Lietuvos rinktinė Vilniuje pradėjo pasirengimą dvejoms gyvybiškai svarbioms Europos čempionato atrankos rungtynėms su Šiaurės Makedonija, kurios laukia ketvirtadienį Skopjėje ir sekmadienį Klaipėdoje.
Praėjusį vasarį dar Kazio Maksvyčio vadovaujamiems lietuviams kvalifikacijos pradžia klostėsi permainingai: namuose sutriuškinti lenkai, bet po to išvykoje nusileista estams.
Kadangi Lenkija bus viena 2025-aisiais vyksiančių pirmenybių šeimininkių, norint į jas patekti, reikia aplenkti bent vieną iš dviejų likusių H grupės komandų. Šiuo metu aukščiau už Lietuvą turnyro lentelėje rikiuojasi tiek Estija (2/0), tiek Šiaurės Makedonija (1/1).
Atrankos kulminacija laukia ateinantį vasarį, kuomet R. Kurtinaičio ekipa svečiuosis Lenkijoje ir namuose priims Estiją, bet atidėti visko paskutinei minutei niekas nenori.
Kita vertus, kaip pabrėžia vyriausias žaidėjas, Lietuvos rinktinė nėra ir pakankamai pajėgi, kad galėtų pergales skaičiuoti iš anksto.
Daug kas po olimpinės atrankos burtų jau regėjo lietuvius Paryžiuje, bet iš Puerto Riko teko grįžti nunarintomis galvomis. Pagrindinė iš pastarųjų – K. Maksvyčio – buvo paaukota.
Paklaustas, kaip vertina permainas trenerių štabe, M. Kuzminskas buvo atsargus.
„Žinote, esu tik žaidėjas, daug metų rungtyniaujantis rinktinėje. Man nuoširdžiai nesvarbu, kas ją treniruos, kas dirbs federacijoje – kaip bebūtų, žaidžiame už Lietuvą. Įtakos pokyčiams neturime, galime tik prisitaikyti. Atėjo naujas treneris, su naujomis idėjomis – mūsų darbas yra juo tikėti ir sekti paskui“, – sakė nacionalinės ekipos kapitonas.
Bet jis šypsosi iš tautosaka tapusių istorijų apie sunkias R. Kurtinaičio treniruotes ir griežtą ranką.
„Mes Lietuvoje labai mėgstame užklijuoti žmonėms etiketes. Gyvenimas eina į priekį, keičiasi krepšinis, treniruočių pobūdis. Net neabejoju, kad dėl tų tariamai sunkių treniruočių niekam problemų nekils. Visi sėdime viename laive, visi norime, kad būtų geriau komandai“, – dėstė 35-erių vilnietis.
Užtat Graikijoje, kur rungtyniauja antrą sezoną, verda laivų mūšiai.
AEK savaitgalį išvykoje 76:84 nusileido Patrų „Promitheas“, bet rezultatą užgožė per kraštus išsiliejusios aistros.
Arbitrai dėl iš publikos skriejusių įžeidimų bei arenoje susikaupusių dūmų tris kartus stabdė rungtynes ir galiausiai nesutiko jų tęsti, kol nebus ištuštinta svečių gerbėjų tribūna.
Žiūrovus iš salės gujusi riaušių policija ne tik pati panaudojo jėgą, bet ir sulaukė atsako.
Aikštėje emocijos virė ne ką mažiau. Dėl dviejų techninių pražangų buvo išvarytas AEK strategas Draganas Šakota, jam pavymui netrukus pasiųstas ir 15 taškų surinkęs M. Kuzminskas, nubaustas dėl vaidybos ir baigęs pasirodymą anksčiau laiko dėl išnaudoto asmeninių pražangų limito.
AEK po mačo karpė vaizdo įrašą ir dalinosi klubą įsiutinusių teisėjų sprendimų santrauka, D. Šakota trimitavo apie „karą prieš AEK“.
„Kai sugrįžau dirbti į Graikiją, buvau įspėtas apie karą prieš AEK. Dabar atsiprašau, kad iš karto tuo nepatikėjau. Kai kuriais atvejais tai net darosi pavojinga. Tik nemanau, kad kas nors bus nubaustas – veikiau kaip tik sulauks pagyrų“, – guodėsi krepšinio mohikanas iš Serbijos.
M. Kuzminskas taip pat netyli.
Interviu Lietuvos žiniasklaidai jis papasakojo ir apie savo klubo finansines bėdas, kurių kol kas nepaiso, prisiminė, kaip buvo auklėjamas R. Kurtinaičio jaunystėje.
– Pačiam viduje kirbėjo abejonių, ar dar sulauksite kvietimo į rinktinę? – buvo paklaustas M. Kuzminskas
– Geras klausimas, nes, kalbant atvirai, jų buvo. Naujas treneris, nauja vizija – gal norės kardinaliai atjauninti, atnaujinti komandą. Buvau viskam pasiruošęs. O sulaukęs skambučio kaip visada apsidžiaugiau.
– Pamenate, kad R. Kurtinaitis jus jau yra treniravęs?
– Atsimenu, Vilniaus „Sakaluose“. Man buvo 17 metų, va tada tai kentėjau. Nuo ko? Nuo visko! Normalu, buvau jauniausias, neapsiplunksnavęs viščiukas, nieko nemokėjau, o treneris – reiklus. Tikrai nebūdavo lengva.
– Ar spės naujas trenerių štabas įnešti didelių pokyčių į komandos žaidimą?
– Ne, manau, per šiuos atrankos „langus“ labiausiai lemia noras. Laiko pakanka tik bendrus rėmus paruošti, ir toliau jau viskas priklauso nuo kovingumo, atsidavimo, žaidėjų sportinės formos. Per tris treniruotes kažko ypatingo nepriruoši.
– Kokį įspūdį palieka makedonų žaidimas?
– Jų dar neanalizavome. Negaliu pasakyti nieko konkretaus. Aišku, labai svarbu, kad nebus T. J. Shortso, kuris sunkiai sustabdomas Eurolygoje. Dėl to – šioks toks atokvėpis mums, bet ir be jo Šiaurės Makedonijoje yra kam žaisti. Nesame tokie stiprūs, kad galėtume kažką iš anksto nurašyti.
– Kaip galėtumėte paaiškinti savo gerą sportinę formą, demonstruojamą Graikijoje?
– Martynas Pocius su Donatu Urbonu dabar turi tinklalaidę, kurioje aiškina receptus. Bet aš galvoju, kad šiuo atveju kažkokio stebuklingo recepto nėra. Kas vieniems veikia, nebūtinai veikia kitiems, o man daugiausiai įtakos turbūt turi vis dar didelis noras žaisti. Neaišku, kas baigsis anksčiau – ar tas noras, ar kūno galimybės, bet kol jaučiuosi reikalingas, kol prieš kiekvienas rungtynes apima didžiulis jaudulys, tol labai malonu žaisti krepšinį.
– Kas šeštadienį nutiko Patruose – eilinė diena Graikijoje ar vis dėlto ekscesų norma buvo peržengta?
– Buvo labai blogai. Daug čia galėčiau išsiplėsti. Nors Graikijos lygoje rungtyniauja gerokai stipresnės komandos nei Lietuvoje, organizaciniu ir ypač teisėjavimo atžvilgiu atsiliekama. Yra tam tikrų labai negražių tendencijų – negalvojau, kad šiais laikais dar vyksta tokių dalykų.
Pirmą kartą gyvenime mačiau, kaip visi išvaromi iš salės. Mano nuomone, panaudojant šiek tiek perteklinę jėgą. Įvyko savotiškos riaušės, mačiau, kaip žmonės tribūnose krito ant kėdžių, koridoriuje gulėjo kruvini sirgaliai ir policininkai. Tokios atmosferos nelinkėčiau niekam. Įsivaizduoju tokius vaizdus rungtynėse, į kurias atėjo mano šeimyna... Kaip bebūtų, krepšinis turėtų skatinti jaunus žmones, vienyti.
– Ar vyksta karas prieš AEK, kaip išsireiškė treneris D. Šakota?
– Kartais tų tarpusavio karų yra tikrai per daug. Kartais atrodo, kad krepšinis nustumiamas į antrą planą.
– Ar tiesa, kad jūsų klube vėluoja atlyginimai?
– Neneigsiu. Bet bandome spręsti susidariusią situaciją, tikiuosi, pavyks.
– Gavote K. Maksvyčio kvietimą jungtis prie jo naujojo „Manisa“ klubo Turkijoje?
– Pasakiau, kad kol kas pats nelabai noriu kur nors keltis. Jei pavyks išspręsti problemas, liksiu Atėnuose. O jei ne, tada žiūrėsime. Kauno „Žalgiris“? Ne, jau daug metų nebuvo kontaktų, ir nemanau, kad bus. Nemanau, kad dar yra ką šia tema pasakyti, ir nemanau, kad tai yra būtent su krepšiniu susiję reikalai.
– Koks pasiūlymas jus iškrapštytų iš Atėnų?
– (po pauzės) Nedėkite šito klausimo, ką? Geras pasiūlymas (juokiasi – „Delfi“).
