„Tai – vienintelė proga jiems (lietuviams) jį paliesti“, – pašaipų komentarą po FIBA pasidalintu vaizdo įrašu iš minėtos taurės kelionės po mūsų šalį brūkštelėjo vienas internautas.
Nors ant jo galima pykti ar net įsižeisti, pasiginčyti su tokiu pareiškimu gana sunku: per visą istoriją Lietuvos krepšininkai dar nė sykio nekėlė į viršų planetos pirmenybių nugalėtojams skirto apdovanojimo, o ir apskritai ant prizininkų pakylos lipo vienintelį sykį.
Ta nutiko dar 2010-aisiais, kai Kęstučio Kemzūros vadovauta rinktinė nustebino daugelį ir Turkijoje pasidabino bronzos medaliais, o komandos vedlys Linas Kleiza netgi pateko į simbolinį geriausių turnyro žaidėjų penketuką kartu su Kevinu Durantu (MVP), Milošu Teodosičiumi, Hidayetu Turkoglu ir Luisu Scola.
Vėliau dar sekė 2013 bei 2015 metų sidabriniai Europos čempionato komplektai ir viskas – stojo absoliuti sausra: 2016-ųjų olimpinėse žaidynėse užimta 7 vieta, 2017-ųjų Europos pirmenybėse – 9 vieta, 2019-ųjų pasaulio čempionate – 9 vieta, į 2020-ųjų olimpiadą Tokijuje pirmą kartą istorijoje išvis nepatekta, o 2022-ųjų „Eurobasket“ turnyre – tik 15 vieta.
Lietuvos rinktinė per pastaruosius metus prarado savo pozicijas ir FIBA reitinge, kur nuo rekordiškai aukšto 3 laiptelio (2015 m.) nugarmėjo ant 8-ojo, o paskutinę pergalę prieš savo laiptinės varžovus pasiekė dar 2016-aisiais, kai Rio de Žaneire įveikė Argentinos atstovus.
Nuo to laiko lietuviai pralaimėjo visas 11 žaistų oficialių rungtynių su komandomis, kurios FIBA klasifikacijoje rikiuojasi pirmajame devynete – Ispanijai (FIBA-1, 59:109 ir 94:102), Australijai (FIBA-3, 64:90 ir 82:87), Prancūzijai (FIBA-5, 75:78, 73:77, 65:90 ir 63:70), Slovėnijai (FIBA-7, 85:96 ir 85:92) ir Graikijai (FIBA-9, 64:77).
Nutraukti šią liūdną seriją mūsiškiai privalės artėjančiame turnyre, kur, jei neįvyks megasensacijų, pakeliui į ketvirtfinalį turės pranokti JAV (FIBA-2) ir/arba Graikijos (FIBA-9) meistrus.
Ištraukti pasaulio čempionato burtai lietuvius nubloškė į D grupę kartu su Juodkalnija (FIBA-18), Meksika (FIBA-31) ir Egiptu (FIBA-55), kurios barjerą įveikus dėl vietos ketvirtfinalyje greičiausiai tektų konkuruoti būtent su C grupės favoritais amerikiečiais ir graikais.
Amerikiečių pajėgas sudarys NBA lygos žvaigždės, o graikus ant savo pečių į priekį veikiausiai neš pats Giannis Antetokounmpo. Neseniai šios šalies pilietybė buvo suteikta ir buvusiam žalgiriečiui, o dabar – Eurolygos vicečempiono Pirėjo „Olympiakos“ klubo gynybos monstrui Thomasui Walkupui.
Iki batalijų Filipinuose, Japonijoje ir Indonezijoje likus 68 dienoms lietuviams medaliai ant kaklų nėra kabinami – Kazio Maksvyčio auklėtinius lažybininkai mato pasidalinsiančius maždaug 9-11 vietas su italais ir brazilais.
Lietuvių akcijų, be abejo, nepakelia ir tai, kad šalies rinktinei „ne“ jau ištarė keturi žaidėjai – Lukas Lekavičius, Marius Grigonis, Rokas Giedraitis ir Edgaras Ulanovas. Vis dar daug nežinomybės sklando ir virš kelių kitų krepšininkų, pirmiausia, Igno Brazdeikio ir Domanto Sabonio galvų.
„Viskas gerai, jei yra pateisinama priežastis. Juk gyvenimas neapsiriboja tik krepšiniu. Pateisinama priežastis yra pateisinama priežastis. Tik norėčiau pažymėti, kiekvienas krepšininkas turi jausti pareigą atstovauti rinktinei, garsinti Lietuvą, ginti jos garbę, o ne ieškoti priežasčių, kodėl nežaisti“, – per LKL sezono uždarymo šventę tvirtino rinktinės kapitonas Jonas Valančiūnas.
Principinės nuomonės šiuo klausimu laikosi ir JV krepšinio paslapčių mokęs Rimas Kurtinaitis, pats Lietuvos garbę net ir atrankos varžybose gynęs iki beveik 37-erių metų amžiaus.
„Dėl žaidimo nacionalinėje rinktinėje neturėtų kilti klausimų. Aišku, aš žinau, kad rungtynių padaugėjo, jos įtemptos, žaidėjai pavargę, traumuoti. Yra daug objektyvių priežasčių, dėl kurių gal jie gali nežaisti. Bet iš esmės tai yra mūsų šalis ir ją reikia ginti.
Mums būdavo garbė grįžti į Lietuvą ir mes kovojame dėl kiekvienos vietos. Tuo metu buvo tokia tendencija, kad kas nepapuola į rinktinę, tas verkia, o dabar kažkaip lengvai visi žiūri – pavargęs, nenoriu...
Manau, per prievartą tų rezultatų nepasieksi. Gal tada reikia surinkti tuos gal ne tokio aukšto lygio žaidėjus, bet norinčius laimėti, kurie dirbs ir sieks pergalių“, – tikino ne vieną vasarą paaukojęs ir ne vieną medalį (dvi olimpines bronzas bei Europos čempionato sidabrą) mūsiškiams nukalti padėjęs Kurtis.
Jam visiškai pritarė ir buvęs jo bendražygis Sergejus Jovaiša, nacionalinės komandos aprangą vilkėjęs nuo 18 iki kone 38-erių metų, dabartine situacija atvirai piktinęsis „Delfi TV“ laidoje „Krepšinio zona“.
„Ta pareiga turėtų būti savaime suprantama. Aš kažkada jau esu sakęs, kad kas būtų, pavyzdžiui, toksai Ramūnas Šiškauskas, kuris tapo žvaigžde, jeigu jis būtų gimęs ne Lietuvoje. Galbūt jis būtų picų išvežiotojas.
Aš taip galiu pajuokauti, nes man buvo labai pikta, kai per 2011-ųjų čempionatą Lietuvoje jis atsisakė atstovauti rinktinei neva dėl to, kad buvo labai pavargęs po žaidimo už Maskvos CSKA. Kad jį kur galas. Taip jis asmeniškai ir liko skolingas Lietuvai medalį – garantuotai su juo nebūtume tenkinęsi tik ta penkta vieta.
Jeigu yra kažkokios sveikatos problemos, tai yra viena, bei jei tik buitiniai reikalai, tada aš tuos atsisakymus tikrai smerkiu ir jokiu būdu negaliu toleruoti.
Girdžiu žaidėjų pasiteisinimus ir kai kuriuos jų užtarėjus, kurie juos tarsi užstoja, kad neva turime suprasti, jog laikai nebe tie. Bet kokie gali būti nebe tie laikai, kai krepšinis vis dar yra populiariausia sporto šaka Lietuvoje, o tu pasiimi atlyginimą, tačiau rinktinės garbės už dyką negini. Man tai nesuprantama ir turi keistis, tik nežinau, kokiu būdu juos galima įkalbėti“, – svarstė Barselonos olimpinių žaidynių bronzą savo kolekcijoje turintis Gudrusis Lapinas.
Lietuvos vyrų rinktinė 2021-aisiais praleido pirmąjį po nepriklausomybės atkūrimo olimpinį krepšinio turnyrą Tokijuje – po to, kai dalyvavo net septyniuose iš eilės (1992, 1996, 2000, 2004, 2008, 2012 ir 2016 m.).
2024-aisiais olimpiada vyks Paryžiuje, o pirmieji bilietai ten bus dalinami šiose planetos pirmenybėse – norint ten patekti tiesiausiu keliu, lietuviams reikia finišuoti tarp dviejų geriausių Europos šalių, arba trijų, jei tarp jų įsiterps ir šeimininkė Prancūzija.
Pasaulio čempionato kovos virs rugpjūčio 25-rugsėjo 10 dienomis. LKF rinktinei kelia tikslą patekti į pirmąjį aštuonetą.