Pagrindinėje Madrido „Real“ komandoje vos 16-os debiutavęs, o po metų jau ir svarbų vaidmenį „Karališkame“ klube atlikęs L. Dončičius 2016-ųjų rudenį atsidūrė trijų valstybių dėmesio centre.
Ką pasirinks Luka: Slovėniją, kurioje gimė, Serbiją, iš kurios kilusi jo giminė, ar Ispaniją, kurioje kaip krepšininkas užaugo? Toks klausimas sukosi daugelio galvose. Bet pats 201 cm ūgio gynėjas jokių abejonių neturėjo.
„Jau seniai buvo aišku, kurioje komandoje jis žais. Vienintelis Lukos variantas buvo Slovėnija. O gandai gimė iš paprasčiausio Joge Garbajosos pasisakymo, kad jis norėtų matyti Luką Ispanijos rinktinėje, nors nei į jį patį, nei į jo šeimą dėl tokios galimybės net nesikreipė. Būtent dėl šių gandų Luka ir nusprendė „Twitter“ tinkle paskelbti savo sprendimą – nors tai buvo labiau ne sprendimas, o noras visus nuraminti.
Bet ir jam pačiam ramiau buvo, nes visokių kalbų buvo ir iš serbų stovyklos. Tačiau Lukos mama pasakojo, kad jo širdyje visada buvo noras atstovauti tik Slovėnijai“, – Krepšinis.lt vieno talentingiausių Europos krepšininkų „pasirinkimo“ istoriją pasakojo žurnalistas Jaka Lopatičius.
Slovėnai trynė rankomis ir į Luką dėjo milžiniškas viltis. Kad jos gali virsti realybe, vienbalsiai Eurolygos kylančia žvaigžde pripažintas žaidėjas įrodė jau pirmose draugiškose rungtynėse.
Vos tik apsivilkęs Slovėnijos rinktinės marškinėlius universalusis žaidėjas iškart tapo jos lyderiu – jau pirmame mače prieš Rusijos komandą vos per 14 minučių jis spėjo pelnyti 14 taškų, atkovoti 6 kamuolius, atlikti 4 rezultatyvius perdavimus ir surinkti 20 naudingumo balų.
Tačiau labiausiai visus pribloškė fantastiškas Lukos žaidimas akistatoje su Kroatija – jaunasis talentas pelnė net 27 taškus, po krepšiais sugriebė 8 atšokusius kamuolius ir atliko 5 rezultatyvius perdavimus.
Po tokio pasirodymo susižavėjimo neslėpė ir kroatų treneris Aleksandras Petrovičius – legendinio kroatų snaiperio Draženo Petrovičiaus vyresnysis brolis.
„Europoje jau ilgą laiką nebuvo tokio pilnai sudėto žaidėjo – tiek psichologiškai, tiek fiziškai“, – pagyras žarstė jis.
„Visi slovėnai mėgaujasi galimybe matyti Lukos žaidimą. Mes galime jį stebėti tik Eurolygoje, nes jis Slovėniją paliko būdamas 13-os metų. Niekada nematėme jo gyvai, galėdavome matyti tik Eurolygos ir Ispanijos rungtynėse.
Kai arenos pranešėjas praneša į aikštę žengiančius žaidėjus ir sirgaliai išgirsta 77 numerį bei Lukos pavardę – minia tiesiog pašėlsta. Tai labai emocingos ir džiaugsmingos akimirkos – visi jį dievina. Net ir šioje arenoje. Bet ne tik slovėnai, o ir kitų rinktinių atstovai bei sirgaliai“, – Stambulo „Sinan Erdem“ arenoje per pusfinalio mūšio tarp Serbijos ir Rusijos komandų ilgąją pertrauką pasakojo „SiOL Sportal“ reporteris.
Ir iš tikrųjų, tiek šioje arenoje, tiek Helsinkyje, tiek prie televizorių ekranų Europos čempionato kovas stebėję krepšinio gerbėjai aikščiojo iš nuostabos, matydami, kaip žaidžia šis 18-metis.
11 taškų, 8 atkovoti kamuoliai ir 6 rezultatyvūs perdavimai debiutinėse rungtynėse su lenkais, 22 taškai į graikų krepšį, beveik dvigubi dubliai mūšiuose su prancūzais ir ukrainiečiais.
Dar aukštesnę žaidimo klasę išvydome čempionato finalu pakrikštytame ketvirtfinalyje prieš Latvijos krepšininkus, kai L. Dončičius surinko net 27 taškus, o lemiamais momentais pataikė ne vieną žudantį metimą. Kad ir paskutinę atakai skirto laiko sekundę iš 10 metų. Ir dar nuo lentos.
„Jis nori laimėti viską. Jis nori būti geriausias. Jeigu kažkas nesiseka, jis nekaltina kitų, o visą atsakomybę prisiima sau. Jis taip atsidavęs krepšiniui, kad juo tiesiog gyvena.
Pirmose dvejose čempionato rungtynėse Luka nebuvo toks geras, nes šiek tiek nervinosi. Bet kai su tuo susitvarkė, atsipalaidavo ir ėmė mėgautis, o to rezultatas – patys matote, ką jis išdarinėja ant parketo“, – šyptelėjo J. Lopatičius.
Fenomenalų slovėnų vunderkindo žaidimo jėgą savo kailiu patyrė ir Ispanijos žvaigždynas – 11 taškų, 12 atkovotų kamuolių ir 8 rezultatyvūs perdavimai itin svariai prisidėjo prie čempionų nukarūnavimo pusfinalyje (92:72).
„Neįtikėtinas jausmas – tai istorinis momentas mūsų šaliai, o man pačiam rungtynės prieš Ispaniją buvo ypatingos“, – Slovėnijos rinktinei užsitikrinus pirmąjį istorijoje medalį, plačiai išsišiepęs kalbėjo pats Luka.
Tuo metu spaudos konferencijoje į jo daržą pasipylė pagyrų lietus. Ir ne tik iš trenerio I. Kokoškovo, bet ir ispanų legendos Pau Gasolio, kuris NBA sužaidė jau 16 sezonų.
„Jis labai talentingas žaidėjas, kuris jau būdamas 18 metų demonstruoja aukštos klasės žaidimo lygį. Labai subrendęs, išmano krepšinį, rungtyniauja itin gerai net ir lyginant su kur kas vyresniais žaidėjais. Bet jis akivaizdžiai dar turi daugybę vietos augimui. Jis jau dabar tikrai puikus žaidėjas, bet turi potencialo su laiku ir darbu tapti dar geresnis“, – neabejojo 37-erių veteranas, stipriausioje pasaulio krepšinio lygoje ginantis San Antonijaus „Spurs“ garbę.
Niekas neabejoja, kad į NBA artimiausiu metu prasibraus ir L. Dončičius – jam jau kurį laiką prognozuojamas pirmasis šaukimas kitą vasarą vyksiančioje naujokų biržoje.
Bet taip toli įvykiams už akių neužbėkime. Ne ką įsimintinesnį momentą Luka kartu su visa komanda gali išgyventi sekmadienio vakarą, kai stos į kovą dėl Senojo žemyno čempionų vardų.
„Mes medalio laukėme jau 27 metus, – šypsenos nuslėpti negalėjo žurnalistas. – Kai ši vasara atėjo, Dončičius garsiai pareiškė, kad jo tikslas yra medalis, o ir Dragičius save nuteikė tik medaliui – juk jis visiškai kitoks nei ankstesniuose čempionatuose. Jis tikras kapitonas, tikras lyderis, paskui kurį visi seka.
Tokį ilgą triumfą po pusfinalio matėte, nes tai pirmasis mūsų vyrų krepšinio medalis, todėl šios akimirkos mes nepamiršime dar ilgai. Bet jie tikrai nesustos – jie tiki, kad gali laimėti auksą. Dragičius sakė, kad jam net nesvarbu, ar laimės MVP titulą – jis tik nori į viršų iškelti trofėjų.“
Bet kad ir kaip Stambule besibaigtų ši slovėniška pasaka, J. Lopatičius įsitikinęs – gimtinėje krepšininkai bus sutikti kaip tikri didvyriai.
„Kai jie pirmadienį sugrįš į Slovėniją, laukia didžiulis vakarėlis – Luka ir Goranas bus didžiausios jo žvaigždės“, – nusijuokė žurnalistas.