Trys treneriai – Gintaras Leonavičius iš Kėdainių „Nevėžio“, Saulius Senvaitis iš Panevėžio „Techaso“ ir Linas Šalkus iš Marijampolės „Arvi-Sūduvos“ – manė, kad čempionais taps vilniečiai, o Robertas Giedraitis („Šiauliai“) ir Aloyzas Rudys („Neptūnas“) – kad kauniečiai.
„Alytaus“ vairininkas Sigitas Krukis bei jo kolegos Romualdas Petronis (Vilniaus „Sakalai“) ir Darius Dikčius (Kauno „Aisčiai-Atletas“) nesiryžo įvardyti nugalėtojo, tačiau tikėjosi, kad finalo serija baigsis 4:3.
Po pirmosios sėkmingos dvikovos (76:73) „Lietuvos ryto“ legionierius Matthew Nielsenas tvirtino: „Esu laimingas, kadangi finalą pradėjome pergale. Psichologinį pranašumą turime mes. Kaune bus lengviau rungtyniauti. Turime puikią progą iškovoti šalies čempionų titulą. Tikiu, jog tai padarysime“.
Prieš Vilniuje įvykusį penktąjį susitikimą, kuris, kaip vėliau paaiškėjo, buvo paskutinis, Lietuvos krepšinio federacijos (LKF) prezidentas Vladas Garastas kalbėjo: „Dauguma prognozuoja, kad šiandien viskas baigsis. O mano teorija tokia: komanda negali namie pralaimėti dvejų rungtynių iš eilės. Tai būtų negarbinga. Taigi šiandien laiduočiau už „Lietuvos rytą“. Dabar manau, kad greičiausiai seriją laimės kauniečiai 4:2“.
Buvęs žalgirietis Sergejus Jovaiša samprotavo: „Manau, kad kauniečiai mieliau užbaigtų finalo seriją namie. Esu tikras, kad žūtbūtinė kova vyks ir kitą savaitę. Akivaizdaus vienos ar kitos komandos pranašumo tikrai nėra“.
Žalgiriečiai parklupdė „Lietuvos rytą“ 4:1.
Naujokai – į ketvertuką
Prognozuojant mažąjį finalą, įžvalgiausi buvo G. Leonavičius ir D. Dikčius, skyrę galutinę pergalę 3:0 „Šiauliams“. Kiti LKL treneriai manė, kad „Alytus“ sugebės bent kartą įveikti šiauliečius.
Alytiškiams nepavyko sustabdyti „Šiaulių“. Arčiausiai tikslo jie buvo antrosiose rungtynėse svečiuose (pralaimėjo mažiausiu skirtumu serijoje – 77:87).
Krepšinio žinovai, matyt, nustebinti „Alytaus“ akibrokšto (po pertraukos į elito lygą grįžusi Dzūkijos sostinės komanda iškart pateko į pajėgiausiųjų ketvertą), pervertino debiutantų galimybes, tačiau patys staigmenos autoriai, neįkandę „Šiauliams“, per daug nesikrimto.
„Tikslai pasiekti. Patekome tarp keturių pajėgiausių komandų. Jei peržvelgtume LKL istoriją, yra ekipų, daugelį metų žaidžiančių LKL ir nė sykio nepatekusių į stipriausiųjų ketvertuką. Niekas tokio mūsų išsišokimo nesitikėjo. Žaidėjai patyrę, nusiteikia toms rungtynėms, kurioms ir reikia nusiteikti“, – teigė „Alytaus“ vyriausiasis treneris Sigitas Krukis.
Ne vien simboliška, kad Alytaus krepšininkai iš LKL ketverto išstūmė praėjusį sezoną pusfinalyje žaidusį „Neptūną“, pranokę jį ketvirtfinalyje 2:1 (97:94, 81:105 ir 101:83).
Klaipėdiečiai šiemet neįvykdė abiejų jiems iškeltų užduočių – neiškristi iš Baltijos lygos (BBL) elito diviziono ir kovoti dėl LKL bronzos.
Latvį persekiojo traumos
Dėl neišsipildžiusių lūkesčių krimtosi ne vien uostamiesčio krepšinio aistruoliai. „Lietuvos ryto“ legionieriui latviui Robertui Štelmaheriui praėjęs sezonas buvo vienas skaudžiausių.
33 metų 190 cm ūgio įžaidėjas negalėjo padėti nė per vienas Eurolygos rungtynes, SEB BBL turnyre sužaidė tik du susitikimus (vidutiniškai po 9,21 minutės), o LKL – septynis (du – reguliariojo sezono, vid. 7 min. ir penkis – atkrintamųjų varžybų, vid. 11,48 min.).
R. Štelmaheriui nepavyko su „Lietuvos rytu“ pradėti 15-ojo LKL čempionato. Pernai rugsėjį jis patyrė traumą, o netrukus dėl nusidėvėjusių abiejų kelių kremzlių žaidėjo keliuose pradėjo kauptis skysčiai. Krepšininkui Rygoje buvo atlikta artroskopinė abiejų kelių operacija.
Po reabilitacijos LKL vicečempionų legionierius pirmąsias oficialias sezono rungtynes žaidė sausio 5 dieną. Štelmaheris jau buvo pasirengęs išmėginti jėgas ir Eurolygoje, tačiau vasario pradžioje, kai vilniečiai treniravosi Druskininkuose, vėl susižeidė koją.
Antrą kartą į aikštę latvis grįžo kovo 25 d. per susitikimą su „Nevėžiu“.
„Visada sunku žiūrėti savo komandos žaidimą, kai negali jai padėti aikštelėje. Šį sezoną man pavyko tik treniruotis, o ne žaisti. Tačiau nieko nepadarysi, taip kartais nutinka. Žmogaus organizmas turi tam tikrą limitą, ką gali padaryti ir ko negali. Galbūt man taip atsitiko, kad galėčiau viską ištaisyti ir pradėti paskutinį sprintą – dar pažaisti kelerius metus. Jei keliai atlaikys, problemų nebus. Dirbsiu, kad būtų geriau. O jei nesugebėsiu... Esu labai patenkintas savo karjera“, – svarstė šešėlyje buvęs R. Štelmaheris.
„Sakalai“ nestokojo dėmesio
Priešingoje barikadų pusėje nei Latvijos krepšininkas stovėjo sostinės „Sakalų“ klubas, visą sezoną bene labiausiai traukęs dėmesį.
Vos prasidėjus LKL čempionatui, klubo valdybos pirmininkas Vytautas Kiaušas pareiškė, kad nuo 2008 m. sausio 1-osios komanda gali būti išformuota. Kategorišką vadovo pranešimą lėmė nesusipratimas su LKF, esą federacija „neoperatyviai sprendė paleidžiamojo rašto Vengrijoje žaidusiam ir į Lietuvą grįžusiam krepšininkui Matui Niparavičiui išdavimą“.
LKF atmetė „Sakalų“ pretenzijas, o tuo metu ekipą treniravęs Rimas Kurtinaitis gludino incidento kampus teigdamas, kad V. Kiaušas paprasčiausiai pasikarščiavo. Netrukus R. Kurtinaitis išvyko dirbti į Lenkiją.
Vasario mėnesį prasidėjo „Sakalų“ ir žaidėjo Vytauto Šarakausko ginčų epopėja. Krepšininkas teigė, kad nori palikti jam algos nemokantį klubą, šis savo ruožtu atsišaudė argumentais, jog su puolėju yra atsiskaityta.
Kovo pabaigoje LKF nutarė neišduoti paleidžiamojo rašto V. Šarakauskui ir paliko galioti sutartį su „Sakalais“, tačiau žaidėjas po sausio 12-osios rungtynių su „Aisčiais–Atletu“ daugiau Vilniaus ekipos gretose nepasirodė.
Kelis kartus pasižymėjo „Sakalų“ sirgaliai, „uždirbę“ savo klubui tūkstantines baudas. Viena iš jų – 4000 litų – Vilniaus klubui skirta už rasistinius krepšinio aistruolių išsišokimus prieš „Žalgirio“ amerikiečius DeJuaną Collinsą ir Markusą Browną.
Ši sankcija papiktino V. Kiaušą: „Mes negalime lauke žiūrovams uždrausti kalbėti, ką jie nori. Tai yra laisva šalis ir jie gali sakyti, ką tik nori, ir taip galėjo pasielgti bet kas. Tikrieji „Sakalų“ sirgaliai taip savo komandai nekenktų. Tai galėjo būti tik prisiplakėliai“.
Už neleistiną aistruolių elgesį – fakelų deginimą arenose – 1000 litų baudomis jau buvo nubausti ne tik „Sakalų“, bet ir „Neptūno“, „Lietuvos ryto“ bei „Žalgirio“ klubai.
Žodžių nevyniojo į vatą
Atvirumo protrūkiai atsirūgo ne vien „Sakalų“ gerbėjams. Ką norėjo, tą be užuolankų pasakė ir „Techaso“ legionierius iš JAV Kerry Gibsonas bei „Alytaus“ puolėjas Marius Janišius.
Duodamas interviu savo buvusio universiteto laikraščiui, K. Gibsonas apie Lietuvą papasakojo: „Žmonės čia beveik nekalba angliškai. Jų maistas yra nesuvokiamas, o laiko zona užknisa. Tai visiškai kitoks pasaulis, kitokie namai, įstatymai. Turiu lyg iš naujo gimti ir visko mokytis iš pradžių“.
Vėliau amerikietis paaiškino, kad korespondentas jį „neteisingai suprato“. Po prieštaringo interviu K. Gibsonas LKL čempionate „užtruko“ vos vienas rungtynes.
M. Janišius susimokėjo 500 litų už tai, kad viešai grasino žalgiriečiui Marko Popovičiui.
Po Alytuje kilusio konflikto, kai įsismarkavęs kroatas puolė aiškintis su M. Janišiumi dėl pražangos, lietuvis vienam šalies dienraščiui sakė: „Gaidžiukas. Net juokinga – būčiau paėmęs, perlaužęs per pusę ir išmetęs į šiukšlių dėžę. Kai M. Popovičius šoko antrą kartą, jau norėjau ką nors daryti, bet pamaniau, kam čia prasidėti. Vien pastumdamas galėjau užmušti“.