Įžaidėjas puolėjo kailyje
Ne Joe Inglesas bumpsi kamuoliu kirsdamas aikštės vidurio liniją, bet nereikia stebėtis, jei australams išsirikiavus poziciniam puolimui komandas ima dalinti būtent jis.
203 cm ūgio lengvasis krašto puolėjas dažnai tampa „Boomers“ dispečeriu ir koordinatoriumi.
„Jis toks protingas, kad žaidimas du prieš du, kitos įžaidėjo funkcijos jam tarsi prigimtos. Joe yra pakankamai aukštas, kad galėtų stebėti aikštę žvelgdamas virš varžovų gynėjų galvų, jis puikiai sąveikauja su Aronu Baynesu, jis palaiko aukštą tempą“, – neįprastas komandos draugo pareigas rungtynių su Lietuva išvakarėse komentavo gynėjas Matthew Dellavedova.
J. Ingleso vaidmuo Andrejaus Lemanio schemose toks didelis, kad nebūdamas didžiausia komandos žvaigždė jis kol kas yra naudingiausias jos krepšininkas Kinijoje (vid. 27 naud. balai per rungtynes).
Nestandartinis oponentų žaidėjas reikalaus ir nestandartinės lietuvių reakcijos.
„Pagal visus savo duomenis J. Inglesas yra lengvasis krašto puolėjas, bet kartu – pagrindinis australų kūrėjas su kamuoliu. Būtent jis daugiausiai žaidžia du prieš du, sukuria progų kitiems. Faktas, kad jam reikia neleisti to daryti“, – sakė M. Brazys.
Aborigenų ainis nepažįsta nuovargio
Koks universalus bebūtų J. Inglesas, Lietuvos rinktinės žvalgas daugiau šauktukų deda ties kita pavarde.
Savo 24 taškais 2016 metų Rio de Žaneiro olimpinių žaidynių ketvirtfinalyje lietuvių atmintyje gilų randą palikęs Patty Millsas individualiai turbūt yra pajėgiausias Australijos ekipos žaidėjas.
Aborigenų kraujo turintis ir savo kilmę visada pabrėžiantis gynėjas, panašiai kaip J. Inglesas, kuria ir sau, ir kitiems.
Lygiaverčiai „centrai“, (ne)pamiršti snaiperiai
Apie aukštaūgius prieš ketvirtadienio dvikovą buvo kalbama daugiausiai.
Australija – ne Kanada be 15 savo NBA žaidėjų, ir A. Lemaniui nebus jokios būtinybės kamšyti baudos aikštelę brangiai kainuojančiomis pagalbomis iš kraštų.
Iki šiol Donguane į varžovus iš aukšto (tiesiogine to žodžio prasme) dirsčioję Domantas Sabonis ir Jonas Valančiūnas šįkart turės reikalą su panašios svorio kategorijos „centrais“: A. Baynesu ir Andrew Bogutu.
„Australai turi ką priešpastatyti mums, todėl greičiausiai ginsis vienas prieš vieną. Nors čia – tik mano prielaida. Reikia būti pasiruošusiems abiem variantams“, – apsidraudė M. Brazys.
Bet kol visuotinis dėmesys krypsta po krepšiais, apsižvalgyti verta ir aplink tritaškio liniją.
Australija pasaulio čempionate smarkiai lenkia Lietuvą pagal pataikymą iš tolimų distancijų (atitinkamai 40 ir 31 proc.).
„P. Millsas ir yra vienas pagrindinių jų snaiperių, taip pat nuo atsarginių suolo kylantis Chrisas Gouldingas. M. Dellavedova nėra stabilus metikas, bet jis turi didžiulį pasitikėjimą savo jėgomis. Jam nesvarbu, krenta ar ne. O jeigu krenta, kaip buvo rungtynėse su Kanada, jis tampa labai pavojingas. Kažkiek ties juo gali rizikuoti, bet jei jau matai, kad pataiko, turi būti arti prilipęs“, – samprotavo M. Brazys.
Komandinis žaidimas
Australai puikiai žaidė pirmame ture prieš Kanadą, išskyrus trečią kėlinį, kai dar puikiau žaidė pastaroji.
Bet mače su Senegalu blizgesio buvo mažiau – jei lietuviai sutrypė afrikiečius 54 taškų skirtumu, australai tik paskutiniame ketvirtyje išsprendė reikalus ir laimėjo 81:68.
Kuriose iš šių rungtynių Žaliojo kontinento atstovai rodė savo tikrąjį veidą? M. Brazys nedvejoja.
„Kai tavo varžovus prieš tai sutriuškina 50 taškų, pasąmonėje neišvengiamai lieka mintis, kad kaip nors ir tu juos nugalėsi. Greičiausiai taip buvo ir australų atveju. Kita vertus, reikia pripažinti, kad Senegalas su jais sužaidė geriau nei su mumis. Matėsi, kad šįkart jau buvo pasiruošę, laikėsi savo susitarimų, atskleidė ir australų silpnesnių vietų. Todėl pastariesiems teko žaisti optimalia rotacija iki pat pabaigos“, – vertino treneris-skautas.
Vis dėlto vienu aspektu Australija sužibėjo ir šiose, šiaip jau blankiose rungtynėse.
Per 40 minučių tik viena australų taikliu metimu į krepšį užsibaigusi ataka buvo nulemta individualių veiksmų. Kitus 28 metimus „iš žaidimo“ jie pataikė po rezultatyvių komandos draugų perdavimų.
„Tai rodo, kaip ši komanda yra susižaidusi, kaip jie ieško vienas kito, kaip dalinasi kamuoliu. Jie net neprieina iki tokių situacijų, kai nebežino, kur dėti kamuolį, ir ima „laužti“ vienas prieš vieną ar mesti per rankas. Jie visada paruošia „tikrą“ metimą. Todėl gynyboje laukia didelis darbas bandant išmušti juos iš šitų vėžių“, – neabejojo M. Brazys.
Įvairiapusiškumas prieš meistriškumą
Pagyrų nusipelno australai, pagirti galima ir lietuvius. Vis dėlto krepšinyje viena komanda pademonstruoja lygiai tiek, kiek jai leidžia kita.
Tad kokių kozirių prieš grėsmingiausią H grupės varžovą turi lietuviai?
M. Brazio manymu, dabar Lietuvos rinktinė yra įvairiapusiškesnė nei buvo, pavyzdžiui, prieš dvejus metus Europos čempionate.
„Galime žaisti su dviem dideliais, galime žaisti su puolimą išplečiančiu „ketvirtu numeriu“, galime ir su „penktu“ metiku, konkrečiai, Pauliumi Jankūnu. Manau, priešininkams nėra lengva ruoštis rungtynėms su mumis.
Be to, galime varginti varžovus naudodami didelę rotaciją. Toks ir yra mūsų įprastas žaidimas šią vasarą. Iki šiol rotuodavome daug krepšininkų – darysime tai ir toliau. Turime 12 žaidėjų, kuriais galima pasitikėti, šį kartą komandoje tikrai nėra jokio keliauninko. Taip, mažiau žaidžia Rokas Giedraitis, bet ir jam vaidmuo yra numatytas, tam tikrais atvejais jį panaudosime“, – pajėgas prieš mūšį apžvelgė M. Brazys.
Apibendrindamas jis išskyrė komandų pliusus ir minusus, kurie gali nulemti, kam atiteks H grupės pirmoji vieta bei geresnė startinė pozicija prieš čempionato tęsinį Nankine.
„Reali australų rotacija susideda iš aštuonių krepšininkų, ir jie – aukščiausio lygio. Nuo mūsų australai skiriasi tuo, kad nuo suolo kylantys atsarginiai yra labai panašūs į starto žaidėjus. Todėl jų žaidimo braižas visas rungtynes išlieka vienodas. Kitas dalykas, mūsų rotacija didesnė. Tai – šiokie tokie mūsų privalumai. O jų pusėje – patirtis, individualus meistriškumas“, – svėrė D. Adomaičio asistentas.
Primename, kad Lietuva ir Australija susigrums ketvirtadienį, nuo 14.30 Lietuvos laiku.