Penktadienio popietę Milano „Olimpia“ klubas paskelbė abipusiu sutarimu nutraukęs sutartį su 27-erių lietuviu. Nieko nelaukdamas Sankt Peterburgo „Zenit“ pranešė, jog A. Gudaitis nuo ateinančio sezono gins Rusijos ekipos garbę.
Kalbos apie šį perėjimą sklandė visą savaitę, tačiau 208 cm ūgio krepšininkas turėjo sulaukti oficialių žinių.
Italai „grazie“ klaipėdiečiui ištarė po to, kai pasipildė „Olimpia“ trenerio ir krepšinio operacijų prezidento Ettore Messina buvusiu auklėtiniu Maskvos CSKA komandoje Kyle'u Hinesu.
Kartu klubas pratęsė Kalebo Tarczewskio sutartį, o netrukus turėtų pasipildyti ir Kauno „Žalgirį“ paliekančiu Zachu LeDay.
A. Gudaičiui perpildytoje vidurio puolėjo pozicijoje nebeliko kur įsiterpti.
„Žinojau, kad E. Messina labai pasitiki ir mėgsta K. Hinesą. Nematau nieko blogo, kad „Olimpia“ pavyko su juo pasirašyti kontraktą. Bet supratau, kad geriau palikti klubą, jei noriu daug žaisti“, – dilemą išsprendė žaidėjas.
Anot jo, E. Messina tarpsezonio metu žaidė atviromis kortomis, ir į skyrybas A. Gudaitis reagavo visai kitaip nei, pavyzdžiui, pernai su trenksmais ir prakeiksmais Milaną palikęs Mike'as Jamesas.
Nors karjeros kelias taip pat nuvedė į Rusiją.
„Kalbą moku, gal tik šeimai sunkiau prisitaikyti. Bet jie visur su manimi, be jokių išlygų. Jų palaikymas labai džiugina, o daugiau nieko žmogui ir nereikia“, – dėl tokios įvykių sekos nesigraužia A. Gudaitis.
Apmaudą lieti jis galėtų dėl praėjusių metų vasarį ištikusios nelaimės – aukštaūgiui plyšo kryžminiai kelio raiščiai, ir sėkmingiausias karjeros sezonas baigėsi ant operacinės stalo.
O tai kainavo ne tik praėjusias pasaulio pirmenybes, bet ir pastarojo sezono įžangą.
Dar labiau sezoną apkarpius koronaviruso pandemijai, atgauti ankstesnės sportinės formos A. Gudaitis taip ir nebesuspėjo.
Bet šią kartėlio taurę jis, atrodo, jau išgėrė iki dugno.
„Trauma man sujaukė labai daug ką. Tačiau tai – dalis sporto. Nesigailiu savęs, noriu dar kartą įrodyti sau ir visiems, kad esu geras žaidėjas“, – teigė „centras“.
Lietuvis, į kurį teisės NBA lygoje priklauso Klivlando „Cavaliers“, su „Zenit“ pasirašė metų trukmės kontraktą, kuriame numatyta galimybė pratęsti bendradarbiavimą tokiam pačiam laikotarpiui.
Su praėjusiame sezone Eurolygoje debiutavusios ekipos strategu iš Ispanijos Xavi Pascualiu bendrą kalbą greitai radęs krepšininkas išsipasakojo apie savo itališkos kampanijos pabaigos užkulisius, vaidmenį naujame klube ir aptarė lietuviškas Eurolygos aktualijas.
– Ar „Olimpia“ klubo vadovybė ir treneris tiesiogiai bendravo su jumis, kuomet perrikiavo ekipos priekinę liniją? – Delfi paklausė A. Gudaičio
– Taip, mes kalbėjome ne vieną kartą. Klubo vadovai dabar pasikeitę, daugiausiai sprendžia Ettore. Jis pasakė, kokia yra situacija, kad man nebeliko vietos. Tai – profesionalus elgesys. Nematau nieko blogo, kai sakoma tiesiai šviesiai.
– Nelaikote akmens užantyje dėl E. Messinos pasirinkimų?
– Aš suprantu, kad čia – profesionalus sportas, už kurį gauname pinigus, kad darbdaviai žiūri savo reikalų. Milane žaidžiau iš visos širdies, ir dabar nelaikau kažkokių pykčių.
– Pats dar norėjote likti komandoje, kurioje praleidote tris sezonus?
– Jei vienos durys užsidaro, vadinasi, kažkur atsiveria kitos – ten, kur manęs tikrai nori. Reikia ta galimybe ir naudotis.
– Turėjote vieną galimybę?
– Spekuliacijų buvo visokių, bet tikrai reali galimybė man atrodė tik viena: pas gerą trenerį, su ryškiu vaidmeniu.
– O kaip Madrido „Real“, su kuriuo prieš tai buvote siejamas?
– Manau, kad tikrai buvau kandidatų sąraše, tik turbūt ne pirmoje vietoje.
– Kuo jums imponuoja X. Pascualis, kaip jis išnaudoja aukštaūgius?
– Mano galva, jis yra vienas iš trijų ar keturių geriausių specialistų Eurolygoje. Bet kaip išnaudos mane, matysime. Manau, kiekvienas jo sezonas yra skirtinga istorija – vis tiek naudojamos sistemos priklauso nuo turimos sudėties. Man buvo pasakyta, kad būsiu viena pagrindinių žaidimo ašių. Tai man tikrai patiko. Patinka ir kiti žaidėjai, kuriuos „Zenit“ dabar perka.
Manau, lyginant su praėjusiu sezonu, ši komanda tikrai dės žingsnį į priekį. Kita vertus, Eurolygoje yra 18 komandų, ir visos ne pėsčios. Sunku kalbėti apie kažkokius konkrečius tikslus.
– „Zenit“ neturi ir veikiausiai neturės tokio ilgo atsarginių suolo kaip „Olimpia“. Ar jūsų koja pasirengusi atlaikyti išaugsiantį krūvį žaidžiant daugiau minučių aikštėje?
– Duok Dieve, kad atlaikytų. Ir duok Dieve, kad tas žaidimo laikas tikrai išaugtų. O dėl atsarginių – manau, Xavi ir klubo vadovybė suburs konkurencingą sudėtį. Negali šiais laikais visko statyti ant dviejų ar trijų žaidėjų.
– Kaip manote, kodėl ambicinga sudėtis su E. Messina priešakyje vėl neatnešė lauktų vaisių Milane?
– Įdomu, kaip būtume užbaigę sezoną, jei jis nebūtų nutrauktas. O ko trūko iki tol? Galbūt mūsų amžiaus vidurkis buvo per didelis. Turėjome aibę daug mačiusių žaidėjų, bet žaidžiant įtemptu rungtynių grafiku pritrūkdavo jėgų. Dėl to ypač strigome Italijos čempionate. Be to, pirmi metai atėjus naujam treneriui niekada nebūna lengvi. Tikiuosi, kad kitame sezone jiems seksis geriau. Nors negali žinoti – visus tuos trejus metus Milane žaidžiau su superiniais krepšininkais, ir kas iš to, ne visada pavyksta.
– Ko galėjote pasimokyti iš didžiausio „Olimpia“ veterano – 40-mečio Luiso Scola?
– Tai – super profesionalas. Turbūt jis – pirmas mano matytas žaidėjas, kuris vis dar šitaip dirba sulaukęs tokio amžiaus. Po kiekvienos treniruotės jis pasilikdavo salėje, ateidavo į ją per laisvas dienas. Tikrai išskirtinis pavyzdys, taip pat ir už aikštės ribų, pavyzdžiui, renkantis maisto racioną.
– Mindaugas Kuzminskas yra sakęs, jog „Olimpia“ trūksta vietinių žaidėjų branduolio. Sutiktumėte su tuo?
– Man anksčiau buvo labai daug klausimų, kodėl Milane nežaidžia tokie krepšininkai kaip Nicolo Melli ar Luigi Datome. Juk „Olimpia“ išgalės panašios į Stambulo „Fenerbahče“. Aš klubą pradėčiau statyti nuo stiprių italų, o kodėl Milanas to nedarė – nežinau.
M. Kuzminską treniravęs Simone Pianigiani kažkodėl nepasitikėdavo italais. E. Messinos mentalitetas – jau truputį kitoks, jis duodavo šansų Riccardo Moraschini, Andrea Cinciarini. Žodžiu, jis supranta, kad be italų sudėtinga, ypač vietiniame čempionate. Pagaliau dabar jie prisiviliojo ir L. Datome.
– „Zenit“ šiuo aspektu turbūt bus panašesnis į S. Pianigiani nei į E. Messinos „Olimpia“.
– Yra keli rusai, kurie gali sužaisti ir Eurolygoje. Sunku pasakyti, dar ten nepabuvus. Bet VTB Vieningoje lygoje yra taisyklės, verčiančios remtis rusais.
– Visada degėte noru patekti į NBA, bet raiščių trauma smarkiai sujaukė planus. Tokių ketinimų dar liko?
– Negaliu pasakyti nieko labai mandro, kas jums būtų įdomu. Praėjęs sezonas nuteikė viltingai, bet užsibaigė ta trauma... Dabar vėl reikia įrodinėti. Žinau, kad taip ir 38-eri gali ateiti, tuomet jau tik pats sau įrodinėsi, kad dar gali atsikelti iš lovos (juokiasi – Delfi). Tu planuoji, o kažkas juokiasi.
Po traumos mane du ar tris kartus aplankė „Cavaliers“ atstovai, ryšys tebėra. Bet situacija kitoje Atlanto pusėje tokia, kad jie tik spalį galės pradėti sudarinėti naujas sutartis. Laukti spalio? Nusprendžiau geriau nesitampyti ir imti jautį už ragų.
– Vis dėlto naujame kontrakte išsiderėjote galimybę keltis į NBA?
– Taip. Bet pirma reikia įrodyti, kad esi vertas.
– Aktualiausia vasaros tema Lietuvos krepšinyje – Šarūno Jasikevičiaus išvykimas iš Kauno „Žalgirio“. Kaip vertinate jo perėjimą į „Barcelona“ klubą?
– Manau, kad tokios galimybės jis negalėjo praleisti. Gerai, progų jis būtų sulaukęs ir ateityje, be jokių klausimų. Bet kai tokią sudėtį turinti „Barcelona“ kviečia, kaip atsisakysi? Lieka tik pasveikinti. Manau, sveikintina ir tai, kad jis su savimi pasiima asistentus. O dėl „Žalgirio“ – manau, jis tikrai neprapuls, nes turi stiprų stuburą. Tai – ir fanai, ir arena, ir vardas, kuris visada masina žaidėjus. Turime aibę pavyzdžių, kai Kaune gerai pasirodę krepšininkai pakilo į Europos grandus.
– „Barcelona“ virsta savotišku „Golden State Warriors“ atitikmeniu Eurolygoje – visas žvaigždes susirinkusiu ir dėl to nekenčiamiausiu klubu. Jums irgi kelia pyktį brangūs katalonų pirkiniai?
– Manau, kad į tą pačią gretą galima priskirti ir Maskvos CSKA, ir Stambulo „Anadolu Efes“. Tos komandos irgi turi nuostabias sudėtis. Arba „Olimpia“ – kartais atrodo, kad ji vienintelė perka naujokus vieną po kito. Aišku, kad kitų klubų vadovams turėtų būti pikta tai matant ir suprantant, kad tie pinigai nėra paties klubo uždirbti. Bet taip jau yra, kad vieni turtingesni už kitus, ir nėra čia ko pykti.