„Didžiausias bravo žaidėjoms, kurios atidavė viską, linkėjimai mūsų treneriui, šiandien žaidėme ir už jį“, – sakė V. Stanišauskas.
Be R. Grigo likusi rinktinė ketvirtadienį Vilniuje rezultatu 72:69 laimėjo nervų karą su Lenkijos krepšininkėmis – nuo dešimtmetį laukto sugrįžimo tarp Senojo žemyno elito komandą beskiria iš esmės formalumai.
Vyriausiasis treneris lemiamą dvikovą stebėjo iš viešbučio – kad dėl smarkiai pakilusios temperatūros lieka jame, auklėtinės sužinojo jau lipdamos į autobusą, kuris vežė ekipą į areną.
„Pasijuto blogai po vakarinės treniruotės, o iš ryto atsibudo su aukšta temperatūra. Gal ir būtų galėjęs šiandien dirbti, bet pabijojome viruso, dar iškris pusė komandos.
Buvo tikrai netikėta, bet priėmiau iššūkį. Ir, manau, pavyko neblogai. Svarbiausia buvo nuraminti komandą rūbinėje – pasakiau, kad laimės tos, kurios solidžiau pradės, jaus mažiau streso. Ir pats reagavau į situaciją normaliai“, – komentavo V. Stanišauskas.
Asistentas atskleidė iš R. Grigo kovos įkarštyje žinučių su patarimais negavęs ir dėkojo už pasitikėjimą.
„Gal matė, kad viskas klostosi neblogai. Džiaugiuosi, kad parodė pasitikėjimą. Tik po pergalės pranešė, kad dabar jau daug geriau jaučiasi“, – šypsojosi jaunas treneris.
Taip netikėtai visus įgaliojimus gavęs vyriausiojo trenerio pavaduotojas ketvirtadienį be sudėtingų sprendimų neapsiėjo.
Triukšmo lygis pilnoje „Active Vilnius“ arenoje pakilo iki maksimalaus trečiame kėlinyje, kai šeimininkės pabėgo į priekį 13 taškų skirtumu. Lenkės atrodė pernelyg priklausomos nuo savo lyderės – „natūralizuotos“ amerikietės Stephanie Mavungos, o šiai ėmė trūkti kvapo. Visus 17 taškų aukštaūgė surinko iki pertraukos.
Kita vertus, viešnioms pasiteisino iš taktinio rezervo ištraukta aikštės gynyba – suduoti nokautuojančio smūgio anksčiau laiko nepavyko. Kaip vėliau neslėpė V. Stanišauskas, pasiruošti neutralizuoti tokią gynybos sistemą komanda neturėjo laiko.
Darbuojantis Lilianai Banaszak ir Agnieszkai Skobel 34-ą min. lietuvių persvara ištirpo iki 2 taškų. Įtampą malšino 5 taškus paeiliui sumetusi Dalia Donskichytė, tačiau lenkės vis dar kvėpavo į nugaras, o rezultatyviausia Lietuvos krepšininkė Laura Juškaitė (17 tšk.) išnaudojo asmeninių pražangų limitą.
Nervus dar patampė Gabrielės Labuckienės paskutinę minutę pramesti baudų metimai. Turėdamos 3 taškų deficitą varžovės pakilo į paskutinį šturmą, bet po L. Banaszak bandymo iš tolimos distancijos kamuolys net nelietė lanko.
V. Stanišauskas prisipažino, kad tuo metu laikas ir jam buvo sustojęs. Specialistas pats davė nurodymą nemėginti prasižengti iki metimo, nors lenkėms tai paliko galimybę atakuoti iš toli.
„Kalbėjome apie tai, toks buvo mano sprendimas. Matote, lygiai tokiu pačiu būdu laimėjome Europos jaunimo čempionato finalą prieš Ispaniją. Esu tos nuomonės, kad tokioje situacijoje saugiau neprasižengti – neduok Dieve, paskui po antro baudos metimo dar atkovos kamuolį“, – aiškino V. Stanišauskas.
Nors švęsdamos jau aplaistė savo trenerį, lietuvės dar turės palaukti oficialaus bilieto į žemyno čempionatą.
Į finalinį pirmenybių etapą, ateinančią vasarą vyksiantį Čekijoje, Vokietijoje, Graikijoje ir Italijoje, pateks atrankos grupių nugalėtojos bei pusė iš aštuonių antrąsias vietas užimsiančių rinktinių.
„Delfi“ paklaustas, kokiu žodžiu apibūdintų teoriškai dar įmanomą fatališką scenarijų, V. Stanišauskas pavadino jį „tragedija“.
Vis dėlto kur kas realiau, kad rinktinė Europos pirmenybėse žais.
„Bus gera įžanga prieš namų čempionatą. Manau, merginos to nusipelnė, juk prieš tai buvo atvejų, kai iki patekimo trūkdavo labai labai mažai. Esu labai laimingas. Gaila tik, kad karjerą baigusi Gintarė Petronytė nebesudalyvaus, bet ji daug mums duoda ir būdama šalia.
Man tai viena didžiausių pergalių gyvenime – po žmonos ir jaunimo medalių. O Lietuvai turbūt brangiausia būtent ši. Ką galime nuveikti čempionate? Nežinau, priklausys nuo grupės, nuo traumų situacijos. Bet sužaidėme neblogas rungtynes su belgėmis, dukart įveikėme lenkes. Manau, su tokiu charakteriu galime daug pasiekti. Nes merginos jį tikrai turi, ir šiandien nepasimetė, žaidė agresyviai – būtent dėl to ketvirtą kėlinį ir laimėjome.
Ir palaikymas – kažkas įspūdingo. Net ir aš jaučiau, kaip nuo publikos auga sparnai. Esu laimingas, kad viskas gerai baigėsi. Likus kelioms minutėms iki finalinės sirenos viduje jau buvo ramu, žinojau, kad vienaip ar kitaip Justė Jocytė ar kitai, ar sau pačiai progą sukurs, ir mes laimėsime.
Nors po paskutiniame kėlinyje praleisto smūgio Justei svaigo galva, ji žaidė, kiek reikėjo. Visada ja pasitikėjau. Ir L. Juškaitė rungtyniavo kaip tikra komandos kapitonė. D. Donskichytė turi kelio problemų, bet yra kaip kareivis, momentais mus labai smarkiai patraukė“, – žaidėjas gyrė V. Stanišauskas.
Dar po dvejų metų – 2027-aisiais – Europos moterų krepšinio čempionatas vyks Lietuvoje, Suomijoje, Belgijoje ir Švedijoje. Tad Lietuvos rinktinė dalyvaus jame šeimininkių teisėmis.
Primename, kad pirmąsias tarpusavio rungtynes 2023-iųjų lapkritį lietuvės Katovicuose laimėjo po pratęsimo 75:73.
Sekmadienį Lietuvos komanda užbaigs pasirodymą C grupėje jau erdvesnėje „Twinsbet“ arenoje, kurioje priims dabartinę Europos čempionę Belgiją.
Paskutinį kartą su žemyno elitu lietuvės varžėsi 2015 metais, kai užėmė aštuntą vietą.
