Aptarti karščiausių oranžinio sviedinio batalijų pirmadienio rytą į DELFI TV laidą „Krepšinio zona“ atvyko krepšinio treneris Mindaugas Budzinauskas ir komentatorius Vaidas Čeponis.
Pastarasis pirmą kartą šį sezoną studijoje išsitraukė bizūną ir pabarė vieną labiausiai jį pastaruoju metu nuvylusių Lietuvos žaidėjų, taip pat pasidalino užkulisiuose nugirstais gandais apie naujus vėjus „Lietkabelio“ komandoje ir pateikė receptą, kaip žalgiriečiams reikia žaisti prieš Eurolygos čempioną Madrido „Real“.
Tuo metu herakliškai su onkologine liga kovojantis Ščecino klubo strategas M. Budzinauskas, sezono pradžioje išsiskyręs su Lenkijos komanda ir atvykęs gydytis į Lietuvą, papasakojo apie savo sveikatą ir pasidalijo savo mintimis apie „Žalgirio“ jėgą ir „Ryto“ komandos bėdas.
Laidoje išvysite ir V. Čeponio parengtą interviu su „Šiaulių“ generolu Antanu Sireika.
– Mindaugai, kad ir kaip mes bemylėtume krepšinį, jis tėra tik pramoga, žaidimas. Pasaulyje yra daug didesnių ir svarbesnių dalykų už jį – tokių, kaip pats gyvenimas, sveikata, artimieji. Kaip šiuo metu jaučiatės ir kuo gyvenate?
– Labai ačiū. Jaučiuosi neblogai. Situacija yra tokia, kad vyksta gydymo kursas. Gydausi, tiesiog reikia laiko, viskas priklauso nuo gydymo rezultatų. O tai – pakankamai ilgas procesas. Tikiuosi, kad viskas bus gerai.
Neatitrūkstu nuo krepšinio, domiuosi, stengiuosi žiūrėti visas rungtynes, kiek įmanoma. Dabar man yra gera proga įsigilinti į LKL aktualijas, į Europos taurę, Eurolygą. Kadangi turiu daug daugiau laiko, galiu stebėti ir daugiau rungtynių nei įprastai.
– Ar jūsų, kaip buvusio krepšininko charakteris, padeda kovoti tokiose situacijose?
– Mindaugai, jūsų paties asmeninis karjeros rekordas LKL čempionate – šeši taiklūs tritaškiai, kuriuos jūs pataikėte ne į kieno nors kito, o būtent į „Žalgirio“ krepšį 2001 metais. Kodėl to sekmadienį nepavyko pakartoti buvusiam jūsų komandos draugui „Sakaluose“ Simui Jasaičiui, Kaune prametusiam visus 8 metimus iš žaidimo?
– Nieko nuostabaus tame nėra. Metikų toks jau gyvenimas: atrodo, pataikai pataikai, o staiga vieną dieną imi ir nebegali pataikyti į tą krepšį, nors viską darai taip pat. Supraskime, kad tai, ar tu pataikysi, ar ne, lemia niuansai.
Vieną dieną ir tų progų metimams daug, o kitą – galbūt gynybos padidintas dėmesys tau. Žinome, kad Simas rungtynėse prieš tai labai gerai pataikė (5/5 tritaškiai – Krepšinis.lt). Žalgiriečiai turėjo į tai atsižvelgti ir jam buvo sunkiau susikurti progas. O gal tiesiog buvo viena iš tų dienų, kai daryk, ką nori, bet kamuolys neranda kelio į krepšį. Ir nieko nepakeisi.
– Treneri, o kas lėmė „Žalgirio“ pergalę Atėnuose, kur iki šiol dar niekada nebuvo laimėta?
– Tos pačios priežastys, kurios lėmė, kad „Žalgiris“ pernai užėmė trečią vietą Eurolygoje. Kauno komanda yra sunkiausiai dirbanti visoje Eurolygoje. Ji griežtai laikosi disciplinos ir tvarkos nuo pat pirmos rungtynių minutės. Jeigu kitos ekipos kartais nutrūksta nuo to plano, kažkur atsipalaiduoja, tai „Žalgiris“ įkyriai, nuosekliai kovoja, dirba iš paskutiniųjų, nes talentu ar žvaigždžių gausa jis tikrai negali lygintis su favoritais.
Bet žalgiriečiai tikrai yra pirmoje vietoje pagal atsidavimą, darbą, kovingumą. Tai ir nulemia pergales. Matėme, kad kritiniais momentais jie nesutrinka, ir, kaip gerai sakė Šarūnas Jasikevičius, pirminė jų užduotis visada yra išlikti šalia varžovų, kad pabaigoje turėtų šansą paimti pergalę. Jie puikiai vykdo planą. „Žalgiris“ net ir pralaimėtose rungtynėse su supergalinga Stambulo „Fenerbahče“ vėl buvo per plauką nuo pergalės.
– Ar nebuvo pernelyg akiplėšiška paskutinę ketvirto kėlinio sekundę palikti Nicką Calathesą visiškai laisvą prie tritaškio linijos?
– Ne, nemanau. Čia vėl „Žalgiriui“ būdingas bruožas, kad nuosekliai laikomasi savo taktikos. Jie visas rungtynes palikdavo N. Calathesą laisvą, nes jis nėra geras metikas (3/10 tritaškiai, 3/8 baudos – Krepšinis.lt).
– Pats Š. Jasikevičius bene labiausiai gyrė Thomasą Walkupą, kuris ne tik arė gynyboje, bet ir pats sėkmingai rinko taškus – net ir iš distancijos. Galima sakyti, kad jis jau tampa vienu pagrindinių „Žalgirio“ ginklų?
– Po sunkios sezono pradžios jis padarė labai didelę pažangą, perprato tą sistemą. Š. Jasikevičius irgi pažino žaidėją, pakoregavo tam tikrus taktinius dalykus, susijusius su juo. Kuo toliau, tuo Th. Walkupas yra naudingesnis komandai. Jis įrodinėja, kad jau surado savo vietą Kaune.
– Vaidai, „Žalgiris“ galėjo rizikuoti Atėnuose ir atsitraukti net nuo kelių varžovų žaidėjų, tačiau tokios prabangos kitame ture neturės – penktadienį laukia dvikova su viena taikliausių turnyro dalyvių – Madrido „Real“ komanda, ginančia Eurolygos čempionės titulą. Ką žalgiriečiams reikės daryti Kaune, kad pagaliau būtų galima pagalvoti apie pirmą pergalę namuose?
– Rungtynės bus daug sudėtingesnės. Žinome, kad ir praėjusiame sezone „Žalgiriui“ buvo neparankios labai greitos komandos – „Real“ klubui pralaimėta abu kartus. Žalgiriečiams sunkiai sekasi stabdyti varžovų greitą puolimą dar jo užuomazgoje. Nors „Real“ nebeturi Lukos Dončičiaus, yra pasveikęs Sergio Llullas, kuris vienas gali nulemti rungtynių baigtį, o Jaycee Carrollas – vienas geriausių, jei ne pats geriausias, Eurolygos snaiperių. Jų puolimą gali išplėsti ir Anthony Randolphas.
Taigi, svarbu stabdyti greitą puolimą – galbūt iškart pulti tą aukštaūgį, kuris atkovoja kamuolį, neleisti jam atlikti pirmo perdavimo. O puolime atakuoti tuos žaidėjus, kurie silpniau ginasi, pavyzdžiui, traumų iškankintą Rudy Fernandezą, kurio geriausi laikai – jau praeityje, taip pat J. Carrollą. A. Randolphas – parankus varžovas Pauliui Jankūnui, kuris gali nusistumti amerikietį be didesnių problemų. Gal reikia ir šiek tiek sėkmės, kad ispanams nepakristų ir jie nepagautų geros bangos.
– Vaidai, nuo šiol kiekvieną savaitę skelbsi, kuriam Lietuvos krepšininkui labiausiai norėtum paimti bizūną, kad jis pasitemptų ir žaistų daug geriau nei pastaruoju metu. Kurį žaidėją nori sudrausminti šį kartą?
– Šį kartą bizūnas, bet toks švelnus – vis dėlto Mindaugui Kupšui iš „Lietkabelio“. Svarsčiau ir apie S. Jasaitį, bet jis įdėjo daugiau pastangų ir FIBA Čempionų lygoje puikiai pasirodė.
Nenoriu per daug kaltinti, gal jaučiasi nuovargis, bet M. Kupšas tikrai žaidė geriau, kai atstovavo Utenos „Juventus“ komandai. Susidaro įspūdis, kad jis nereikalingų kilogramų priaugęs, nes pernai buvo truputį mobilesnis, greitesnis.
Jo pagalbos „Lietkabeliui“ labai reikia. Gerai atrodo kitas vidurio puolėjas Mike'as Morrisonas, bet 216 cm ūgio M. Kupšas galėtų būti labai naudingas puolime. Norėtųsi jo veiksmuose daugiau sportinio pykčio ir agresijos, mažiau švelnumo ir inteligentiškumo (0 naudingumo balų tiek su ČEZ, tiek su „Žalgiriu“ – Krepšinis.lt).
Visa laida „Krepšinio zona“ – vaizdo įraše.