Nors antradienio vakarą Vilniaus „Rytas” ne kartą atsiliko dviženkliu skirtumu, savo tikslą Giedriaus Žibėno auklėtiniams pasiekti pavyko. Sostinės komanda sausakimšoje „Jeep“ arenoje 79:76 (17:23, 18:32, 21:18, 23:14) palaužė Panevėžio „Lietkabelį“ ir laimėjo Lietuvos krepšinio lygos (LKL) finalo seriją 4-1.
„Lietkabelio“ puolėjas įsitikinęs, jog pusfinalio serijoje su Kauno „Žalgiriu“ palikta per daug jėgų, kurių stigo lemiamose kovose su Vilniaus „Rytu“.
„Manėme, jog esame lygi komanda su „Rytu“. Galėjome kovoti dėl titulo, jei ne tos dvejos rungtynės, kurios iškrito iš konteksto.
Varžovai demonstravo charakterį ir nusipelnė pergalės“, – po paskutinio sezono mačo pripažino Gabrielius Maldūnas, finalo serijoje tapęs vienu ekipos lyderių: pelnydavo po 10,2 taško ir atkovodavo po 5,2 kamuolio.
Pats 29-erių G. Maldūnas „Lietkabelio“ marškinėlius vilki nuo 2019-ųjų rudenio ir neturi jokių minčių palikti gimtojo miesto, tačiau ar liks klube, parodys vasara.
– Bet kokiu atveju, žvelgiant objektyviai antroji vieta „Lietkabeliui“ – geras pasiekimas?, – po dvikovos spaudos konferencijoje buvo paklaustas G. Maldūnas.
– Jei kas prieš sezoną būtų pasakęs, kad žaisime dviejuose finaluose, Europos taurėje pralaimėsime būsimiems čempionams, būtume pasirašę tokiam scenarijui. Dabar labai liūdna, bet tai puikus rezultatas, turint omeny klubo biudžetą, kuris yra vidutinis LKL kontekste.
– Tris kėlinius ant suolo sėdėjęs Ivanas Buva į aikštę mestas lemiamame ketvirtyje ir pelnė kelis labai svarbius taškus. Tikėjotės jį dar pamatyti serijoje?
– Tiesą pasakius, jau nebesitikėjome jį išvysti aikštėje. Tie baudų metimai labai kontraversiški, teisėjai turėtų peržiūrėti tą epizodą.
– Kas buvo lemiama šioje serijoje?
– Žaidėjų rotacija. Taip pat žaidėjų mikrotraumos, Vytenis Lipkevičius serijoje su „Žalgiriu“ išsisuko kojos pirštą, Dovydas Giedraitis, Gediminas Orelikas kone visą seriją žaidė su nuskausminamaisiais.
Turėjome tobulą treniruočių planą, reikia galvą nulenkti prieš mūsų atletinio rengimo trenerį Darių Aučyną, kuris viską puikiai sudėliojo. Be jo nebūtume „Žalgirio“ įveikę.
– Visą finalo seriją tave lydėjo šeima – žmona, artimieji, tėvai. Kiek jie buvo aktyvūs jūsų fanai, kiek daug jie jums reiškė?
– Jei jau jūs pastebite, vadinasi, šeima mane myli ir aš ją myliu. Man šeimos palaikymas labai daug reiškia. Esu dėkingas tiek jai, tiek Panevėžio klubui, kuris manimi patikėjo ir suteikė man šansą žaisti čia. Per trejus metus iškovoti 6-i apdovanojimai, tai įspūdingas pasiekimas.
– Ar apskritai karjeroje teko dar kada dalyvauti tokioje karštoje serijoje, įskaitant visus jos prieskonius, pradedant krepšiniu ir baigiant tėvo gynyba tribūnose?
– Tikrai pirmas kartas. Buvo visko. Ne viskas buvo gražu, gal ne viskas etiška iš mano pusės, bet matau, kad serija sirgaliams patiko. Tai krepšinį padaro saldesniu. Lygai nuo to tai tik geriau.
– Kaip gali keistis komanda po tokio sidabrinio sezono?
– Laukia įdomi vasara. Matome, ir Gedimino Žiemelio klubas pralaužė ledus, kitos komandos taip pat nesnaus, „Šiauliai“, „Neptūnas“ didins biudžetus. Tikiuosi, Panevėžys išliks tokiame pat lygyje ir galės pasiūlyti gerą kovą.
– Koks būtų jūsų vasaros noras?
– Žinoma, likti ten, kur esu. Viskas priklausys nuo kitų aplinkybių. Esu grynakraujis panevėžietis, noriu garsinti miesto vardą. Bet ne viskas nuo manęs priklauso.
– Kaip galite apibūdinti Nenado Čanako progresą ir kokią matote jo ateitį?
– Nuostabus treneris, geriausi komentarai apie jį. Strategas kasmet tobulėja. Pamenu, kai pradėjo dirbti, pirmais metais LKL likome 4-i, KMT – treti, vėliau – treti ir ten, ir ten, dabar antri abiejuose turnyruose. Tad matome, kokios tendencijos laukia toliau, jei jis liks Panevėžyje.
– Šypsena nedingsta iš jūsų veido, o juk galbūt ką tik paleista gyvenimo proga laimėti LKL?
– Na, šypsausi, nes bandau įžvelgti pozityvo iš šios situacijos. Šiaip žinoma, labai liūdna, tačiau tuo gyvenimas nesustoja.
Aš pats jokio titulo nelaimėjęs, galbūt tai buvo gyvenimo proga. Bet jei nukabinęs nosį vaikščiočiau po kiekvieno pralaimėjimo, tai kam tada žaist? Reikia mėgautis akimirka.
Dabar liūdna, bet po savaitės, mėnesio suprasime, ką padarėme.
Prisiminkime vasarą, netrūko prognozių apie nurašytą „Lietkabelį“, labai smagu nutildyti skeptikus ir paneigti prognozes.
– Ar pusfinalyje su „Žalgiriu“ nepalikta per daug psichologinių ir fizinių jėgų, kurių tiesiog nebeliko finalui?
– Psichologiškai ne, fiziškai tikrai išsekome. Su „Žalgiriu“ buvo labai sunki serija. Tas nuovargis smogė finale, „Rytas“ buvo šviežesnis lemiamose kovose. Tai jiems padėjo.