1996-aisiais, būdamas vos 18-kos, Vilniaus kultūros, pramogų ir sporto rūmuose Ramūnas Šiškauskas žaidė pirmas LKL rungtynes.
„Seniai buvau čia užėjęs, – sugrįžęs į salę, kurioje debiutavo LKL pirmenybėse, teigė R. Šiškauskas. – Pati profesionalios karjeros pradžia čia ir įvyko. Salė tokia pati, tik nieko čia nebevyksta.“
R. Šiškauskas LKL žaidė aštuonerius metus Vilniaus „Sakalų“ ir „Lietuvos ryto“ komandose. Čia jis pasiklojo pamatus fantastiškai tarptautinei karjerai.
Iš Kaišiadorių kilęs lengvasis krašto puolėjas prisimena, kad pirmaisiais karjeros metais į rungtynes važiuodavo troleibusais, o sportine apranga turėjo rūpintis pats.
„Po rungtynių rankinę išsikrauni, išsiplauni, – pirmus karjeros LKL metus prisiminė R. Šiškauskas, vėliau atstovavęs tokiems garsiems klubams kaip Trevizo „Benetton“, Atėnų „Panathinaikos“ ir Maskvos CSKA. – Yra buvę, kad pamrišti kažką įsidėti ar sumaišai aprangą. Atvažiuoji, sakau: nerandu, darykite ką norite. Tuo metu Andrius Giedraitis nežaidė, jo pavardę su pleistru užkliavo, užrašė mano, tai tose rungtynėse žaidžiau su kita apranga.
Kitos rungtynės – po savaitės. Per tą savaitę radau aprangą – pasirodo, buvo padėta automobilio bagažinėje. Atvažiuoju, ir visi juokiasi: „Aprangą radai?“ Sakau: „Taip, taip, nebesijuokite“. Šnekamės, prasisegu rankinę, pasiimu aprangą ir žiūriu, užklijuota pavardė. Vėl Giedraičio apranga. Radau savo, bet ją palikau namie, o įsidėjau ne tą. Patikėkite, kas rūbinėje darėsi.“
Labiausiai R. Šiškauskui į atmintį įsirėžusios LKL rungtynės – 2003-ųjų dvikova su Kauno „Žalgiriu“ ir Mindaugo Timinsko dvitaškis per 0,3 sekundės.
„Tai buvo finalo rungtynės ir buvo labai svarbios rungtynės, namie žaidėme, – prisiminė R. Šiškauskas. – Grįžti į rūbinę, sėdi ir netiki, kas buvo. Bet nu ką, žodžių turbūt nėra.“
Išsamus reportažas apie dar vieną LKL legendą Ramūną Šiškauską: