Antrus metus legionieriaus batus avintis 27-erių 201 cm ūgio krepšininkas praėjusiame sezone jau skriaudė tėvynės klubą – gynėjas buvo negailestingas prieš išvykstant į Vokietiją trejus metus atstovautam Vilniaus „Rytui“, į kurio krepšį Europos taurės turnyre per dvejas rungtynes sumetė 39 taškus.
Šiame sezone R. Giedraitis yra dar svarbesnis Vokietijos ir Europos taurės vicečempionams.
Apsipratęs didmiestyje, praėjusio amžiaus pabaigoje tapusiame susijungiančio pasaulio simboliu, dabar lietuvis Berlyne labiausiai vertina būtent jo atvirumą.
„Man labai patinka laisvė, kuri vyrauja šiame mieste – niekas čia tavęs nevaržo, daryk, ką tik nori“, – Krepšinis.lt teigė R. Giedraitis.
Kaip gyvenime, taip ir krepšinio aikštėse – dvimetrinis snaiperis trenerio Aito Garcia Reneseso žaidimo modelyje gali pasijusti laisvas kaip tikras albatrosas.
Apie plačius legionieriaus iš Lietuvos įgaliojimus byloja faktas, jog šis patenka į daugiausiai kartų iš trijų taškų zonos atakavusių Eurolygos krepšininkų dešimtuką.
13,7 taško per mačą vidutiniškai renkantis Šiaulių krepšinio mokyklos auklėtinis yra rezultatyviausias ALBA krepšininkas Eurolygoje, o tritaškius jis meta 38 proc. tikslumu.
Tiek savo žaidimu, tiek asmeninėmis savybėmis R. Giedraitis pasistengė, kad Berlyno klubas ilgai nedejuotų 2018-ųjų vasarą netekęs kito Lietuvos rinktinės gynėjo Mariaus Grigonio, kurio sutartį išpirko „Žalgiris“.
„Rokas nuo pat pradžių labai lengvai užmezgė ryšį su komanda“, – lietuvį pagyrė A. Garcia Renesesas.
72-ejų Ispanijos krepšinio veteranas neturi priekaištų žaidėjui net ir dėl gynybos, kuria nuolat skųsdavosi prieš tai Vilniuje R. Giedraitį treniravęs Rimas Kurtinaitis.
„Jis tikrai tobulėja. Paprastai gintis jam sekasi labai gerai, bet sunku nuolat išlaikyti vienodą lygį, kartais pasitaiko prastesnių mačų. Tačiau dėl Roko neturiu jokių problemų, jis daro, ką gali, visada yra deramai susikaupęs ir nesitaupo“, – vertino ALBA strategas.
Vis dėlto kiaura gynyba – visos Vokietijos sostinės ekipos Achilo kulnas.
ALBA užima ketvirtą vietą Eurolygoje pagal rezultatyvumą (vid. 84,6 taško) ir pirmauja pagal rezultatyvius perdavimus (20,3). Tačiau kartu yra dažniausiai klystanti ekipa (14,6), o blogiausia tai, jog berlyniečiai per rungtynes vidutiniškai į savo krepšį praleidžia po 91 tašką ir pagal šį rodiklį smarkiai išsiskiria iš visų komandų.
Iš dalies vokiečius galima pateisinti dėl ekipą apsėdusio traumų maro. ALBA priversta verstis be raiščius susižeidusių Tylerio Cavanaugh ir Stefano Peno, smegenų sutrenkimą patyrusio Johanneso Thiemanno, plaučių uždegimu susirgusio Timo Schneiderio.
Tik šią savaitę į rikiuotę grįžo pakinklinės sausgyslės problemų kamuotas pagrindinis įžaidėjas Peytonas Siva. Be to, kaip ir K. C. Riversu pasipildęs „Žalgiris“, Berlyno klubas praėjusią savaitę pasikvietė naujoką – 26-erių 213 cm ūgio vidurio puolėją iš Serbijos Bogdaną Radosavljevičių, didžiąją karjeros dalį rungtyniavusį Vokietijoje.
Ypač sunkiai po ketverių metų pertraukos į Eurolygą grįžusiai ekipai klostėsi sezono startas, kuomet pralaimėta šešiskart iš eilės.
Pastarosiomis savaitėmis ALBA ėmėsi taisyti reikalus ir susilygino su artimiausiu savo varžovu „Žalgiriu“ – abiejų ekipų sąskaitose yra po 3 pergales ir 7 nesėkmes.
„Kažkokio šoko pakilus į Eurolygą tikrai nebuvo, bet šeši pralaimėjimai paeiliui kirto per galvas. Tos dvi pergalės tarsi prikėlė mus, sugrąžino pasitikėjimą. Ypač – laimėjimas prieš Atėnų „Panathinaikos“ išvykoje, jis buvo kaip dviguba energijos dozė. Tikime savo treneriu, tikime vienas kitu ir bandome eiti į priekį ta pačia kryptimi“, – ligšiolinį komandos pasirodymą komentavo R. Giedraitis.
Tiesa, eiti tenka apgraibomis, nes treniruotis ALBA neturi kada. Ir trečiadienį – mačo su kauniečiais išvakarėse – visa ekipa susirinko tik į vaizdo peržiūrą, vėliau dalis žaidėjų liko pamėtyti klubo treniruočių salėje, o kiti patraukė namo ilsėtis.
Mat Vokietijos čempionato tvarkaraštis – ypač nepalankus Eurolygoje dalyvaujantiems klubams. Antradienį vakare ALBA dar viešėjo už šešių šimtų kilometrų esančioje Bonoje, kur rezultatu 90:87 palaužė vieną pirmenybių autsaiderių „Telekom Baskets“ ir pakilo į trečią vietą (8/2).
„Jei neklystu, ryt laukia septintos rungtynės per 14 dienų. Na, treniruotis dabar beveik nesitreniruojame, todėl atsigauti kaip ir spėjame. Gal kojos truputį sunkesnės, bet viskas normaliai. Man ir šiaip geriau kuo daugiau žaisti, įdomiau nei treniruotis“, – šyptelėjo R. Giedraitis.
Iki šiol žalgiriečių ir „albatrosų“ keliai Eurolygoje buvo susikryžiavę šešis kartus, komandos pasidalino po tris pergales, kaskart laimėdamos namuose.
Ar svečiams iš Kauno pagaliau pavyks pralaužti krepšinio sieną Berlyne, paaiškės ketvirtadienį – akistata prasidės 21 val. Lietuvos laiku.
– Matote būdų kaip sumažinti varžovų pelnomų taškų vidurkį, o gal jau susitaikėte, jog ši komanda laimėti gali tik puolimu? – rungtynių išvakarėse Krepšinis.lt paklausė R. Giedraičio
– Žiūrime į visumą – ir gynybą, ir puolimą, viską analizuojame. Tikrai bandome sustabdyti varžovus, bet išeina, kaip išeina.
– Ar gynybinis „Žalgirio“ žaidimo stilius palankus ALBA komandai?
– Geras klausimas, nežinau. Pamatysime ketvirtadienį. Tikiuosi, kad palankus, bet kas ten žino. Su „Žalgiriu“ mes panašūs tik tuo, kad esame šalia turnyro lentelėje. O šiaip žaidžiame skirtingą krepšinį, tai parodo ir skaičiai. Mes – puolimo komanda, „Žalgiris“ – gynybos. Bus įdomu, kaip seksis stojus vieniems prieš kitus.
– A. Garcia Reneseso schemose turite daug erdvės improvizacijai. Ar treneris kaskart leidžia jums nutraukti derinį?
– Tikrai ne kiekvienoje situacijoje, bet tam tikrais momentais – taip. Manau, tokią teisę turime kiekvienas, jeigu yra galimybė. Bet tikrai negalime sau leisti atsivaryti kamuolį į varžovų aikštės pusę ir mesti antrą sekundę.
– Antrais savo metais ALBA klube jaučiate didesnį trenerio pasitikėjimą?
– Kad jis visada buvo... Šioje komandoje jaučiuosi labai patogiai, nors, iš kitos pusės, taip pat jaučiausi ir Vilniuje. Gal mano toks charakteris, kad visur lengvai pritampu, niekur neturiu problemų. Pats jų neieškau, ir viskas būna gerai.
– Ar greitai pats susigrąžinote pasitikėjimą savo jėgomis po pasaulio čempionato, kurį visą praleidote ant atsarginių suolo?
– Ką jau ten... Nuvažiavau, sudalyvavau, gavau naujos patirties. Vertinu tai kaip gerą patirtį ir žiūriu į priekį.
– Kaip vertinate naująjį Lietuvos rinktinės strategą Darių Maskoliūną?
– Gerai. Su juo buvau susidūręs tik kartą, kai jis ėjo asistento pareigas Jono Kazlausko trenerių štabe. Nelabai jo pažįstu, bet sprendžiant iš visų mano girdėtų nuomonių, D. Maskoliūnas – tikrai geras treneris, suprantantis žaidimą.
– Regis, bilietų prekyba į ALBA rungtynes su „Žalgiriu“ vyksta kaip niekad intensyviai.
– Kai skridome namo iš Bonos, vienas iš komandos vadovų sakė, jog arenoje bus daug lietuvių – apie tūkstantį ar panašiai. Atsakiau, kad tuo labai nesistebėtų, tokie jau tie lietuviai, moka palaikyti savo komandą. Kokie yra vietos sirgaliai? Na, ne tokie. Vokiečiai – šiek tiek ramesni. Kita vertus, net keista, jog jie irgi iš tiesų mėgsta krepšinį, daug jų nuolat eina į rungtynes, net ir į išvykas skrenda.