“ šį sezoną LKL čempionate pasidalinote po pergalę. Jūsų pranašumas savaitgalį – namų aikštė ir sirgalių palaikymas, bet kita vertus, jausite spaudimą, kad privalote būti finale, o klaipėdiečiai kaip tik neturės ko prarasti. Kuris faktorius čia gali būti svarbesnis?
– Aš nemanau, kad mes jausime didesnį spaudimą ar ką. Mūsų visas sezonas kol kas yra vienas didelis spaudimas – buvo daug tų linksmųjų kalniukų, ypač kas susiję su Europos taure ir keliais apmaudžiais pralaimėjimais ten. Aš džiaugiuosi, kad žaidėjai nepalūžo, toliau kovojo ir tas mūsų žaidimas gerėjo, gerėjo ir gerėjo.
– Ketvirtfinalio serija su Utenos „Juventus“ buvo ne iš lengvųjų: „Rytas“ bilietą į finalo ketvertą išplėšė tik paskutinėmis atsakomųjų rungtynių minutėmis po kelių teisėjų švilpukų, itin papiktinusių Žydrūną Urboną, kuris netgi apkaltino lygą, kad ši nenorėjo praleisti uteniškių į „Siemens“ areną. Kaip sureagavote į tokį stiprų varžovų stovyklos pareiškimą? Ar jis – laužtas iš piršto?
– Aš iš pat pradžių sakiau, kad bus tikrai sunku su Utena žaisti. Intriga buvo ir pernai, kur tik per plauką išėjome į pusfinalį (91:88 po pratęsimo – Krepšinis.lt). Šiemet irgi buvo dvejos geros rungtynės. „Juventus“ – geria treniruojama komanda. Ji žaidžia gerą krepšinį, gal tik pritrūko žaidėjų rotacijos ir kiek perdegė.
O dėl teisėjų – žinote, čia kiekvieno trenerio nuomonė, kas kur buvo. Mes į tuos visus dalykus nereaguojame, einame toliau ir žiūrime į priekį.
– Lemiamose KMT kovose šalia lietuvių teisėjaus ir vienas geriausių Eurolygos arbitrų italas Luigi Lamonica. Kauno „Žalgirio“ treneris Šarūnas Jasikevičius šią žinią sutiko itin neigiamai ir pareiškė, kad tai yra didžiulė nepagarba Lietuvos teisėjams, kurie, anot jo, dirba aukščiausiu lygiu. Kaip vertinate Šaro žodžius? Ir ar tikite, kad teisėjavimas savaitgalį bus neutralesnis bei kokybiškesnis?
– Kiekvienas turi savo nuomonę apie tai. Šaras yra puikus treneris. Jis treniruoja „Žalgirį“ ir tvarko savo reikalus, o mes žiūrime savo – ir tie mūsų reikalai stipriai kertasi. Pažiūrėsime finalinį rezultatą, bet manau, kad vis tiek turėsime nusiskundimų. Iš kažkurios pusės jų tikrai bus (juokiasi).
Bet tai – įdomus sprendimas. Jei į Lietuvą atvyktų Željko Obradovičius pravesti seminarą treneriams, kiek jų dalyvautų? Turbūt visi. Atvažiuoja vienas žymiausių ir labiausiai pripažintų teisėjų Europoje šiuo metu. Manau, kad ir mūsų teisėjams bus didele nauda dirbti šalia jo. Taip, mes turime gerų ir jaunų teisėjų, bet visiems reikia tobulėti – klubams, lygai, teisėjams, kad mes visi bendrai sukurtume dar geresnį produktą.
Čia tikrai nereikia priimti to asmeniškai. Aš visą savo karjerą buvau legionierius: žaidžiau užsienio klubuose Europoje, NBA, kuri dabar turi net lietuvį teisėją, tai... Dabar krepšinis yra pasaulinis žaidimas – atviras visiems. Tame yra didelis grožis.
Įdomu bus pažiūrėti, kaip kas vyks. Mums L. Lamonica neteisėjauja, jis – Eurolygos teisėjas, kuris gerai pažįsta „Žalgirį“. Šiaip tai – įdomus eksperimentas. Žinau, kad daug komandų lygoje norėjo tai pamatyti. Aš visada sakau, kad mums svarbu, jog tas teisėjavimas būtų teisingas – nereikia, kad už mus ar už juos, bet kad jie atsilaikytų visam tam spaudimui ir visiems pašaliniams faktoriams. Ir viskas, mes jokių priekaištų jiems neturėtume.
– Na, bent jau L. Lamonica, sukaupęs tokią didelę patirtį, turėtų mokėti atsilaikyti.
– Su L. Lamonica aš turiu daug blogos patirties – ir asmeninės, ir kitokios (šypsosi).
– Tęsiant teisėjų temą, praėjusį vakarą tikras šou vyko Graikijoje, kur „Olympiakos“ po dviejų kėlinių dėl arbitrų darbo atsisakė tęsti rungtynes su „Panathinaikos“. Pats esate ten žaidęs, ar tai globali problema, ar tiesiog graikai negali gyventi be cirko?
– Šita situacija ten yra labai aštri. Aš kai ten žaidžiau, lygiai tas pats buvo. Mūsų paskutinės finalo rungtynės buvo nutrauktos dėl to, kad mūsų sirgaliai reiškė labai didelį nepasitenkinimą teisėjavimu ir pradėjo viską lupti, mėtyti. Mes tikrai jautėme, kad viskas ėjo į „Panathinaikos“ pusę. Finaluose buvo labai daug abejotinų švilpukų. tada dar kaip tik ir žaidėme prieš Šarą, Vassilį Spanoulį, Dimitrį Diamantidį ir kitus. Ten nuvažiavus ir taip sunku laimėti, o dar su teisėjais šansų beveik nebūdavo.
Tai – tikrai karščiausias krepšinio derbis Europoje.Aišku, gal dabar jis jau yra kažkiek apramintas, nes kai seniau mes žaisdavome, tai ir mėtydavo viską. Būdavo sunku suprasti: sėdi gražiai apsirengusi moteris priekinėje eilėje ir ji tave visais žodžiais keikia, pirštus rodo. Dar iš viršaus monetos ateina. Ta neapykanta – labai didelė, nors visi gyvena tame pačiame mieste.
– Koks apskritai jums būtų geras rezultatas šį savaitgalį? Nes prieš sezoną įvardinote, kad sieksite būti LKL finale ir Europos taurės aštuntuke, o savo tikslų KMT turnyre lyg ir nedetalizavote.
– Čia yra keturios geriausios Lietuvos komandos. Mūsų tikslas, kad žaidėjai išeitų žaisti kiekvienų rungtynių atsidavę, visa jėga, parodytų savo nusiteikimą sirgaliams. Tada žiūrėsime, kad atsitiks. Tu gali žaisti gerai ir pralaimėti paprasčiausiai geresnei komandai, kuri irgi žaidė labai gerai.
– Šiemet „Rytui“ dar nėra pavykę įkąsti „Žalgiriui“, bet klubo prezidentas drąsiai pareiškė, kad tikslas – pirma vieta ir trofėjus. Ar šioje sezono stadijoje jaučiate pajėgūs nugalėti Eurolygos komandą?
– Šansų visada yra. Mūsų žaidėjai yra motyvuoti. „Žalgiris“ – gera komanda ir dėl to abejonių nėra niekam daug, bet mes pasiruošę žaisti. Sakau, pirma reikia galvoti apie „Neptūną“, o „Žalgiris“ dar labai toli. Iki finalo ir jiems, ir mums dar reikia prieiti. Mintys vienos – šeštadienis, nes po jo nieko nelieka.
– Dar viena pastaruoju metu plačiai aptarinėjama tema – Dominique'o Suttono išvykimas į Ispaniją, kur jis iškart sužaidė kelerias geras rungtynes ir toliau šneka, kaip jis Lietuvoje buvo nevertinamas. Kaip pasikeitė komandos mikroklimatas jam išvykus?
– Nežinau, gal kažkiek ir pasikeitė. Bet aš visiems žaidėjams sakau, kad niekas jiems netrukdė bėgti ir griūti ant kamuolio – Dominique'as nė vieno juk nelaikė už kojų. Kas man nepatinka niekada, tai visokios priežastys ir pasiteisinimai.
Taip, su juo buvo ta problema, kad mes galvojome, kad gerai jį išnaudojame, o jam kažkaip kitaip atrodė. Aš su daug tokių atvejų susidūręs, kai naujam žaidėjui būna sunku ir kyla daug klausimų pasipylus pralaimėjimams, bet viskas su laiku dažniausiai išsispręsdavo. Šį kartą to nepavyko padaryti, pabaigoje visiškai nesutapo jo ir trenerio mintys, tad mes išsiskyrėme.
– O ar tos skyrybos finansiškai buvo skausmingos „Rytui“?
– Čia – konfidencialūs dalykai, bet ne, klubui jos nebuvo skausmingos. tai buvo, sakykime, vienos iš geriausių skyrybų, kurios iš viso beveik nieko nekainavo.
– Nepaisant kol kas gana sėkmingo besiklostančio sezono, kritikos bangos vis ritasi ir ritasi Dainiaus Adomaičio adresu. Kaip jam sekasi atlaikyti tą milžinišką spaudimą ir kartais nepasitenkinimą?
– Čia yra darbo dalis, ypač kai tu esi „Ryte“. Kritika ateina visada, iš visur ir visaip. Aš visiems žaidėjams sakau, kad nebus taip, kad tave visi mylės, nes yra istorija ir visa kita, taip pat daug blogo kraujo iš praeities, kurio šešėlis – vis dar virš mūsų.
Bet Dainiui turėjo pasitikėjimą iš mūsų ir niekas jo nenorėjo atleisti. Tai buvo aiškiai pasakyta. Jam duodama 100 procentų laisvės. Visi turi žinoti, kad treneris yra pagrindinis generolas. Nes aš tikiu, kad kai pasisamdai trenerį, jis ir turi dirbti, tai – ne mano darbas ir aš negaliu kištis.
Taip, kritikos buvo daug ir ne vien D. Adomaičiui – visiems, bet mes turėjome ir nemažai problemų visą sezoną. Dabar mūsų vienas tikslas – laimėti, nes mes suprantame savo fanus, jiems reikia pergalių.
– Vieną pagrindinių sezono tikslų – Europos taurės aštuonetą – „Rytas“ jau įgyvendino. Dabar laukia serija iki dviejų pergalių su viena pagrindinių turnyro favoričių „Valencia“. Galbūt neapsiribosite tuo, ką jau pasiekėte?
– Gal tai nuskambės ir banaliai, bet tikrai noriu pamatyti mus tokius, kokie buvome prieš „Monaco“ ar „Albą“ – kad žaidėjai viską, ką turi, paliktų aikštelėje. Tada rezultatas, kad ir koks jis bus, mes galėsime su juo gyventi.
Dabar esame tarp TOP-24 komandų Europoje. Europos taurė nėra tas pats turnyras, kuris buvo prieš penkerius ar dešimt metų, tai – labai labai stipri lyga. Kai Eurolyga pakeitė savo formatą, mes turime ir „Lokomotivą“, ir UNIKS, ir „Valencią“, ir „Unicają“, ir „Albą“ – visos jos yra Eurolygos lygio komandos, kuriose žaidė joje daugelį metų ir turbūt žais ateityje. Dabar Europos taurėje visi kaunasi ir dėl vietos Eurolygoje, ir dėl prestižo. Yra ir komandų, kurios žaidžia su 20 mln. eurų biudžetais. Ir kas geresnė komanda šiuo metu: ar „Lokomotiv“, ar UNIKS, ar „Chimki“?
– Linai, turime jums vieną klausimą iš rubrikos „Pasvajokime“. Realiai jums iki bilieto į kitų metų Eurolygą liko iškovoti šešias pergales: po dvi Europos taurės ketvirtfinalyje, pusfinalyje ir finale. Jei jums pasisektų, ar finansiškai būtumėte pajėgūs kitą sezoną kautis stipriausioje Europos lygoje?
– Čia yra tolima svajonė visos tos pergalės. Mes kovosime su stipriais varžovais, bet, manau, kad einame labai gera linkme. Turime puikius šansus – viską priešaky. Po to, kiek visko sezone praėjome ir kiek traumų pergyvenome, smagu, kad dar esame visame tame įkarštyje.
Dėl biudžeto būtų didelis klausimas. Kaip į visa tai sureaguotų mūsų savivaldybė, rėmėjai. Žinote, visi nori pergalių, bet įvertinkime, kad mes žaidžiame ne pagal tas pačias taisykles kaip Kaunas. Ir aš nesuprantu dėl ko, nes Vilnius yra sostinė ir palyginti tikrai turtingas miestas.
„Žalgiris“ iš savivaldybės gauna kokius 70 procentų savo biudžeto ar kiek mažiau. Vien ką reiškia valdyti areną. Jie sulaukia labai didelės paramos. Mes irgi sulaukiame, bet jei lygintume Vilnių ir Kauną, net nežinau, su kuo galėčiau palyginti tą skirtumą.
Visa laida – vaizdo įraše.