Atsisako žaisti rinktinėje
Mūsiškės liko ir už trijų pastarųjų pasaulio čempionatų borto. Nieko stebėtina, kad Lietuvos nacionalinė ekipa nė karto nerungtyniavo olimpinėse žaidynėse.
Mūsų šalies klubai jau seniai nedalyvauja Europos turnyruose, nors kadaise Vilniaus „Lietuvos telekomas“ buvo dukart patekęs į Eurolygos finalo ketvertą.
Lietuvos jaunučių, jaunių, jaunimo rinktinėms daugybę metų Europos čempionatuose tenka našlaičių dalia. Dalis šių mūsų komandų net iškrenta iš elitinės Senojo žemyno komandų grupės ir ritasi į žemesnį divizioną.
Dalis merginų atsisako atstovauti savo šaliai. Šiemet Lietuvos krepšinio federacijos atstovams reikėjo įkalbinėti, kad vasarą merginos rungtyniautų jaunių ir jaunimo rinktinėse. Ypač sunku surinkti 20-mečių rinktinę, nes kai kurios merginos tokių metų jau būna nusprendusios baigti karjerą. Jos tiesiog neturi kur žaisti. Tiesa, dabar, įsikūrus moterų krepšinio B lygai, šios merginos jau turi galimybę rungtyniauti su moterimis.
Bene vieninteliai pragiedruliai – įsižiebusi 14-metės Justės Jocytės žvaigždelė. Daugiausia jos ir Audronės Zdanevičiūtės pastangomis pernai iš Europos 16-mečių pirmenybių buvo parsivežti sidabro medaliai. Prieš tai Lietuvos merginos (įskaitant visas amžiaus grupes) prizinę vietą buvo užėmusios tik 2008 m. Europos 18-mečių čempionate.
Trūksta trenerių
Pagrindinės priežastys, dėl ko susidarė tokia prasta padėtis – kad jau ilgą laiką krepšinį renkasi vis mažiau mergaičių. Taip yra ir dėl to, jog labai stinga trenerių, ypač moterų, kurios motyvuotų mergaites, sudomintų jas krepšiniu. Kaltos ir mažos trenerių algos.
Tą pripažįsta visi „Olimpinės panoramos“ kalbinti pašnekovai – buvęs Lietuvos moterų rinktinės ir Vilniaus „Teo“ komandos vyriausiasis treneris, krepšinio ekspertas Rūtenis Paulauskas, Moterų krepšinio lygos direktorius Giedrius Gustas, Sostinės krepšinio mokyklos (SKM) vadovas Andrius Čerškus.
Pasak A. Čerškaus, sudėtinga įtikinti trenerius vyrus darbuotis su mergaitėmis. Jaunų, įdomių trenerių moterų, kurios sugebėtų pritraukti mergaičių į krepšinį, stinga kaip oro. SKM vadovo teigimu, vyresnio amžiaus trenerėms, kurios dirba valstybinėse krepšinio mokyklose, sunkiai sekasi rasti bendrą kalbą su šių laikų mergaitėmis, todėl dalis jų meta krepšinį.
O smarkiai sumažėjus masiškumui natūralu, kad ir talentų vis mažiau atsiranda, be to, itin susitraukė konkurencija. Tad jaunoms gabioms krepšininkėms, kurių nėra daug, tiesiog nėra su kuo kaip lygus su lygiu pasigrumti aikštėje.
Su A. Čerškumi sutinka R. Paulauskas. Jo manymu, mergaites krepšiniu gali sudominti tik tie treneriai, kurie be galo myli savo darbą.
Pinigai metami į balą
R. Paulausko teigimu, iš biudžeto gyvenančiose valstybinėse sporto mokyklose neretai mergaičių grupės yra netikros, butaforinės, tai yra joms net nevyksta treniruotės. Mat kai kurie treneriai, norėdami gauti algą, mergaičių sąrašus iš esmės nurašo nuo lubų, o savivaldybės vis tiek tam skiria lėšų. Tokiu būdu ne tik į balą išmetami pinigai, bet ir laužoma sistema, kuri tampa visiškai nekonkurencinga.
Be to, trenerių atlyginimai niekaip nesusiję su pasiektais rezultatais. O privačių mokyklų treneriai turi būtinai patys susirasti krepšiniu besidominčių mergaičių, taip pat ir sporto salę.
SKM, kuri yra didžiausia Lietuvos krepšinio mokykla, iš viso turi 5,5 tūkst. auklėtinių, iš kurių mergaičių – tik apie 150. Daugiausia jų – darželių grupėse, vėliau nemažai jų meta krepšinį. Meta ir dėl to, kad tėvams reikia nemažai mokėti.
„Savivaldybės ir federacija iš esmės nepadeda, o mums būtina mokėti už salės nuomą, algą treneriui, mokesčius valstybei. Nedidelės mergaičių grupės yra itin nuostolingos. Trenerio algą privačioje mokykloje lemia grupės dydis. Finansiškai paremti mergaičių grupes reikėtų keletą metų, tada jų atsirastų daugiau“, – sako A. Čerškus.
Net 30 savivaldybių neturi nė vienos mergaičių krepšinio grupės. Moksleivių krepšinio lygoje (MKL) rengiami tik 12-mečių, 14-mečių, 16-mečių ir 18-mečių merginų čempionatai. Berniukų ir vaikinų grupėse organizuojamos visų amžiaus grupių (nuo 12 iki 19 m.) pirmenybės. Šiemet MKL varžybose iš viso žaidžia apie 60 mergaičių ir merginų komandų, o berniukų ir vaikinų – per 300.
Steigti centrus ir gimnazijas
R. Paulauskui patinka ankstesnės Krepšinio federacijos vadovų idėja įsteigti mūsų šalyje mergaičių krepšinio centrus – bent du. Tarkim, Prancūzijoje veikia panašus centras – Tony Parkerio akademija. Trenerio samprotavimu, į tuos centrus būtų galima sukviesti talentingiausias jaunas žaidėjas. Savivaldybės, federacija turėtų remti ir privačias mokyklas, kad jos galėtų privilioti daugiau mergaičių. Miestų ar rajonų savivaldybės net galėtų pasirūpinti bazėmis. Jų klausimas – itin aktualus, nes salių, kuriose būtų galima treniruotis, trūksta.
Be to, R. Paulausko teigimu, būtų į naudą, jei Lietuvoje atsirastų ir viena kita sporto gimnazija, kur būtų sudarytos palankios sąlygos derinti mokslą ir sportą.
Elitinėje lygoje – tik penkios komandos
Šalies Moterų krepšinio lygos elitinėje grupėje (A divizione) rungtyniauja vos penkios ekipos, žaidėjos (ir tai ne visos) gauna labai mažas algas, socialinių garantijų nėra, todėl daug krepšininkių tiesiog meta profesionalųjį sportą.
Praėjusį sezoną startavo naujo formato Moterų krepšinio lyga, kurios A ir B divizionuose iš viso žaidžia 15 ekipų. Kitą sezoną A grupėje gali atsirasti ir Alytaus komanda, tuomet iš viso žaistų šešios ekipos.
Pasak G. Gusto, proveržis moterų krepšinyje gali įvykti po kelerių metų, todėl reikia apsišarvuoti kantrybe. Nemažai mergaičių žaisti krepšinį renkasi Marijampolėje, Alytuje. Ukmergėje, gerėja padėtis Kėdainiuose, Jonavoje.
Lygos direktoriaus teigimu, Lietuvoje randasi jaunų, talentingų, savo darbą mylinčių trenerių, kaip antai Vilius Stanišauskas, Gitautas Kievinas, Rokas Kondratavičius.
Anksčiau lyga turėjo generalinius rėmėjus, bet šį sezoną tokio nepavyko rasti. Pasak G. Gusto, palyginti su ankstesne Lietuvos krepšinio moterų lyga, dabartinė žengė žingsnį į priekį tuo aspektu, kad visos rungtynės, jų santraukos, interviu po dvikovų tiesiogiai rodomi feisbuke ir „YouTube“ kanale, o savaitės mačas – ir per „Delfi TV“.
Šį sezoną trys klubai – Vilniaus „Kibirkštis-MRU“, Kauno „Aistės-LSMU“ ir „Šiauliai“ – rungtyniavo Baltijos moterų krepšinio lygoje, kuri turėjo generalinį rėmėją.
G. Gustas sakė, kad kitą sezoną tikimasi pritraukti ir estes, todėl Baltijos lygoje žaistų aštuonios ekipos – po tris iš Lietuvos ir Latvijos bei dvi iš Estijos.
Ant dviejų kėdžių
Prastoki pastaruoju metu ir Lietuvos moterų rinktinės popieriai. Ji bando prasibrauti į 2021 m. Europos čempionatą, bet šansai nėra dideli. Mūsiškės E grupėje 108:43 nušlavė silpną Albanijos komandą, bet 51:74 neprilygo Turkijai. Atrankos kovos atsinaujins lapkritį.
Lietuvėms dar teks po kartą žaisti su albanėmis ir turkėmis bei dusyk su grupės favorite Serbija. Į žemyno pirmenybių finalo turnyrą iškart prasimuš pirmąsias vietas devyniose grupėse užėmusios ekipos bei penkios tos, kurių rezultatai bus geriausi tarp antrąsias vietas užėmusių rinktinių.
Mūsų nacionalinę komandą toliau treniruoja Mantas Šernius, kuris yra ir vyrų krepšinio klubo Prienų „CBet“ vyriausiasis strategas. Buvęs moterų rinktinės vyr. treneris Vydas Gedvilas, kuris su ja 1997 m. iškovojo Europos auksą, yra teigęs, kad tokia situacija, kai vairininkas sėdi ant dviejų kėdžių, – nenormali. V. Gedvilo nuomone, Lietuva ir dabar yra pajėgi patekti į Europos čempionatus.
Bet R. Paulauskas mano kitaip. „Mūsų rinktinei dabar trūksta aukšto lygio krepšininkių, todėl treneris nelabai ką gali pakeisti per keletą dienų, kai žaidėjos susirenka į treniruotes prieš atrankos rungtynes. Juk neišmokysi krepšininkių per labai trumpą laiką mesti į krepšį, varytis kamuolio.
Mantas moka nuteikti krepšininkes kovai, jas gerai motyvuoja. Be to, treneriui reikia iš kažko gyventi. Tą būtų sunku padaryti dirbant tik su moterų rinktine. Manau, kad nelabai kas veržiasi treniruoti mūsų moterų rinktinę ir nelabai yra tinkamų kandidatų“, – gana pesimistiškai kalba krepšinio ekspertas.