Keičia formą
„Skycop“ klubą nuo 1996 metų valdo asociacija krepšinio sporto klubas „Prienai“.
Planuojama, kad veiklą iš jos perims nauja viešoji įstaiga „Prienai“, kurią įsteigė klubo direktorius Adomas Kubilius ir rajono savivaldybė.
Krepšinis.lt paklaustas, kam reikėjo naujadaro, A. Kubilius teigė, jog viešoji įstaiga yra patogesnė juridinė forma klubo veiklai vystyti nei asociacija – pirmiausia dėl savivaldybės skiriamos paramos, šiemet sudarančios 250 tūkst. eurų.
„Rajonas mums daugiausiai padeda ir remia. Senos asociacijos valdyme savivaldybė jokio vaidmens neturėjo, o dabar ji bus didžiausia dalininkė. Galima buvo ir kitais būdais tai sutvarkyti, pavyzdžiui, reorganizuoti esamą juridinį asmenį. Bet, kiek aiškinomės, teisiniai procesai būtų žymiai sudėtingesni“, – dėstė klubo direktorius.
Dabartinių „Skycop“ žaidėjų ir personalo sutartys sudarytos su senąja asociacija, pastarajai išduota LKL licencija.
Norėdama „įdarbinti“ naują juridinį asmenį, klubo vadovybė turi užtikrinti, kad kartu su veikla bei pajamomis bus perkelti finansiniai įsipareigojimai. Tiesa, A. Kubilius tvirtino, jog šiuo metu ekipa turi tik „smulkių skolų“.
„Su teisininkais dar aiškinamės, kaip tai sutvarkyti. Yra nemažai sąlygų, kurias turime įvykdyti. Pagrindinis dalykas – reikia prisiimti visus įsipareigojimus. Kitaip mūsų prašymo perrašyti LKL licenciją niekas net nesvarstys“, – pažymėjo direktorius.
Anot jo, asociacijos narių susirinkimas, kuriame bus formaliai sprendžiama dėl veiklos perkėlimo, vyks ketvirtadienį.
Paskutiniais Registrų centro turimais duomenimis, asociacijai priklauso 12 narių, tarp kurių – buvę ir esami klubo rėmėjai, darbuotojai, Prienų politikai.
Kai kurie jų tik iš Krepšinis.lt sužinojo apie įsteigtą naują juridinį vienetą, bet teigė pastaruoju metu nutolę nuo krepšinio ir klubo planams neprieštarausiantys.
Perspėja apie pavojingą precedentą
Kitokia situacija susiklostė Panevėžyje, kur konfliktų neišvengta. Nepasitenkinimą ėmė reikšti mažieji dalininkai, kurie bus eliminuoti iš klubo, jei „Lietkabelio“ valdymą perims nauja viešoji įstaiga.
Praėjusį mėnesį įsteigtas „Krepšinio klubo „Lietkabelis“ rėmėjas“ priklauso ekipos prezidentui Alvydui Bieliauskui ir jo verslo partneriui Sigitui Gailiūnui, taip pat jų kontroliuojamoms įmonėms.
Šiuo metu komandą vis dar valdanti viešoji įstaiga „Krepšinio klubas „Lietkabelis“ dalininkų turi daugiau. Be A. Bieliausko ir S. Gailiūno dar yra kitas verslininkas Irmantas Aukštikalnis, buvę klubo darbuotojai Mantas Ignatavičius ir Rokas Mickevičius, o nuo spalio pabaigos – ir naujuoju sporto direktoriumi tapęs Jonas Vainauskas.
„Nemanau, kad dabar yra 90-ieji metai, kai galėjai daryti ką nori ir kaip nori. Nesuprantami dalykai, panašu į anarchiją“, – neseniai kalbėdamas su Krepšinis.lt, dėl permainų „Lietkabelyje“ piktinosi I. Aukštikalnis.
Vis dėlto jis ir kiti už borto palikti mažieji dalininkai teisiškai yra bejėgiai – A. Bieliauskui priklauso daugiau nei 50 proc. klubo dalių, todėl priimti sprendimus jis gali vienasmeniškai.
Buvęs klubo generalinis direktorius M. Ignatavičius Krepšinis.lt teigė nesiruošiantis veltis į tolesnius ginčus dėl „Lietkabelio“ valdymo, bet LKL palinkėjo neskubėti perrašyti licencijos naujai viešajai įstaigai.
„Užmačių aš nežinau, negaliu pasakyti, kokiu tikslu taip daroma. Kurti naujus juridinius asmenis galima nors ir kiekvieną dieną. Jeigu LKL nubalsuos ir leis perrašyti licenciją, tai nepridės prestižo nei Panevėžio klubui, nei pačiai lygai. Nemanau, kad tai būtų garbingas elgesys.
Tai tik sukurs precedentą, kad klubas gali gyventi ne pagal kišenę, o tuomet perkelti veiklą į kitą įstaigą ir pradėti nuo nulio. Kiltų visiškas chaosas, Europoje tokie dalykai – neįsivaizduojami“, – sakė M. Ignatavičius.
Tuo metu A. Bieliauskas aiškino, kad keičiant juridinį asmenį norima atsikratyti finansinio indėlio į klubo biudžetą neatnešančiais dalininkais.
„Jie nori likti klube, tačiau neketina prie jo veiklos prisidėti savo dalimi. Paprastai įmonės dalininkai atsakingi ir už finansavimo klausimus. Jie ne tik nefinansuoja klubo, bet kai kuriais atvejais vykdo priešiškus veiksmus“, – pareiškė „Lietkabelio“ prezidentas.
Įdomu, jog nei senojoje, nei naujoje viešojoje įstaigoje nefigūruoja Panevėžio savivaldybė, vien šiais metais „Lietkabeliui“ skyrusi 300 tūkst. eurų.
Savivaldybės administracijos direktorius Rimantas Pauža Krepšinis.lt teigė, jog taip yra dėl to, kad klubas finansuojamas kitokiais pagrindais nei, pavyzdžiui, Prienuose: „Lietkabelis“ teikia paraiškas kasmet skelbiamiems konkursams.
„Mums nėra svarbu, koks juridinis vienetas valdys klubą. Mums rūpi, kad už tuos pinigus miestas gautų grąžą per reprezentavimą, jaunimo ugdymą“, – sakė R. Pauža.
Griaučius senoje spintoje yra išmetusi ir pati LKL
Praeityje juridinio asmens keitimas buvo dažna LKL ekipų praktika. Ne vieno klubo kreditoriams vėliau teismuose teko įrodinėti, jog veiklą perėmęs juridinis vienetas yra atsakingas ir už skolų uodegą.
Krepšinis.lt kalbinti „Lietkabelio“ ir „Skycop“ žaidėjų agentai teigė sekantys situaciją, bet nesiruošiantys į ją kištis. Jų nuomone, jei LKL pirmadienį sutiks perrašyti klubų licencijas, turės pasirūpinti, kad naujos viešosios įstaigos neišsisuktų nuo visų dabartinių ir praeities įsipareigojimų.
Tarptautinėje „Octagon“ agentūroje dirbantis Evaldas Rimkus pokyčius Panevėžyje ir Prienuose labiau siejo ne su finansiniais klubų rūpesčiais, o su noru perdalinti įtakos svertus.
„Kaip agentas, aš žiūriu į šią situaciją labai paprastai: jei LKL uždegs žalią šviesą, nauji juridiniai asmenys bet kokiu atveju turės prisiimti įsipareigojimus žaidėjams, agentams, kitoms struktūroms. Kol mūsų žaidėjams mokama laiku pagal garantuotas sutartis, neturiu priežasčių tokias permainas vertinti neigiamai“, – svarstė E. Rimkus.
Savo ruožtu, LKL prezidentas Remigijus Milašius užtikrino, kad licencijos bus perrašytos tik tuo atveju, jei dėl to niekas nepatirs skriaudos.
„Jeigu nori keisti juridinį asmenį, pirma turi įvykdyti visus finansinius įsipareigojimus. Bent jau man vadovaujant lygai nebuvo ir nebus tokio atvejo, kad klubas taip išsisuktų nuo skolų“, – tvirtino R. Milašius.
Vis dėlto ne lygos administracija, o visuotiniame susirinkime dalyvausiantys LKL klubai spręs, leisti perrašyti licencijas ar ne.
Įdomiausia, jog praėjusio amžiaus pabaigoje panašiai kaip „Lietkabelis“ ar „Skycop“ apdarus pakeitė ir pati LKL.
Dabartinė asociacija buvo registruota 1996 metais, o prieš ją veiklą vykdžiusi kone identiško pavadinimo pirmtakė formaliai bankrutavo praėjusią vasarą, palikusi neapmokėtą 12 tūkst. eurų skolą „Sodrai“.