26-erių kroatas dalyvavo Eurolygos tinklalaidėje „Crossover“, vedamoje turnyro legendos Joe Arlaucko. Praėjusiam sezonui įpusėjus 203 cm ūgio puolėjas sugrįžo į Europą iš NBA, kur išvyko kaip 5-asis 2015-ųjų naujokų biržos šaukimas, tačiau taip ir neįsitvirtino.

Visgi vėl atsidūręs Europoje kroatas greitai ėmė demonstruoti savo sugebėjimus. Praėjusį sezoną jis užbaigė Atėnų „Panathinaikos“, o nuo šio atstovauja UNIKS komandai, ir per Eurolygos rungtynes vidutiniškai renka po 13,5 taško, 5,4 atkovoto kamuolio ir 13,5 efektyvumo balo.

Nors dar yra pakankamai jaunas krepšininkas, M. Hezonja savo karjeros pradžioje yra spėjęs pažaisti su pačiu Š. Jasikevičiumi – 2012-2013 m. sezone kroatas ir prie krepšininko karjeros pabaigos artėjantis lietuvis kartu atsovavo „Barcelonos“ ekipai, iš kurios Šaras vėliau išvyko į Kauno „Žalgirį“, o kroatas po poros metų pasuko į NBA.

Barselonoje abu jie žaidė treniruojami katalono Xavi Pascualio, kuriam M. Hezonja iki šiol dėkingas už pirmąsias pamokas vyrų krepšinyje.

Nepaisant to, kad jos dažnai buvo ir pakankamai griežtos – kroatas dažnai būdavo kviečiamas „ant kilimėlio“ ir iš trenerio gaudavo pylos ir netgi baudų dėl savo karšto charakterio bei liežuvio nevaldymo, o sykį treniruotėje neteisingai įvykdęs užduotį netgi buvo išvarytas iš salės.

„Nesu matęs kito tiek rungtynėms besiruošiančio trenerio, kiek tai darydavo ir daro Xavi. Jį nepaprastai gerbiu. Jis man parodė, kaip žaidžiamas komandinis krepšinis, sudėliojo visus reikiamus taškus.

Prisimenu, kad į komandą aš atėjau kaip labai didelis talentas ir pats įsivaizdavau, kad dabar visi man duos kamuolį ir trauksis iš kelio. Taip nebuvo, o treneris man tapo tuo tikruoju tiltu tarp jaunimo ir vyrų krepšinio. Nors priemones taikė labai įvairias – turbūt buvau dažniausiai jo kabinete besilankęs žaidėjas per visą Pascualio darbo Barselonoje laiką“, – ir savęs paties dėl karšto charakterio patraukti per dantį nevengė X. Pascualiui dėkojęs M. Hezonja.

„Taigi, aš sakau visiems vaikinams, kurie atvyksta iš NBA – nenustebkite ir nenusivilkite dėl trenerių, nes Europoje viskas kitaip“, – pažymėjo M. Hezonja.

J. Arlaucko paprašytas palyginti NBA ir Europos trenerius bei paklaustas, ar savo karštakošiškumu garsėjančius Š. Jasikevičių bei Ž. Obradovičių įsivaizduoja dirbančius už Atlanto, kroatas ėmė juoktis.

„Jau antroje treniruotėje jie gautų po smūgį ir greitai po to būtų atleisti. Sakau nuoširdžiai, taip nutiktų“, – tikino M. Hezonja.

„Aš nekvestionuoju to, ar jie yra geri treneriai. Aš tiesiog sakau, kokia būtų kitų vaikinų reakcija NBA lygoje. Željko ir Šaras tikrai nėra problema, jie yra tokie, kokia yra čia. Bet NBA yra kita istorija“, – tęsė kroatas.

Tiesa, nerukus M. Hezonja pridūrė: „Aš manau, kad jie turėtų sulaukti galimybės bent jau pabandyti. Bet, kaip jau matėme iš kitų Europos trenerių pavyzdžių, tai nėra lengva. Kaip asistentai, viskas tvarkoje, bet pagrindinio trenerio vaidmenyje būti labai labai sunku.“

Mario Hezonja

Tęsdamas savo pasisakymą apie Eurolygos ir NBA trenerių skirtumus, M. Hezonja prisiminė neseniai matytą pavyzdį.

„Kaip tik neseniai žiūrėjau rungtynių su Milano „Olimpia“ komanda vaizdo įrašą. Rungtynių, kurias su UNIKS mes užtikrintai laimėjome. Ponas Ettore Messina šalia šoninės linijos ėjo iš proto. Bet jis taip rodo savo aistrą sportui. Nežinau, ko jis dar nėra laimėjęs...

Nepaisant to, jis toliau rodo demonstruoja aistringai mėgstantis krepšinį, o NBA treneriai elgiasi visai kitaip – tiesiog paploja po taiklaus metimo, kai komandos žaidėjas pataiko, arba sėdi susigriebę už galvos. Tai yra šou, pramoga, ten tikrai nėra tiek daug emocijų, kiek mes jų matome Eurolygoje“, – sakė M. Hezonja.

NBA lygoje M. Hezonja spėjo pažaisti Orlando „Magic“, Niujorko „Knigks“ ir Portlando „Trail Blazers“ komandose, tačiau ilgainiui sulaukė vis mažesnio trenerių pasitikėjimo. Jausdamas, kad motyvacija žaisti NBA vis maždėja, kroatas nusprendė grįžti į Europą.

NBA jis sužaidė 330 rungtynių, per kurias vidutiniškai pelnė po 6,9 taško ir atkovojo po 3,1 atšokusio kamuolio.

Šaltinis
Temos
Griežtai draudžiama DELFI paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti DELFI kaip šaltinį.
Prisijungti prie diskusijos Rodyti diskusiją (56)