Sezonas klube – vyriškoje kompanijoje, vasaros – moterų apsuptyje. Tokiu grafiku pastaraisiais metais gyveno M. Šernius.
Bet šilutiškis, kuriam pirmadienį sukako 32-eji, netrukus turės pasirinkti. Lietuvos moterų rinktinės jau šį rudenį laukia 2017 metų Europos čempionato atrankos varžybų pradžia, nes naujas tarptautinių moterų krepšinio varžybų kalendorius įsigalioja jau nuo ateinančio sezono.
Todėl Pasvalio „Pieno žvaigždžių“ klubo strategui, kurį, kaip kalbama, vilioja ir kitos Lietuvos krepšinio lygos (LKL) ekipos, būtų sudėtinga per atrankos varžybų langus atsiprašyti iš pagrindinės darbovietės.
Bet iš Europos čempionato M. Šernius parsivežė naujų karjeros alternatyvų. Jų, anot trenerio, atsivėrė ir Lietuvos rinktinės žaidėjoms.
5 pergalės ir 5 pralaimėjimai – toks buvo M. Šerniaus auklėtinių pasirodymas Rumunijoje ir Vengrijoje vykusiose pirmenybėse. Apmaudus galvojant tik apie tris iš eilės nesėkmes turnyro pabaigoje, pranokęs lūkesčius įvertinus tai, kad į čempionatą rinktinė iškeliavo be Eglės Šulčiūtės ir Giedrės Paugaitės, bet vis tiek sugebėjo įveikti tokias komandas kaip Rusija ar būsima čempionė Serbija.
„Labai džiaugiuosi savo auklėtinių pasirodymu. Dauguma mūsų nuvyko nekokių nuotaikų, bet grįžome daug ramesni. Galiu tvirtai pasakyti, kad atidavėme viską, ką galėjome. Šiek tiek sugriuvusios ir su skausmais, bet merginos čempionatą pabaigė solidžiai. Visos komandos mus pasveikino“, – teigė nacionalinės ekipos vyriausiasis treneris.
– Kurios žaidėjos čempionate buvo labiausiai „aplamdytos“? – pasiteiravome M. Šerniaus
– Penkerios rungtynės buvo tokios įtemptos, kad po jų jautėsi nuovargis, išlindo visokie skausmai, pavyzdžiui, Gintarė Petronytė ketvirtfinalyje negalėjo savęs realizuoti. Ir baltarusėms tame mače šiek tiek sekėsi. O traumų ir sėkmės kontroliuoti niekas negali. Tos 7 ar 8 žaidėjos, kurios tempė komandą viso turnyro metu, gavo didžiausią krūvį, ir gydytojai su jomis turėjo nemažai darbo.
– Jūs ir planavote remtis tiek krepšininkių?
– Planavau įtraukti daugiau, bet esant tam tikroms situacijoms negalima naudoti platesnės rotacijos dėl taktinių sumetimų.
– O Kristina Alminaitė, kuri čempionato metu išvyko į Europos žaidynes, buvo jūsų planuose?
– K. Alminaitė nusprendė, kad jai svarbiau žaisti krepšinį 3 prieš 3 turnyre Baku, ir paprašė išleisti ją. Jeigu rinktinės žaidėja turi svarbesnių dalykų už Europos čempionatą, aš jos nelaikau.
– Pykstate dėl to?
– Pykti nepykstu, jinai turi pati nuspręsti, kas jai gyvenime yra prioritetas.
– Ko reikia, kad Lietuvos moterų rinktinė patektų į 2020 metų olimpines žaidynes?
– Kiek žinau, visos žaidėjos iš Europos čempionato grįžo turėdamos pasiūlymus dėl sutarčių. Tai yra geras ženklas, vadinasi, pasirodėme vykusiai. Krepšininkės pačios nustebo sulaukusios tiek dėmesio iš Europos komandų. Tam, kad galėtume tinkamai kovoti su tokiomis rinktinėmis kaip Turkija, kurios žaidėjos nuolat rungtyniauja Eurolygoje, mūsiškės irgi turi žaisti aukštesniame lygyje. Džiaugiuosi, kad žingsnis į tą pusę buvo padarytas.
– Prakalbote apie sutartis. Ką galvojate apie savo paties ateitį?
– Taip pat gavau daug dėmesio. Man reikia apsispręsti, kur tęsti karjerą: vyrų ar moterų krepšinyje. Kol kas parašų nesu padėjęs, bet tikrai sulaukiau ne vieno pasiūlymo iš užsienio moterų krepšinio.
– Dar prieš čempionatą suskaičiavote, kad net septynios rinktinės remiasi „natūralizuotomis“ amerikietėmis, nemažai nuo jų nukentėjo ir Lietuvos ekipa. Norėtumėte, kad amerikietė žaistų jūsų komandoje?
– Europos čempionatas tampa hibridiniu, tarsi žaistų ne rinktinės, o klubai. Tai grožio tikrai neprideda. Kiek pastebėjau, Vengrijoje publika ne itin gausiai rinkosi į rungtynes, nes jos tampa nebeįdomios. Kam malonu žiūrėti į savo šalies komandą, dirbančią vien tam, kad atvykusi amerikietė pelnytų kuo daugiau taškų? Jeigu Lietuvos rinktinėje atsiras „natūralizuota“ žaidėja, aš tikrai nebūsiu treneris. Esu tik už lietuves ir tikrą atstovavimą savo šaliai.