Ten, kur spręsis ne tik planetos pirmenybių medalininkai, bet ir pirmųjų olimpinių kelialapių į Tokiją savininkai. O būtent toks tikslas – bilietas į aštuntą iš eilės olimpiadą nuo pat 1992-ųjų Barselonos – LKF ir yra keliamas Dainiui Adomaičiui, jo štabui ir tam dvyliktukui žaidėjų, kurie vasaros pabaigoje bus pašaukti į valstybės krepšinio tarnybą.
Net ir be mūsų NBA dueto bei viso Eurolygos desanto 9-erias iš likusių 10 rungtynių laimėję Lietuvos krepšininkai nesunkiai kvalifikavosi į pasaulio čempionatą, kurį pradės iš geriausių startinių pozicijų – pajėgiausio FIBA burtų krepšelio, kuris garantuoja, kad pirmame etape išvengsime JAV, Ispanijos, Prancūzijos, Serbijos, Argentinos, Graikijos ir Kinijos draugijos.
Visgi automatiškai pelnyti kvietimą į 2020 metų Tokiją paprasta tikrai nebus: lietuviams reikės aplenkti net 10 iš 12 planetos pirmenybėse dalyviausiančių Europos žemyno atstovų ir finišuoti pirmiems arba antriems tarp europiečių. Kitu atveju, tektų griebtis atsarginio varianto ir pabandyti savo laimę papildomame olimpinės atrankos turnyre, kurio vieta, formatas ir kitos detalės dar niekam nėra žinomos.
Taigi akivaizdu, kad po pusmečio Kinijoje mūsų vyrams teks paplušėti iš peties, o ryškiausioms lietuviškoms žvaigždėms – J. Valančiūnui ir D. Saboniui – rodyti ne prastesnę formą nei tą, kurią jie šiemet demonstruoja atitinkamai Memfyje ir Indianoje. Ypač to laukiama iš JV, kuris, vos ištrūkęs iš „Raptors“, ėmė žaisti kaip tikras „grizlis“: vidutiniškai renka net po 20 taškų ir daugiau nei 10 atkovotų kamuolių. Tokio jo produktyvumo tikimasi ir apsivilkus marškinėlius su užrašu „Lietuva“.
Kodėl Lietuvos rinktinės treneriai džiūgauja, kad Jonas paliko Torontą, bet jie nebūtinai serga už „Grizzlies“ pergales? Kiek svarbus tas pirmas FIBA krepšelis, o gal vis tiek reikia prisibijoti tam tikrų varžovų? Ar gali J. Valančiūnas ir D. Sabonis sutilpti į vieną penketą ir būti efektyvūs? Koks žaidimo stilius dominuos – paremtas greičiu ir tritaškiais ar lėtas pozicinis su aukštaūgių paieška? Kaip bus renkamas tas galutinis 12-tukas, kuris ir gins tėvynės garbę?
Pokalbis apie tai – su D. Adomaičio asistentu ir Bostono „Celtics“ klubo skautu Benu Matkevičiumi.
– Benai, „USA Today“ rašo, kad jūsų atstovaujami „Celtics“ šiemet ir kitąmet turi sirgti prieš „Grizzlies“ su J. Valančiūnu, nes jei šie nepakils iš dugno, jums po dvejų metų atitektų jų šaukimas naujokų biržoje, kuris potencialiai gali būti labai aukštas ir vertingas. Kiek tame yra tiesos?
– Negaliu komentuoti. Kaip jau atiteks, taip ir priimsime. Tai – ne mūsų rankose (šypsosi).
– Na, bet kokiu atveju, pats „Grizlių“ naujokas J. Valančiūnas pralaimėti yra nelinkęs. Jis po nesėkmės Čikagoje atvirai pareiškė, kad tai užknisa. Ar jus, kaip puikiai NBA virtuvę išmanantį žmogų, nustebino Toronto „Raptors“ atlikti mainai ir atsisveikinimas su JV?
– Šiek tiek nustebino ir šiek tiek gaila jo, nes kovoti dėl NBA žiedų už komandą, kuri tave pakvietė naujokų biržoje, visada yra ypatinga. Ir jis buvo ilgiausiai toje komandoje išbuvęs žaidėjas. Bet ne pirmi metai, kai jie svarstė taip pasielgti, todėl gal ir buvo galima to tikėtis. Dar, aišku, reikia žinoti, kad kai jų sutartys su žaidėjais eina į pabaigą (JV liko dar metai, bet tai – jo opcija), klubai ima svarstyti, ar jie galės sumokėti už naują sutartį, ar turės ką pasiūlyti. Niekas nenori, kad jų žaidėjas iš klubo vasarą iškeliautų už dyką. O taip galėjo įvykti, jei ne šią tai kitą vasarą, priklausomai nuo to, ką būtų siūlę kiti.
Pačiam JV tai gali būti naujas karjeros etapas. Dabar jis keletą rungtynių tikrai gerai sujudėjo. Gal tie mainai jam papildomos motyvacijos suteiks pasirodyti iš naujo. Ir šiaip atsišviežins, vis tiek nauja aplinka kažką duoda, suteikia energijos.
– Žvelgiant iš rinktinės perspektyvos, turbūt gerai, kad Jonas Memfyje žaidžiau kur kas daugiau, gauna daug kamuolių ir yra komandos lyderis, o ne marinamas ant suolo kaip Toronte?
– Aišku, kuo žaidėjas daugiau žaidžia, tuo geriau rinktinei. Tada vasarą kai atvažiuos, jo tas mentalitetas ir įgūdžiai atitiks rinktinės lūkesčius, t. y. tai, ko mes iš jo lauksime: kad bus starto žaidėjas, žais nemažai minučių, tam tikrą kiekį metimų išsimes ir čiupinės tą kamuolį.
Toronte jo tas vaidmuo buvo kitoks. Jis buvo išnaudojamas labiau mikrodvikovoms, atsižvelgiant į tai, prieš ką žaidžiama. Bet jis nebuvo mažiau efektyvus: per mažesnį laiką beveik tą pačią statistiką rinko. Visgi rinktinei yra gerai, kad jis žaidžia ir kad gauna pasitikėjimo, jaučia, jog žaidimas eina per jį. Tai – tik į teigiamą pusę.
– O žiūrint į vasarą, Jono sutartis su klubu kaip ir baigiasi, bet jis turės žaidėjo opciją dar metams. Ar ta tam tikra nežinomybė dėl ateities gali kažkiek apsunkinti jo prisijungimą prie rinktinės?
– Manau, kad ne, nes jo statusas NBA lygoje jau yra kitoks. Jį jau galima laikyti kaip ir veteranu, nes artėja jau trečia jo sutartis su NBA. Jis pakankamai turi tos patirties ir pats gali nuspręsti, klubo nuomonė jo sprendimo nepakeis.
– D. Adomaitis prasitarė, kad su naująja J. Valančiūno darboviete „Grizzlies“ dar nekontaktavo. Jūsų manymu, ar čia gali kilti kokių nors keblumų išaiškinat jiems, kad Jono reikia rinktinei ir kad vasaros pabaigoje bei rudens pradžioje jis bus kviečiamas žaisti už ją?
– Manau, tai nebus sunku. Žaidimas rinktinėje yra vertinamas, nėra taip, kad klubai nevertina to, kad jų žaidėjai vasarą žaidžia. Jiems juk irgi yra gerai, kad jis tobulėja. Ir pas mus yra puikios sąlygos – superiniai viešbučiai, superinė aplinka, superinis maistas, superinės salės. Treneriai irgi geri (juokiasi). Yra sudarytos visos sąlygos žaidėjams.
Jeigu tik atskris jų vadovai ir pažiūrės (kaip kad darė ir Indianos, ir Toronto klubų atstovai fizinio rengimo treneriai, kurie nustebo, kokios čia sąlygos yra Lietuvoje), jie tikrai nesudarys jokių kliūčių. Marcas juk irgi buvo Ispanijos rinktinės narys, taip kad nemanau, jog jie nebus prie to įpratę ir nežinos to atsakomybės jausmo, kurį Jonas jaučia prieš Lietuvą, ir jo noro atstovauti savo šaliai.
– Kitas Lietuvos bokštas NBA lygoje D. Sabonis šią savaitę patyrė čiurnos traumą, bet, panašu, kad ji nėra sunki, ir Domas grečiausiai praleis tik kelis mačus. Kaip vertinate Domanto sezoną? Ir kiek, jūsų manymu, yra pagrindo kalbose, kad jis šiemet gali tapti geriausiu šeštuoju žaidėju?
– Jis daro viską, ką gali, ir tikrai pretenduoja į tą titulą, nes puikų sezoną ir asmeniškai, ir komandiškai, kol kas virš mūsų net stovi (šypsosi). D. Sabonis žaidžia gerą krepšinį ir parodo, ką jis iš tiesų gali. Jis – turbūt vienas geriausiai įvaldžiusių žaidimą du prieš du NBA lygoje, ypač, kai gauna pats kamuolį pastatęs užtvarą. Ir puikius sprendimus priima, ir kamuolius susirenka. Jis yra padaręs didelį žingsnį į priekį ir netgi kitų komandų komentatoriai jį labai giria, kiek girdžiu. Visa lyga jau yra pastebėjusi jo vertę.
– Tiek Jonas, tiek Domas savo komandose NBA daugiausiai žaidžia centro pozicijose. Rinktinėje bandysite sutalpinti juos į vieną penketą. Ar jiems pavyks susižaisti?
– Mes jau viename iš langų matėme, kad jie gali kartu žaisti. Aišku, mes kitaip išdėliojome ir mūsų kitus žaidėjus, kad būtų ir metikai laisvi, ir kad neužsikimštų trijų sekundžių aikštelė. Tai yra svarbu atlikti. Manau, mums gerai pavyko. Matėme tą tokią trumpą atkarpą, kaip tai gali atrodyti, ir jie sėkmingai tarpusavyje susižaidė, perdavinėjo vienas kitam kamuolį. Čia esminis reikalas bus tai, kaip surotuoti visą tą, kad pažaistų Domas abiejose pozicijose ir kad jų abiejų minutės būtų išnaudotos produktyviai.
– Lietuvos vyrų krepšinio rinktinei iškeltas tikslas pasaulio čempionate užimti 1-8 vietą ir tęsti kovą dėl patekimo į 2020 m. olimpines žaidynes, į kurias iš planetos pirmenybių tiesiogiai kvalifikuosis tik dvi komandos. Jau kovo 16 d. bus traukiami pasaulio čempionato burtai: Lietuva pirmame krepšelyje, tad kaip ir nėra ko bijoti?
– Tie „silpnesni“ pagal reitingą gal yra mažiau vertinami, bet silpnesnių varžovų pasaulio čempionate apskritai negali sakyti, kad yra. Gal ne visai visos dalyvės – krepšinio šalys, todėl ir požiūris į jas kitoks, bet sakyti, kad bus lengva grupė, negali. Joje bus komandos, kurios pateko į čempionatą, ir žino, kaip žaisti, ir jos yra susižaidusios, turi savo identitetą.
Prieš visas komandas turi pasiruošti ir negali nė kiek atsipalaiduoti, nes bet kuri gali nubausti. Svarbu, kad su tomis elitinėmis komandomis patekome į pirmą krepšelį ir pradžioje nesusikausime. Žiūrėsime, kas atiteks iš kitų krepšelių, nes ten irgi yra gerų varžovų. Pavyzdžiui, iš ketvirto krepšelio gali ir Angola, ir Nigerija mums tekti. Nelengva žaisti prieš jas, nes visai kitas krepšinio pobūdis: kiti įgūdžiai, kitas atletiškumas, kitas fiziškumas. Mums istoriškai visada sunku žaisti prieš tokias komandas. Taip, kad su jomis gali būti nė kiek nelengviau.
– D. Adomaitis po triumfo Karaliaus Mindaugo taurės finale pasisakė taip: „Pirmiausiai viskas priklauso nuo to, ką tu turi rūbinėje. Jeigu iš rūbinės kiekvienas gali eiti ir vėliau vienas už kitą numirti aikštėje, kartais toks dalykas yra svarbesnis, nei turėti daugiau talento.“ Ar iš tikrųjų atmosfera drabužinėje gali būti svarbesnė už vieną-kitą galbūt ir talentingesnį žaidėją?
– Šimtu procentų sutinku, kad gerą rūbinę turėti yra labai svarbu. Visą laiką, kai rinktinė ką nors pasiekė, rūbinė buvo tikrai gera, buvo stimulas vienam už kitą kovoti. Ir tas pasireiškė aikštelėje. Šią taisyklę patvirtina daugelis komandų. Jeigu viduje nėra komandinės dvasios ir kovingumo, tada sunku išeiti ir suvaidinti tą klimatą aikštelėje.
Visas išsamus pokalbis su B. Matkevičiumi, kuriame išgirsite ir jo nuomonę apie šį sezoną gajų mitą, kad Kauno „Žalgirio“ žaidimas jau yra nuskautintas ir perprastas visų varžovų, taip pat skautų darbo specifiką bei NBA užkulisius, – vaizdo įraše.
