Lietuvos krepšinio lygos (LKL) finalas startuoja šį ketvirtadienį Kaune. Komandos kausis iki trijų pergalių, o aikštės pranašumą turės „Žalgiris“, finišavęs pirnas reguliariame sezone, nors ir pralaimėjo du iš trijų tarpusavio mačų vilniečiams.
„Žalgiris“ ir dominavimas Lietuvoje buvo neatsiejami dalykai nuo 2010-2011 m. sezono, kol nenutiko „ups“.
Siaubingą praėjusį sezoną išgyvenę žalgiriečiai nepateko net į finalą, pusfinalyje suklupdami prieš Panevėžio „Lietkabelį“ ir po 11 metų pertraukos prarado čempionų titulą, kurį pagriebė „Rytas“.
Sostinės klubas prieš „Žalgirį“ finalo seriją paskutinį kartą laimėjo dar 2009-2010 m. sezone, o vėliau sekusiose aštuoniose akistatose krisdavo nelygioje kovoje.
Iškalbingas faktas – per tas aštuonias finalo serijas „Žalgiris“ laimėjo 25 kartus, „Rytas“ – vos du.
Vis tik šio sezono eiga ir tai, kaip į finalą ateina komandos, leidžia tikėtis kur kas didesnės intrigos nei jos buvo anksčiau, o vilniečiai atrodo pasiruošę mesti kur kas rimtesnį iššūkį.
Emocijų netrūks
Kad ir kaip pasibaigtų serija, bet emocijų čia tikrai netrūks. Į pirmąsias rungtynes Kaune ištikimiausi „Ryto“ fanai – „B tribūna“ – buria rekordines pajėgas ir čia jų gali būti daugiau nei pusė tūkstančio.
„Perkeliam „Jeep“ areną į Kauną“, – tokiu šūkiu jie ragina sukurti kuo gausesnį ir geresnį palaikymą išvykoje, o kas vyksta mažutėje „Jeep“ arenoje Vilniuje, žino visi.
Šioje žaisti sunku ne tik dėl sirgalių palaikymo, mažos erdvės, bet ir karščio, kuris varo iš proto visus – tiek dirbančius žurnalistus, tiek aikštėje slidinėjančius krepšininkus.
Emocijas garantuos ir keli šio sezono epizodai – visų pirma Marcuso Fosterio pamojavimai „Žalgirio“ fanams. Pirma Vilniuje, o vėliau ir Kaune. Tada amerikietį auklėti ėmėsi vienintelis italas Achile Polonara, kuris finalą praleis dėl traumos.
Mojuoti M. Fosteriui progos nebuvo tik po trečiųjų rungtynių, kai surengė individualiai prasčiausią pasirodymą prieš kauniečius, o „Rytas“ patyrė pirmą ir kol kas paskutinę nesėkmę šio sezono tarpusavio kovose.
Tada jau žibalo įpylė žalgiriečiai – ironiškai mojavo Gintaras Krapikas, o Ignas Brazdeikis po mačo pašiepė varžovus.
„Ryto“ žaidėjams laimėti prieš „Žalgirį“ yra didžiausias sezono ar karjeros pasiekimas“, – tada šyptelėjo jis.
Neverta abejoti, kad nė vieni, nė kiti šių situacijų nepamiršo.
M. Fosterio faktorius
M. Fosteris buvo didžiausias galvos skausmas „Žalgiriui“ – amerikietis visada atrodė dvigubai motyvuotas ir norintis įrodyti savo vertę prieš Eurolygos klubą.
Pirmame mače – 34, antrame – 28 taškai. Tokius skaičius fiksavo M. Fosteris, savo šešėlyje likęs tik trečiame susidūrime, kai pataikė du metimus iš vienuolikos ir surinko 8 taškus.
Finale didžiąją laiko dalį jį prižiūrėti turėtų Arnas Butkevičius, geležine gynyba į savo kišenę įsidėjęs ne vieną Eurolygos žvaigždę ir stipriai prisidėjęs prie „Ryto“ variklio sustabdymo vienintelėse pergalingose „Žalgirio“ rungtynėse prieš vilniečius.
Jeigu „Žalgiris“ leis siautėti amerikiečiui, finalo serija gali pakrypti ir netikėta linkme bei pareikalauti visų penkerių rungtynių, bet Kazys Maksvytis ir jo auklėtiniai klaidų kartoti neturėtų.
Kovojant su „Žalgiriu“ beveik kas trečia „Ryto“ ataka pasibaigdavo amerikiečio veiksmais – tai keistis neturėtų ir finale, tad „Ryto“ lyderis skaičius susirinks, tačiau taip siautėti, kaip tą leido pirmuose dviejuose mačuose, kauniečiai jam leisti negali.
Brazdeikio klausimas
Nors „Rytas“ ir turi M. Fosterį, bet gynėjų linijoje „Žalgirio“ rankose – savi koziriai, prieš kuriuos vilniečiams sunku kažką pastatyti.
Kauniečiai turi greitį –tą duoda Isaiah Tayloras ir Lukas Lekavičius, stiprius kūnus – kuriuos atsineša I. Brazdeikis ir Tomas Dimša.
„Ryto“ gynėjų grandyje gera gynyba išsiskiria tik Margiris Normantas, tačiau vienas jis nesugaudys visų varžovų, galinčių tiek draskyti oponentų gynybą greičiu, tiek pasinaudodami fizine jėga užsibaigti atakas arčiau krepšio.
Klausimas, kaip serijoje atrodys I. Brazdeikis, pusfinalio metu sulaukęs viešos K. Maksvyčio kritikos ir mažo žaidimo laiko. Atrodė, kad krepšininkas jau svajoja apie vasaros atostogas – jeigu jis nefunkcionuos ir finale, „Žalgirio“ pranašumai gynėjų linijoje kaip reikiant sumenks.
Brazdeikį turėtų pabudinti asmeninės ambicijos – sezono akistatos su M. Fosteriu ir „Rytu“ iššaukdavo gynėjo reakcijas ir sunku įsivaizduoti, kad praktiškai jokių titulų neturintis I. Brazdeikis „pramiegos“ dar vieną seriją.
Sumažėjęs jėgos pranašumas
„Žalgiris“ praktiškai visą sezoną turėjo akivaizdų pranašumą priekinėje linijoje, bet dabar jis – ženkliai sumenkęs.
Laurynas Birutis ir Rolandas Šmitas laisvai apstumdydavo „Ryto“ centrus, ypač gera gynyba ir stipriu kūnu nepasižymintį Martyną Echodą, bet šis patyrė peties traumą, o jį pakeitęs Jaime Echenique – ne tas žaidėjas, kurį yra lengva nustumti.
Kolumbietis greitai pritapo sostinėje ir tapo svarbiu žaidėju po krepšiu, kiek apmažindamas „Ryto“ sopulius šioje vietoje.
Jėgos prideda ir kitas vidury sezono „Rytą“ papildęs puolėjas – Justinas Gorhamas, tapęs savotiškais ekipos „klijais“ – gali imtis gynybinių užduočių ir išplėsti aikštę.
Kauniečių raumenis po krepšiu mažina ir A. Polonaros trauma, o po nugaros operacijos pasveikęs Tyleris Cavanaugh dar tik įgauna sportinę formą.
Įdomu, ar „Rytas“ toliau taikys reguliariame sezone matytą taktiką, kai dėl savo pažeidžiamumo arčiau krepšio bandydavo uždaryti baudos aikštelę ir atiduodavo „Žalgiriui“ galimybę atakuoti iš toli.
Ši sezoną kauniečiai neturi stabilių ir gerų metikų, o „Rytui“ ši rizika pasiteisino – „Žalgiris“ išsimesdavo beveik po 29 tritaškius (4 daugiau nei sezono vidurkis), bet pataikė tik kas trečią (5 procentais prasčiau nei sezono vidurkis).
(Ne)didelis „Žalgirio“ pranašumas
Atrodo, kad apie intrigą kalbėti net neturėtume – juk susitinka Eurolygos atkrintamųjų komanda ir FIBA Čempionų lygos dalyvė, tačiau „Rytas“ šį sezoną pasiruošęs mesti iššūkį „Žalgiriui“.
Ypač tokiam, kurį kol kas matome po Eurolygos atkrintamųjų – stokojantį motyvacijos toliau tęsti sezoną.
Žvelgiant į pozicijas ir lyginant žaidėją su žaidėju, turbūt ryškiausias „Žalgirio“ pranašumas – trečioje pozicijoje su Edgaru Ulanovu ir A. Butkevičiumi.
Antroje sezono pusėje kiek „nusėdęs“ E. Ulanovas gali būti seriją keičiantis žaidėjas – puolėjo žaidimas nugara, atakų užbaigimas ar kamuolio nusimetimas gali kelti „Rytui“ didelių problemų, o jeigu dar sukris tritaškiai, priešnuodžių prieš E. Ulanovą tiesiog neliks.
Jeigu kauniečiai į finalą ateis su maksimalia koncentracija – klausimų dėl nugalėtojo kilti neturėtų, tačiau ir pavyzdžiai kitur rodo, kad Eurolygos klubams vietiniuose frontuose lengva nėra.
Belgrado „Partizan“ turi bėdų Adrijos lygoje, Graikijoje vargo ir lietuviškasis Atėnų „Panathinaikos“, Vokietijoje sensacingai eliminuota Berlyno ALBA, arti to – ir Miuncheno „Bayern“, Ispanijoje sezonas anksti pasibaigė ir kitai lietuviškų atspalvių turinčiai komandai – Vitorijos „Baskonia“.
Palaukime ir pažiūrėkime, ar sensaciją atneš ir LKL finalas.