Nuobodulį vaiko sklandi reabilitacija
Liūdnų akimirkų ir juodų minčių šiemet jam teko kur kas daugiau nei pragiedrulių. Kai „Real“ krepšininkai svaiginančiu greičiu skriejo į Eurolygos finalo ketverto turnyrą, M. Pocius komandos draugų žaidimą stebėjo nuo atsarginių suolo arba per televizorių.
Kantrybės šarvų, kuriuos 26-erių žaidėjas turėjo nešioti nuo pat karjeros etapo karališkajame klube pradžios, dabar lietuviui ypač reikia.
Neseniai M. Pocius padėjo ramentus į šalį, tačiau jo dešinė pėda vis dar saugoma specialiame bate.
Diagnozavus blauzdikaulio stresinį lūžį, prieš mėnesį Kaune jam buvo atlikta kojos operacija, atėmusi iš 196 cm ūgio buvusio žalgiriečio paskutinę galimybę šį sezoną dar išbėgti į aikštę vilkint „Real“ marškinėlius.
Vienintelė paguoda traumų pastaraisiais metais užpjautam krepšininkui – sklandžiai besiklostanti reabilitacija, žadinanti viltis pasveikti iki vasaros vidurio ir tinkamai pasiruošti rugsėjį Slovėnijoje vyksiančioms Europos pirmenybėms.
„Jei pamiršime visas traumas ir nesėkmingą sezoną, dabar skųstis neturiu kuo. Esu labai laimingas, nes reabilitacija sekasi neblogai, koja sveiksta. Praėjo beveik penkios savaitės po operacijos – drįsčiau teigti, kad su kiekviena diena kojos būklė gerėja. Reabilitacija – ilga ir nuobodi, esu pasiilgęs fizinio darbo, krepšinio. Todėl dabar salėje praleidžiu net daugiau laiko nei anksčiau, kai žaisdavau ir dalyvaudavau bendrose komandos treniruotėse“, – DELFI pasakojo M. Pocius.
Operacija privertė susimąstyti
Veržlusis gynėjas jau seniai buvo įpratęs prie nuolatinių skausmą malšinančių vaistų injekcijų. Traumos sekė viena kitą, gultis ant operacinio stalo taip pat teko ne kartą ir ne du.
Tačiau ir taip nelengvą sezoną „Real“ ekipoje dar labiau komplikavęs stresinis lūžis privertė M. Pocių susimąstyti apie savo sveikatą.
„Šita trauma šiek tiek pakeitė mąstymą: visą laiką žaisdavau per skausmus, per „negaliu“. Įtikinėdavau save, kad atlaikysiu. Tačiau dabar suprantu, kad kūno reikia klausyti. Jeigu jam skauda, vadinasi, kažkas yra negerai. Pirmą kartą susirūpinau savo sveikata. Nebesu 20 metų, reikia pradėti tausoti kūną ir rūpintis savimi“, – kalbėjo Lietuvos rinktinės atstovas.
Metų „Real“ ekipoje nelaiko prarastais
Dabar M. Pocius, jo paties žodžiais, visiškai pasinėręs į reabilitaciją. Vis dėlto paimti kamuolio į rankas iki liepos jam neteks, todėl, kai tik sutvirtės koja, krepšininkas iš savo namų ramiame Madrido priemiesčio rajone ketina dažniau nuvykti į Ispanijos sostinės centrą.
„Kai galėsiu normaliai vaikščioti, nebebūsiu toks invalidas, daugiau išeisiu į miestą. Atšilo oras, neaišku, kiek aš čia dar būsiu, todėl reikia bandyti kiek įmanoma daugiau pasiimti iš šio miesto, pasikultūrinti“, – šypsojosi „Real“ legionierius.
Tiek karališkajame mieste, tiek ir tituluočiausioje Europoje komandoje lietuvis veikiausiai leidžia paskutinius savo mėnesius, nes vietos kito sezono „Real“ sudėtyje jam neturėtų likti. Verstis per galvą dėl vos kelių minučių aikštėje per rungtynes nebelinkęs ir pats krepšininkas. Tačiau su krepšinio mėgėjais, kalbančiais, kad 2011 metais išvykęs iš Kauno „Žalgirio“ į Madridą padarė fatališką klaidą, M. Pocius nesutinka.
Interviu DELFI jis pasidalino ne tik savo ateities planais, bet ir požiūriu į „Real“ klubo trenerius bei medikus, atskleidė, ką apie „Žalgirį“ papasakojo į Madridą atvykęs Tremmellas Dardenas ir dėl ko ant „Žalgirio“ supyko „Real“ vadovai.
– Pagal pirmines prognozes, jūsų reabilitacija turėtų tęstis iki liepos pabaigos. Gal pavyks pasveikti greičiau? – DELFI paklausė M. Pociaus
– Dabar labai sunku pasakyti. Gydytojai nurodo vidutinius terminus, bet kiekvienas atvejis – individualus. Aš į viską žiūriu pozityviai, medikai tiek čia, Madride, tiek Lietuvoje taip pat mano, kad iki liepos turėčiau būti visiškai pasirengęs.
– Europos krepšinio čempionatas startuos rugsėjo pradžioje. Pakaks laiko įgauti gerą sportinę formą?
– Iki Europos čempionato forma tikrai turėtų būti gera. Manau, dar prieš rinktinės stovyklos pradžią galėsiu pradėti lakstyti, judėti ir ruoštis fizinėms apkrovoms.
– Dar niekuomet nebuvote dirbęs su treneriu Jonu Kazlausku. Jau kalbėjotės su juo apie rinktinę?
– Iš tiesų, labai nedaug teko turėti reikalų, ir pats dar nesu su juo kalbėjęs. Tik matydavau, kaip jis treniruoja kitas rinktines ir kitų šalių klubus. Bet kontakto su juo dar nebuvo.
– Jus operavę Lietuvos medikai sakė, kad jų kolegos Madride elgėsi neatsakingai laukdami, kol pasveiksite savaime, nors operacija buvo būtina.
– Kaip pažiūrėsi... Kiekvienas šiame pasaulyje žiūri savo interesų. Situacija buvo tokia: susižeidžiau, o gydytojai Madride tiksliai nežinojo, kokia tai trauma. Nei magnetinis rezonansas, nei rentgenas tos traumos neparodė. Jie norėjo palaukti ir galvojo, kad viskas sugis savaime. Bet Lietuvos gydytojai pamatė, kad situacija yra rimtesnė, ir laukimas niekuo nepadės – teko operuotis.
Madrido klubą aš iš dalies suprantu: jie man moka pinigus, o po operacijos naudos iš manęs nebėra. Bet išklausęs daugelio gydytojų nuomonę, supratau, kad yra labai maža tikimybė, jog čiurna sugytų savaime. Kai pasakiau, kokia Lietuvos gydytojų nuomonė, klubas nesispyriojo ir davė palaiminimą operacijai. Be to, leido ir pačiam pasirinkti, kur ją daryti, kur atlikti reabilitaciją. Klubas net jautėsi kaltas, kad aš lūžusia koja žaidžiau 4-iose ar 5-iose rungtynėse.
– Jūsų sutartis su „Real“ baigiasi šiais metais. Susitaikėte su mintimi, kad vasarą reikės ieškoti naujos darbovietės?
– Klubas dar turi galimybę pasinaudoti kontrakto sąlyga ir pratęsti jį kitiems metams. Bet aš manau, kad veikiausiai teks traukti kažkur kitur. Su tuo esu jau susitaikęs ir tam pasirengęs. Galbūt net pats laukiu naujo iššūkio.
– Naujasis jūsų klubas būtinai turėtų žaisti Eurolygoje?
– Žinoma, būtų smagiau, ir pirmenybę teikčiau būtent Eurolygos komandoms. Iš kitos pusės, norisi pagaliau ir pačiam daugiau žaisti, nes malonumas, kurį patiri būdamas aikštėje, yra krepšininko varomoji jėga.
– Galbūt derėdamasis su klubais kelsite sąlygą dėl minimalaus žaidimo laiko?
– Tų sąlygų klubams niekuomet nepadiktuosi. Iš anksto labai sunku nuspėti, kaip viskas bus. Ir Madride galėjau žaisti daugiau, jei tik tuos dvejus metus būčiau buvęs visiškai sveikas. Bet pasitaikė tai viena, tai kita trauma, ir taip jau išėjo...
Kai atėjau į „Real“, į viską žiūrėjau labai atsargiai. Galvojau, kad reikės prisitaikyti prie savo vaidmens, kad ir koks jis bebūtų. Aišku, tikėjausi daugiau, bet dabar, pažiūrėjęs iš šono, suprantu, kad mūsų komanda abu sezonus tikrai nestokojo talentingų žaidėjų. Turėjome 12-13 krepšininkų, kurie visi – labai aukšto lygio. Ir nė vienas iš jų nėra patenkintas savo žaidimo laiku, kiekvienas norėtų žaisti daugiau. Bet treneriui reikia visiems paskirstyti minutes, ir tai yra natūralu. Toks krepšinis. Aš irgi visada sakau, kad žaidimo laiko turi nusipelnyti, o iš anksto dėl jo susitarti neįmanoma.
– Per daug neliūdite, kad Madride jums tekdavo epizodinis vaidmuo?
– Daug nežaisdavau ir Duke'o universiteto komandoje, sėdėdavau ant suolo. Bet man vis tiek atrodo, kad ir ten, ir Madride patobulėjau kaip krepšininkas. Vis dėlto juk žaidžiau ACB lygoje, treniravausi. Liūdėti tikrai neliūdžiu. Aišku, būdavo dienų, kai nuotaika būdavo prasta, kai pykdavau dėl mažo žaidimo laiko. Bet apskritai didelių nuoskaudų neturiu. Kad ir kokia būtų situacija, bandau iš jos pasiimti ką nors teigiamo, ko nors pasimokyti ir toliau eiti į priekį.
– Kaip reagavote į žinią, kad į komandą atvyksta buvęs žalgirietis Tremmellas Dardenas?
– Normaliai. Ar jis mano, ar ne mano pozicijos žaidėjas, manęs tai nebeliečia, nes man sezonas jau baigtas. O šiaip labai džiaugiuosi, kad jis atvyko. Manau, „Real“ ekipai iš jo bus daug naudos. Gaila, kad jis negali žaisti Eurolygoje, bet Tremmellas labai pravers, kai prasidės ACB lygos atkrintamosios varžybos. Aišku, jis dar bando atrasti savo žaidimą, kol kas sunkiai sekasi, nes jo vaidmuo čia – visiškai kitoks nei Kaune. Bet tikiu, kad jis prisitaikys ir bus svarbus komandos narys. Mes su juo labai gerai susidraugavome, Tremmellas – geras vyras. Dažnai pasikalbame apie „Žalgirį“, apie Kauną.
– Ką T. Dardenas pasakoja apie „Žalgirį“?
– Jo atsiliepimai – labai geri, „Žalgirio“ jis pasiilgsta. Pasikalbame ir apie fanus, kurie jam paliko didelį įspūdį, ir apie komandą. Kaip jis pasakoja, atmosfera „Žalgiryje“ buvo ypač gera. Aišku, labai gaila, kad viskas taip baigėsi, bet Tremmellui Kaunas paliko tik pozityvius prisiminimus.
– Prisiminkime „Real“ ir „Žalgirio“ rungtynes Kaune bei po jų kilusį incidentą tarp Rudy Fernandezo ir brolių Macių. Ar Ispanijos krepšininkų nuomonė apie Lietuvą dėl to pasikeitė?
– Nežinau, sunku pasakyti. Per daug su komanda ir treneriais apie tai nekalbėjau. Aišku, visiems buvo šokas dėl to, kas nutiko po rungtynių, bet nemanau, kad požiūris dabar tapo labai neigiamas. Man atrodo, kad tiek pats Rudy, tiek treneriai stengiasi ištrinti tai iš galvos.
Kiek žinau, mūsų klubo vadovybė labiau supyko ant „Žalgirio“ dėl to, kas įvyko per pačias rungtynes. Po pirmo kėlinio arenoje buvo paleistas Saulėno (aktoriaus Mindaugo Stasiulio – DELFI) repo klipas, orientuotas vien tik į Rudy. Klubas dėl to supyko, nes „Žalgiris“ turi atsakyti už tai, kas rodoma arenos ekranuose, ir užsipulti vieną žmogų šeimininkams nederėjo. Jei tai būtų daroma prieš visą „Real“ klubą – viskas tvarkoje. Bet klipas buvo skirtas atakuoti vieną žaidėją, ir tai „Real“ labai nepatiko. O dėl to, kas įvyko paskui – nežinau. Galbūt labai blogai nėra, kiek skaičiau, ir pats Rudy sakė, kad ne visi fanai Lietuvoje yra kaip broliai Maciai. O šiaip mums, visiems „Real“ žaidėjams, labai didelį įspūdį paliko sirgaliai, atmosfera, kuri buvo sukurta per rungtynes.
– „Real“ pirmasis iš Eurolygos ketvirtfinalių iškopė į finalo ketverto turnyrą. Su kuo būtų parankiau ten susitikti?
– Parankiau? Nežinau, galbūt su komandomis iš NKL ar LKL (juokiasi – DELFI). Kad ir kokios ekipos pateks į finalo ketvertą, visos jos bus stiprios. Reikės sužaisti dvejas rungtynes, kurias laimėti gali bet kas – tą puikiausiai parodė praėjusių metų finalo ketverto turnyras.
– Kokie bus „Real“ koziriai lemiamame Eurolygos etape?
