Šių metų Lietuvos moterų krepšinio lygos (LMKL) čempionės Kauno rajono „Hoptrans-Sirenos“ pateko į lygos istoriją, nes tapo paskutine komanda, laimėjusia tokio formato pirmenybes.
Nuo kito sezono šalies moterų krepšinio laukia daug pokyčių, apie kuriuos balandžio pradžioje paskelbė Lietuvos krepšinio federacija (LKF). Ir nors sprendimas dėl pokyčių LKF Vykdomajame komitete buvo priimtas vieningai, toli gražu ne visi šios istorijos dalyviai yra juo patenkinti.
Moterų krepšinio situacija tikrai ne pati maloniausia Lietuvai. Praėjusią vasarą visos jaunimo rinktinės iškrito iš aukščiausiojo diviziono, o moterų rinktinės pasirodymas Europos čempionate baigėsi net jam neprasidėjus – ir vėl atrankos barjeras pasirodė per aukštas. Sėkmingesniu galima pavadinti tik šešiolikmečių merginų rinktinės pasirodymą Europos jaunimo olimpiniame festivalyje Vengrijoje. Ten lietuvės užėmė penktąją vietą.
LMKL dalyvauja viso labo septynios komandos, iš kurių dvi – Ukmergės „Vilkmergė“ ir „Šiauliai-Universitetas“ – kartu sudėjus per 48 rungtynes iškovojo tik 6 pergales ir patyrė 42 pralaimėjimus.
Sujungs lygas
Pastaruoju metu Lietuvoje buvo vykdomi du moterų krepšinio čempionatai – jau minėtoji LMKL ir antroji pagal pajėgumą „Akvilės“ lyga.
Kitąmet „Akvilės“ lyga iš krepšinio žemėlapio išnyks – liks tik LMKL, ji bus suskirstyta į du divizionus – A ir B. A divizione varžysis stipriausios Lietuvos moterų krepšinio komandos – tos pačios, kurios šiemet dalyvauja LMKL. Na, o B divizione matysime dabartines „Akvilės“ lygos komandas. Atsiras ir viena naujovė – B diviziono čempionė galės žaisti pereinamąsias rungtynes su paskutinę vietą A divizione užėmusia ekipa. Pergalės atveju B diviziono nugalėtoja taps aukščiausiojo diviziono dalyve, o A divizione besivaržiusi komanda kris žemyn.
„Tikslai akivaizdūs. Švelniai tariant, jaučiamas šioks toks moterų krepšinio nuosmukis, esame pasiekę dugną. Turime imtis ryžtingų veiksmų, kad sustabdytume ritimąsi. Dabar bandysime viską lipdyti ant naujo pagrindo, naujais būdais, tikimės, kad tai bus veiksminga“, – situaciją laikraščiui „Sportas“ komentavo LKF moterų krepšinio projektų vadovė Lina Brazdeikytė.
Tačiau ilgametė LMKL direktorė Audra Ginelevičienė, mano, kad tai ne lygos, o mergaičių auginimo sistemos bėda. „Kas yra tas dugnas, apie kurį kalba L. Brazdeikytė? Ar tai, kad paprasčiausiai nebėra mergaičių, kurias galėtume kviesti į komandas? Tai kaip tu nepasieksi to dugno, kai paprasčiausiai mergaičių ruošimo sistema neegzistuoja…
Praktiškai visų klubų vadybininkai turi kitus darbus, patys klubai gyvena iš savivaldybių paramos. Klubai nėra pajėgūs turėti darbuotojų, kurie rūpintųsi ūkine dalimi, rinkodara ir panašiais dalykais. Būtent čia ir yra bėdos – negali pasiekti aukšto lygio, kai neturi pajėgių jaunų žaidėjų, prie kurių pridėję kelias legionieres gautume stiprias komandas“, – teigia direktorė.
Pastarųjų kelerių metų „Akvilės“ lygos nugalėtojos neišsakė noro persikelti į LMKL. Tam yra kelios priežastys. Visų pirma, klubams aukščiausiosios lygos nuostatai kartais pasirodo neįkandami. Antra, norint konkurencingai varžytis, reikia žymiai didesnio biudžeto nei „Akvilės“ pirmenybėse. Na, ir pagaliau – nemaža dalis lygos žaidėjų save laiko mėgėjomis – jos turi kitas veiklas, o krepšinis joms lieka laisvalaikio užsiėmimas.
„Žinoma, tai nėra gerai. Dar blogiau, kad kai kurios LMKL žaidėjos žaidžia ir „Akvilės“ lygoje. Nuo kitų metų to neliks, nes viena žaidėja negalės žaisti dviejose vieno čempionato komandose.
Turėti dvi moterų lygas Lietuvoje yra per didelis komfortas, esant dabartinei situacijai, turi likti viena lyga. Tuo pačiu apsaugosime žemesnės lygos nugalėtojas nuo tų privalomų sąlygų, norint dalyvauti LMKL, viskas bus kiek paprasčiau“, – sako L. Brazdeikytė.
Tačiau A. Ginelevičienė mano, kad situacija su „Akvilės“ lyga yra kur kas prastesnė, nei piešia LKF. „Federacija pastaraisiais metais gana dosniai rėmė „Akvilės“ lygą, nors net kai kurios mūsų žaidėjos joje dalyvavo. Dabar LMKL ir LKF sutartyje parašyta, kad paskutinė LMKL komanda krenta į „Akvilę“, o „Akvilės“ nugalėtoja kyla į LMKL, bet norinčiųjų kilti nėra.
Ten nėra nei vienos struktūros, kuri primintų profesionalų klubą, ten niekas neaugina žaidėjų rinktinei. Tai kokias problemas sprendžia ta lyga – mėgėjų sporto, tarpusavio pasižaidimo? LMKL iš federacijos gauna 20 tūkst. eurų, o „Akvilės“ lyga – 30 tūkst., tai kokie yra LKF prioritetai? Mėgėjų sportas?“ – retoriškai klausia ilgametė LMKL vadovė.
LKF moterų krepšinio projektų vadovės nuomone, kai kurie dabartiniai LMKL nuostatai atitiko Europos lygį, bet nebuvo realūs Lietuvos klubams. Kitąmet tikrai nesikeis arenų reikalavimai – tai, L. Brazdeikytės nuomone, yra labai svarbus faktorius lygos prestižui. „Arenos yra kaip gražus saldainio popierėlis. Deja, kol kas mes neturime skanaus saldainio, kurį į tą popierėlį galėtume susukti. Kai bus paruoštas kokybiškas projektas, tada didės ir reikalavimai klubams. Augsime kartu su jais“, – situaciją nupasakoja L. Brazdeikytė.
Po LKL sparnu
Dalis komandų ateityje turėtų tapti Lietuvos krepšinio lygos (LKL) klubų dalimi. Ir, nors ši idėja nebus įgyvendinta per vienus metus, ateityje galėsime matyti merginas, ginančias „Lietuvos ryto“, „Žalgirio“ ar „Neptūno“ spalvas.
„Paprasčiausiai nėra įmanoma nuo rugsėjo tuos klubus jungti. Iš pradžių turime pradėti nuo LMKL klubų, padaryti tvarką, bendrauti su savivaldybėmis ir jų merais. Šis projektas nėra pamirštas, bet pirmiausia turime sukurti jam pagrindą, o tik tada bus galima etapais eiti link susijungimo“, – kalba L. Brazdeikytė.
LMKL tikisi ne tik LKL klubų dėmesio, bet ir lygos vadovų paramos. Planuojama, kad LKL prezidentas Remigijus Milašius prisidės prie moterų krepšinio gaivinimo Lietuvoje. „Klubai laikosi iš savivaldybių paramos. Bet vos tik pasikeičia situacija ten – klubai išnyksta iš žemėlapio. Privataus verslo atėjimas į moterų klubus reikalingas kaip oras. Žinant R. Milašiaus ryšius ir tai, kokį jis darbą padarė LKL, mes visi tikimės jo pagalbos, jo įtakos verslui ir tolesnio bendravimo“, – teigia L. Brazdeikytė.
Nenoriai eina sportuoti
Šiuo metu Moksleivių krepšinio lygoje (MKL) varžosi 370 berniukų komandų. Mergaičių – net penkis kartus mažiau, tik 70. Iš šių daugiau nei pusė komandų sutelktos šešiuose miestuose – Vilniuje, Kaune, Klaipėdoje, Šiauliuose, Panevėžyje ir Alytuje. Problema akivaizdi – kol nebus pakankamai sportuojančių mergaičių, neturėsime ir stiprios LMKL.
„Dedame dideles pastangas, bandydami pritraukti mergaites sportuoti. Bet šią problemą turime ne tik mes, bet ir visa Europa. Stereotipinis požiūris, kad sportas – berniukams, o mergaitėms – dailė, šokiai ir muzika Lietuvoje labai stiprus ir mums reikia jį keisti. Be to, daug bendraujame su trenerėmis, skatiname jas.
Vykdome daug projektų, skirtų tik mergaitėms. Nuo kito sezono turėsime projektą, skirtą ir toms mergaitėms, kurios net nelanko krepšinio, – per bendrojo lavinimo mokyklas bandysime sudominti jas sportu ir galbūt taip rasime naujų žvaigždžių“, – tikisi L. Brazdeikytė.
LMKL direktorė A. Ginelevičienė įžvelgia ir kitokią – požiūrio problemą. „Mergaičių treniruotės vyksta 2–3 kartus per savaitę, kai kurie treneriai dirba atmestinai. Tų komandų viso labo 70, o iš jų mes turime suburti 7–8 stiprias LMKL komandas. Gerai, kad kai kurie klubai gali sau leisti nusipirkti 2–3 legionieres, bet reikia ir 7–8 lietuvių. O kiek dar krepšininkių meta sportą sulaukusios 17 ar 18 metų…“ – neslepia nusivylimo LMKL direktorė.
Bet kuriuo atveju akivaizdu, kad kitą sezoną moterų klubinis krepšinis atrodys kur kas kitaip nei šiemet.
