Pradėjus skaičiuoti LKF narių balus, R. Javtokas kurį laiką pirmavo, tačiau netrukus vis labiau svarstyklės krypo Mindaugo Balčiūno naudai, kuris R. Javtoką įveikė 21 balo persvara (84 – 63).

„Apmaudu, kad bendruomenė nenori pokyčių, galiu palinkėti tik sėkmės. Turėjome daug idėjų, daug minčių, stiprią komandą. Ar galėtume dirbti kartu su M. Balčiūnu? Ne, pernelyg skirtingos mūsų pažiūros. Vėlgi, palinkėsiu tik sėkmės federacijai ir naujai komandai“, – kalbėjo R. Javtokas.

Jis mano, kad atviras, viešas balsavimas jam būtų buvęs palankesnis.

„Tas slaptas balsavimas parodo, kad dalis krepšinio bendruomenės bijo išreikšti savo atvirą nuomonę, bijo užsitraukti federacijos vadovų nepalankumo“, – manė R. Javtokas.

Jis įsitikinęs, kad pasirengimą rinkimams pradėjo per vėlai.

„Jaučiau motyvaciją, palaikymą iš krepšinio bendruomenės. Manau, reikia ruoštis metus ar pusmetį tokiems rinkimams. Žinau, kad atėjau (su rinkimų programa) per vėlai.

Bet tai, ką nuveikėme per mėnesį, džiugina, pasiekėme neblogų rezultatų“, – teigė R. Javtokas.

Buvęs rinktinės kapitonas kritiškai žvelgė į oponento viešus pasisakymus jo atžvilgiu.

„Net sunku kažką komentuoti. Primena 90-ųjų laikus, kaltinimai užsakytais straipsniais, diplomo pirkimu. Aš manau, (federacijoje) yra viešų ir privačių interesų painiojimas, tą įrodo žurnalistų tyrimai apie IBU įmonę ir jos ryšius su LKF“, – tvirtino R. Javtokas.

Jis nemano, kad M. Balčiūno pergalė gali lemti Lietuvos rinktinės lyderių sprendimus žaisti nacionalinėje komandoje.

„Nenoriu tuo spekuliuoti. Tikrai nenorėčiau, kad taip nutiktų. Tai krepšinis ir jis turi vienyti.

M. Balčiūnas tvirtino, jog visos šalies krepšinio lygos klesti, bet apvažiavus Lietuvą supratau, kiek yra problemų. Keista girdėti, kad visur žydi gėlės ir šviečia saulė“, – teigė R. Javtokas.

Po karjeros patirtį kaupęs „Žalgirio“ sporto direktoriaus pozicijoje ir spėjęs jėgas išbandyti versle, buvęs Lietuvos rinktinės kapitonas kol kas nežino, ką veiks po LKF rinkimų.

„Važiuosiu namo, pas šeimą. Noriu pailsėti, galbūt keliausiu į mišką, reikia galvą pravalyti“, – juokėsi R. Javtokas.