Tiek Domanto Sabonio balnojami Indianos „Pacers“, tiek Jono Valančiūno už pakarpos tempiami Memfio „Grizzlies“ klubai kabinasi, jei ne iškart į NBA atkrintamąsias, tai bent į įkrintamąsias – 7-10 vietas Rytų ir Vakarų konferencijose užimsiančių komandų papildomas grumtynes dėl paskutinių dviejų vietų didžiajame aštuonete.
Tuo, kad „Ristūnai“ ir „Grizliai“ neišeitų per ankstyvų atostogų, stengiasi pasirūpinti Domas ir Jonas, savo rankomis verčiantis kalnus. Šį sezoną abu bokštai iš Lietuvos pakėlė savo žaidimą į kitą lygį: nieko jau nebestebina, kai D. Sabonis (vidurkiai – 19,9 taško, 11,6 atkovoto kamuolio ir 6 rezultatyvaus perdavimo) užfiksuoja trigubą dublį, o J. Valančiūnas (vidurkiai – 17 taškų ir 12,7 atkovoto kamuolio) surenka 16 dvigubų dublių iš eilės.
Toks abiejų aukštaūgių karaliavimas NBA lygoje vis labiau kursto mūsų šalies krepšinio gerbėjų viltis, kad vasarą pavyks ne tik peršokti Lukos Dončičiaus vedamos Slovėnijos barjerą olimpinėje atrankoje, bet ir kaip reikiant patriukšmauti pačiose Tokijo žaidynėse. Tiesa, tuo pačiu tai sėja ir tam tikrą nerimą.
Visų pirma, apkrovos, kurias šiemet savo kailiu ir taip suspaustame NBA sezone patiria D. Sabonis (vid. po 36 min.) ir J. Valančiūnas (vid. po 28 min.) gali atsiliepti jų fizinei formai atėjus olimpinių kovų metui – atrankos turnyras Kaune vyks vos po mėnesio nuo minėtų įkrintamųjų, nekalbant jau apie atkrintamąsias varžybas.
Visų antra, dominuoti NBA arenose ir visa tai perkelti į FIBA aikšteles yra kiek skirtingi dalykai. Galime prisiminti, kad net ir šių metų MVP kandidatams Nikola Jokičiui bei Gianniui Antetokounmpo pastarajame pasaulio čempionate Kinijoje sekėsi gerokai, kone dvigubai, sunkiau nei ant NBA parketo.
Šį sezoną po daugiau nei 26 taškus (11 atk. kam., 8,8 rez. perd.) metantis Džokeris planetos pirmenybėse tenkinosi kur kas kuklesniais skaičiais – 11,5 taško (7,5 atk. kam., 4,8 rez. perd.), o jo atstovaujama Serbijos komanda ketvirtfinalyje krito nuo 39-erių metų veterano Luiso Scolos traukiamos Argentinos ir liko be medalių, penkta.
Dar didesnį fiasko patyrė Graikijos atstovai, finišavę viso labo vienuolikti, o pastarųjų dvejų metų NBA MVP laureatas „Graikas nesveikas“, šį sezoną sukaupiantis po 28,5 taško ir 11,2 sugriebto kamuolio, Kinijoje buvo apribotas iki 14,8 taško ir 8,8 nusiimto kamuolio.
Nors 2019-aisiais J. Valančiūno (vid. 14 tšk. ir 8,8 atk. kam.) ir D. Sabonio (vid. 10,5 tšk. ir 6,3 atk. kam.) indėlis rinktinėje nebuvo toks drastiškai menkesnis už jų atliekamą darbą NBA, tendencija – kaip ir aiški: štampuoti galingus dublius ir stulbinamą statistiką FIBA krepšinyje yra akivaizdžiai kebliau.
Su tuo sutinka ir NBA virtuvės virtuozas, komentatorius Rokas Grajauskas.
„Ir taisyklės kitos, ir aikštelė kitokia, ir rungtynių trukmė kita, ir rungtynių tempas bei žaidimo stilius kardinaliai skiriasi. Tokios statistikos tiesiog neįmanoma išvysti – ir ne tik J. Valančiūnui su D. Saboniu žaidžiant Lietuvos rinktinėje. Net ir Eurolygoje tokius skaičius, kokius mūsiškiai NBA kuria praktiškai kiekvieną vakarą, labai retai pamatysi. Taigi tos statistikos aišku, kad nebus. Žinoma, apie tai daugiausiai bus kalbama tada, jeigu pritrūks pergalių, kadangi jos užčiaupia bet kokią kritiką.
To labiausiai ir norėtųsi palinkėti: iškovoti kuo daugiau pergalių, patekti į olimpiadą ir pratęsti tą faktą, kad mes nuo Nepriklausomybės atkūrimo vis dar esame vienintelė Europos šalis, kuri nepraleido nė vieno olimpinio krepšinio turnyro. Ne ispanai, ne prancūzai, ne graikai, ne serbai, ne dar kažkas, o mes esame tie vieninteliai. Jeigu pavyktų Tokijuje pratęsti pakankamai gerų rezultatų seriją ir iškovoti kokius nors medalius, aš manau, kad visos kalbos apie tai, kodėl jie ten renka vienus skaičius, o čia – kitus, labai greitai nutiltų, pasitrauktų į antrą planą ir būtų pamirštos“, – „Delfi TV“ laidoje „Krepšinio zona“ svarstė R. Grajauskas.
Visa laida „Krepšinio zona“ – vaizdo įraše.
