„Madride man mokėdavo už ne už treniruotes, o už tai, kad ketvirtadieniais ir sekmadieniais pelnyčiau po 25 taškus. Aš atvykau ne treniruotis, o žaisti ir iš tikrųjų buvau šlykštus, tikras kalės vaikas. Man nebuvo nieko geresnio už mane patį“, – žodžių į vatą nevyniojo puikiu humoro jausmu pasižymintis amerikietis.
Žinoma, neapsieita be ironijos, o tikrajam J. Arlaucko talentui apibūdinti pakanka vienų rungtynių. 1996-ųjų vasario 15 d. į Eurolygos istoriją 206 cm ūgio puolėjas įsirašė pelnydamas 63 taškus. Rungtynėse su Bolonijos „Buckler“ aukštaūgis pataikė 24 iš 28 dvitaškių, 15 iš 18 baudų ir prametė vienintelį mestą tritaškį. Pelnęs daugiau nei pusę „Real“ taškų (ispanai šventė pergalę 115:96), J. Arlauckas pasiekė iki šiol nepagerintą pajėgiausios Europos lygos rekordą. Tačiau, kaip sako humorą mėgstantis amerikietis, tai tik saldi uoga ant torto – gyvenimas buvo kur kas spalvingesnis.
Krepšinis.lt pateikia pikantiškiausias Eurolygos čempiono J. Arlaucko mintis apie asmeninį gyvenimą ir silpnybes, su kuriomis susiduria ir ne vienas šiais laikais į Europą atvykstantis arba tiesiog didelių uždarbių išlepinamas krepšinio pasaulio žmogus.
Apie NCAA. „Treneriai ten buvo beviltiški. Neįmanoma įsivaizduoti, kokie blogi. Vėliau savo gyvenime susidūriau su Željko Obradovičiumi, kuris yra komplikuotas, tačiau jo lyginti su amerikiečiais neįmanoma. Kokios buvo treniruotės? Mėtyti į krepšį iki išprotėjimo ir bėgioti iš vieno aikštelės kampo į kitą, sau tyliai sakant: „Bėgiosime tol, kol visi apsivemsime“. Taip ir būdavo. Kampai, laiptinės, treniruočių salės, vemdavome kiekvieną dieną.“
Apie patirtį NBA. „Patekau į komandą, kuria treniravo Billas Russellas. Taip, jis buvo tikra lengenda, tačiau neturėjo absoliučiai jokios nuovokos apie treniravimą. Jo laimei, klube dirbo asistentas Willisas Reedas. Jau per pačią pirmą treniruotę B.Russellas užmigo vienoje iš tribūnos kėdžių. Po dviejų valandų jis pabudo ir tarė: „Ei, Willie, baigiam treniruotę, aš turiu susitikti su draugu ir žaisti golfą“. Tai buvo kažkoks kosmosas. Vėliau klubas B. Russellui davė darbo už aikštės ribų, kadangi apie treniravimą jis nieko nesuprasdavo.“
Apie moteris. „Sakramente susipažinau su Otisu Thorpe, kuris mane iš tikrųjų išmokė žaisti. O Reggie Theusui patikdavo moterys. Tai buvo pats skandalingiausias vyrukas, kurį mačiau per visą savo gyvenimą. Kiekvienos kelionės metu, kur tik keliaudavome, jis turėdavo sekso žygdarbių. O kelionių būdavo daugiau nei 40 per metus. Jo tikslas buvo dulkintis kiekvienos išvykos metu. Prisimenu rungtynes Denveryje, kur atvykome diena anksčiau. Tą vakarą jis paskyrė seksui su aštuoniomis skirtingomis moterimis. O vėliau pelnė 25 taškus. Jam sakiau, kad yra mano idealas. Tiesa ta, kad jis buvo nepaprastai gražus ir elegantiškas, anksčiau dirbo modeliu. Netgi oro uoste tarnautojos teiraudavosi, kur yra Reggie, o jis tuo su malonumu pasinaudodavo.“
Apie mentalitetą. „Į Ispaniją atvykau su aiškiu amerikietišku mentalitetu. Manydamas, kad viskas čia yra mėšlas ir visos lygos už JAV ribų yra mėšlas. „Real“ – geriausia komanda? Tai yra mėšlas. „Barcelona“ – geriausia komanda? Mėšlas. Sabonis – geriausias žaidėjas? Mėšlas. Nieko nebuvo geresnio, nei esu pats sau. Planas buvo pelnyti keturiasdešimt taškų nesigilinant į tai, su kuo žaidi. Tik gerokai vėliau supratau, kaip klaidingai aš galvojau.“
Apie provokacijas aikštėje. „Pavyzdžiui, Juaną Antonio Orengą (buvęs Ispanijos rinktinės treneris, – Krepšinis.lt) aš tiesiog norėjau užmušti per kiekvienas rungtynes. Jam į veidą pelnydavau 30 taškų ir nuolat šnekėjau, šnekėjau ir šnekėjau. „Matai, kaip tu dengiesi? Esi šlykštesnis nei mano tarpkojis, ožy!“ Ir visą laiką šitaip. Asmeniškai kaip trenerio jo nepažįstu, tačiau kaip žmogus jis man nepatinka. Žinoma, tai būdavo ne su juo vienu.“
Apie alkoholį. „Mes, vyrai, esame medžiotojai iš savo prigimties. Visuomet kažko ieškome, nesvarbu kokiame socialiniame statuse būtume. Ir visi turime nuodėmių. Asmeniškai manoji buvo paprasta: išeiti naktį į barą ir gerti alkoholį.“
Apie dabartinį krepšinį. „Intensyvumas kitas, kita gynyba. Tačiau dabartinis krepšinis man yra juokingas dėl vieno dalyko – pelnai aštuonis taškus ir sėdiesi ant atsarginių suolo. Niekada nesuprasiu, kam reikalingi tokie keitimai.“
Kartu su J. Arlaucku žaidę A. Sabonis ir R. Kurtinaitis amerikietį ne kartą yra pavadinę vienu iš smagiausių krepšininkų, su kuriais teko žaisti vienoje komandoje. Kartu su Joe lietuviai „Real“ gretose 1995 m. laimėjo Eurolygos taurę, o vėliau jų keliai išsiskyrė. J. Arlauckas karališkojo klubo gretose žaidė iki 1998-ųjų, o profesionalo karjerą 2000-aisiais baigė Graikijoje. Nors turi lietuviško kraujo, į savo protėvių gimtinę amerikietis taip ir nebuvo atvykęs.
Baigęs karjerą jis dirba televizijos komentatoriumi, krepšinio analitiku, organizuoja krepšinio stovyklas vaikams.