Nei tada, kai būdamas šešiolikos – svarstė apie karjeros pabaigą, nei tada, kai treneris Aleksandras Trifunovičius pasakė, kad Mindaugas nelabai kam tinkamas, nei tada, kai sulaukė agento skambučio su pasiūlymu persikelti į stipriausią pasaulio krepšinio lygą. Į Niujorko „Knicks“ klubą.
„Manau, kad iki karjeros pabaigos mane lydės ta etiketė, kad esu per minkštas ir per geras, bet aš dėl to nedarau problemos. Man tas netrukdo. Aš džiaugiuosi savo charakteriu, džiaugiuosi, kad esu geras žmogus (juokiasi) tiek aikštėje, tiek už aikštės ribų. Neturiu mygtuko, kurį paspaudęs, galėčiau pakeisti savo charakterį. Tad turiu su tuo gyventi ir išspausti viską, kas įmanoma.
Pridursiu, kad man labai sunku būna prieš sezoną, kai vyksta, tarkime, fotosesija ir prašo padaryti piktą veidą. Man tai pavyksta taip nenatūraliai (šypsosi), nes puikiai suprantu, kad tai ne aš“, - kaip jam įprasta, pokalbį žodžių kišenėje neieškodamas pradėjo M. Kuzminskas.
I. Charakteris
– Mindaugai, priminsiu vieną epizodą iš to laiko, kai dar žaidėte Kauno „Žalgiryje“. Įkrovėte iš viršaus per Simą Buterlevičių ir tuomet pasirodėte, kad galite būti ne tik geras. Pamenate tą epizodą?
– Pamenu. Be abejo, kartais būna, kad emocijos išsiveržia, tačiau dažniausiai net ir po gražaus epizodo aš stengiuosi būti paprastesnis (šypsosi).
– Apie NBA yra prikurta daug mitų, kad geri berniukai ten nepritampa. Juk kiekvienas varžosi dėl savo minučių aikštėje arba, kitaip tariant, dėl didesnio duonos kąsnio...
– Ne tik NBA yra savotiška kova už būvį. Aišku, prioritetas yra komandos rezultatai, tačiau visada smagiau jautiesi, kai prie to rezultato prisidedi ir pats asmeniškai. Kita vertus, dabar tikrai yra ne vienas klubas, kuris turi specialiai tam pasamdytus žmones, padedančius atsirinkti žaidėjus ne tik pagal statistikos rodiklius, tačiau ir pagal charakterio savybes. Tad neretais atvejais, išlaikyta komandos dvasia ir žmogiški santykiai yra svarbiau nei keli papildomi taškai statistikoje.
II. Praeitis
– „Žalgirį“ ir Malagos „Unicają“ jūs dar vadinate SAVO komandomis?
– Be abejo. Ir ne tik šios dvi. Tiek „Šiauliai“, tiek „Žalgiris“, tiek „Unicaja“ yra klubai, kuriems visada būsiu dėkingas. Ačiū Dievui, kad ne tik išsiskyrėme gražiuoju, tačiau iki šiol išlaikome puikiausius santykius, susiskambiname, pasveikiname po gerų rungtynių. Kaip ir minėjau, žaidimo pusė yra viena, žmogiškoji – visai kas kita.
– Šią vasarą žiniasklaida jus supiršo su didesne puse Eurolygos klubų, tačiau jūsų paties komentarų nebuvo. Tada „Unicaja“ klubo aistruoliams parašėte atsisveikinimo laišką. Sakykite, ar tuo metu jau žinojote, kur tęsite karjerą?
– Agentai pasakojo, kad yra nemažai pasiūlymų, tiesa, nieko konkretaus. Jaučiau, kad galėsiu karjeroje galėsiu žengti žingsnį į priekį, tad ir priėmiau sprendimą apie tai pasakyti Malagos vadovams, kad neturėtų tuščių vilčių, o į mano vietą ieškotų ko nors kito.
– Spauda taip pat rašė, kad „Unicaja“ perlipo per save ir jums pasiūlė beprotišką kontraktą. Teisybė tai ar ne?
– Pasakysiu taip, kad spaudoje minimos sumos dažniausiai būna neteisingos. Tarkime, Lietuvoje, Rusijoje ar Turkijoje sumos yra pateikiamos po mokesčių, o Ispanijoje mokesčius turi susimokėti pats. Mačiau, ką rašė spauda, tad galiu pasakyti, kad tai netiesa. „Unicaja“ norėjo, kad likčiau, aš pasakiau, kad nedėtų į mane vilčių. Tai konkretaus pasiūlymo net ir nesulaukiau.
III. Pinigai
– Ar jūs reaguojate kaip nors, kai žmonės aptarinėja jūsų pinigus?
– (Juokiasi). Rimtai aptarinėja? Tiesą sakant, nelabai kreipiu dėmesio. Jeigu kažkam įdomu – tegul aptarinėja. NBA, kur viskas vieša, tam yra puiki niša. Man tie dalykai nei trukdo, nei padeda.
– Dar vienas klausimas apie pinigus. Ar teisybė, kad jūs rašotės kiek kam išleidote?
– Aš baigiau ekonomikos studijas, tad man įdomu sekti savo finansus. Krepšininkas – tai ne bankininkas, kur augant amžiui, didėja žinios, protas ir auga atlyginimas. Krepšinyje viskas yra atvirkščiai. Pinigus tu uždirbi, kol esi jaunas ir sąlyginai dar kvailesnis (šypsosi). O tada, kai ateini į protą – tavo uždarbiai baigiasi. Dėl to ir stengiuosi dabar elgtis protingiau, kad vėliau nereiktų vargti. Pinigus išleisti yra labai lengva, todėl nesinori tos galimybės iššvaistyti.
– Ar jūsų sąsiuvinyje yra nors vienas įrašas, kurio galėtų nebūti?
– Nėra taip, kad aš rašyčiau smulkmenas. Rašau tik investicijas ir kitus didelius pirkinius. Kalbant apie pinigus, tai didžiausią džiaugsmą man kelia tai, kad galiu padėti savo šeimai ir artimiesiems. O daiktai... Jie yra tik daiktai. Laikrodis yra tam, kad parodytų laiką, o automobilis tam, kad galėtum nuvažiuoti iš taško A į tašką B. Tie dalykai man niekada nebuvo svarbūs. Absoliučiai. Aš pirmiau tėvams pastačiau namą, o tik tada įsigijau automobilį.
---
Interviu metu, M .Kuzminskas dar papasakojo apie gyvenimą Niujorke, apie prisitaikymą „Knicks“ klube, dabartinį trenerį Jeffą Hornaceką, pirmą susitikimą su Philu Jacksonu, savo žaidimą ir lietuvišką humorą amerikiečių akimis.
Visą interviu galite rasti sausio mėnesio A-ZET žurnale.