„Nesijaučiu lyg būčiau vyriausia, atvykusios legionierės prisiekinėjo, kad atrodo lyg man būtu 19-a. Tikiuosi, jog taip sakė dėl išvaizdos, o ne dėl žaidimo“, - geros nuotaikos nestokoja E. Šniokaitė.
Vasarą buvusi „Kibirkšties-VIČI“ lyderė V. Kuktienė pakėlė sparnus į Ispaniją, Lina Pikčiutė ir Mantė Kvederavičiūtė žais Švedijoje, latvė Ieva Krastina liko savo tėvynėje, o Eglės sesuo, Greta Šniokaitė, žais „Utenoje“.
„Aikštelėje niekada nebuvo ir nebus išskirtinumų, ar draugė, ar sesė“, - kalba „Kibirkšties-VIČI“ gynėja. - Jokio skirtumo, visos esančios kitoje aikštelės pusėje, dviems valandoms, tampa eilinėmis priešininkėmis. O per tarpusavio rungtynes ir pamatysim kuri, Eglės ar Gretos komanda, bus geresnė. Ką palaikys tėvai? Tėtis tikriausiai palaikys tą, kuri duos daugiau skanėstų, o mama tą, kuri mažiau kris ant žemės.
Kadangi nebeturime tokių gerų ir patyrusių žaidėjų kaip Vita Kuktienė, manau, šį sezoną mūsų stiprioji pusė bus komandinis bei greitas žaidimas. Per pasiruošimą išmindžiojome visą „Vingio“ parko pievelę, todėl tikimės apibėgti varžovių komandų žaidėjas.“
„Kibirkšties-VIČI“ komanda šį tarpsezonį jau papildė šešios naujokės, komandoje iš praėjusio sezono liko tik vidurio puolėja Ieva Šimkutė ir vyriausioji trenerė Jurgita Štreimikytė-Virbickienė, todėl pasak gynėjos E. Šniokaitės svarbiausia bus pažinti viena kitą aikštelėje.
„Šį sezoną komandoje likome dviese su I. Šimkute, o visos kitos – naujos. Reikės iš naujo mokytis žaisti kartu, nepaisant to, naujame sezone eisime į aikštę tik nugalėti“, - pasakoja E. Šniokaitė. – Šiuo metu labai gerą įspūdį palieka ekipos naujokės iš Jungtinių Amerikos Valstijų. Chastity Reed ir Ny Hammonds įnešė labai daug energijos, entuziazmo, manau, jų užsidegimas mums labai padės.
Šiuo metu treniruojamės salėje, mokomės gynybos bei puolimo schemų. Iš lauko grįžus į salę, atrodo, kad abi rankos yra kairės, sunku sugaudyti kamuolį, reikia priprasti prie naujų raumenų. Tačiau nieko nėra sunkaus, viskas kol kas smagu.“
E. Šniokaitė ne tik bus vyriausia, tačiau ir viena iš tituluočiausių „Kibirkšties-VIČI“ komandos žaidėjų. Ji sostinės klube žaidžia nuo pat įkūrimo, jau trejus metus. Per tą laiką du sykius tapo Lietuvos čempione, kartą tapo šalies vicečempione, du kartus tapo Lietuvos krepšinio federacijos taurės laimėtoja, sykį iškovojo Baltijos lygos aukso ir bronzos medalius, o taip pat išmėgino jėgas Eurolygos ir Europos taurės turnyruose.
„Niekados nebuvau pavyzdys, į pusryčius eidavau tik su viena atmerkta akimi ir visą laiką vesdavau visas iš kelio, per mane jos prisivalgydavo guminukų prieš rungtynes. Manau kapitonės pareigos yra ne mano būdui“, - juokiasi krepšininkė.
Vasaros metu patyrusiomis žaidėjomis pasipildė Marijampolės ir Utenos komandos, tačiau pasak „Kibirkšties-VIČI“ gynėjos, su visomis ekipomis bus galima kautis.
„Varžovės kol kas stiprios tik „ant popieriaus“, pažiūrėsim kaip joms seksis žaisti, kamuolys tik vienas, jeigu išmoks juo dalintis galbūt ir bus stiprios“, - vardina E. Šniokaitė. - O įveikti galime bet ką. Žinau tik tiek, kad visos komandos stipriai pasikeitė, o ar sustiprėjo, ar susilpnėjo, tai pamatysime, kai prasidės sezonas.“
E. Šniokaitė praėjusiame LMKL sezone sužaidė 20 rungtynių, vidutiniškai pelnydavo po 9 taškus, atkovodavo po 2 kamuolius ir atlikdavo po 2 rezultatyvius perdavimus. Eurolygos turnyre gynėja sužaidė 5 rungtynes ir pelnydavo po tašką.
E. Šniokaitė praėjusiame sezone padėjo ir Mykolo Romerio universiteto komandai Lietuvos studenčių krepšinio lygoje. Krepšininkė su MRU komanda iškovoti sidabro medalius, o pati gynėja vidutiniškai pelnydavo po 23 taškus, atkovodavo po 3 kamuolius ir atlikdavo po 3 rezultatyvius perdavimus.