Pats R. Kaukėnas demonstravo aukščiausios klasės žaidimo lygį – rinkdavo 13,6 taško ir 2,4 rezultatyvaus perdavimo, o jau minėtose pirmose rungtynėse Milane pagerino asmeninį finalų rezultatyvumo rekordą. Be to, be 27 taškų 192 cm ūgio gynėjas dar pasižymėjo ir 30-imčia naudingumo balų.
Verta pažymėti, kad visa tai po dviejų sezone patirtų traumų – nestipriai plyšusio šlaunies raumens ir skilusio peties kaulo bei jame plyšusio raumens. Negana to, su pastarąja trauma lietuvis žaidė net du mėnesius!
„Visas pasaulis spėlioja..., – paklaustas, ar Rimas atskleidė savo energijos šaltinio paslaptį, juokėsi M. Kalnietis, po sugrįžimo iš Italijos ketvirtadienio pavakarę pirmą kartą kalbėjęs su žurnalistais. – Man teko prieš jį gintis, tai galiu patvirtinti, kad jis bėgioja kaip nenormalus. Nėra taip, kad jis gauna perdavimą ir meta laisvas – jis 40 minučių bėgioja kaip išprotėjęs“.
„Iš tikrųjų, kuo esi senesnis – tuo daugiau reikia dirbti (šypsosi). Dabar labiau koncentruojuosi fiziniam pasirengimui ir atsistatymui: stengiuosi valgyti kuo sveikesnį maistą ir laiku eiti miegoti. Taip pat atlieku pratimus, kurie reikalingi, kad išlaikyčiau jėgą, staigumą ir šoklumą.
O svarbiausia – nepersidirbti. Po ilgų karjeros metų jau žinau, ko reikia ir ko nereikia mano kūnui“, – dar lapkričio pradžioje Krepšinis.lt savąjį receptą atskleidė pats veteranas.
Apskritai R. Kaukėnas tapo trečiu vyriausiu ir antru rezultatyviausiu Italijos pirmenybių istorijoje finale žaidusiu krepšininku. Pirmame mače ant parketo jis žengė būdamas 39-erių metų ir 63 dienų amžiaus, o finaluose iš viso jau yra pelnęs net 441 tašką.
Nenuostabu, kad po tokio sėkmingo sezono „Grissin Bon“ komanda vis dar norėtų savo gretose išlaikyti šį penkiskart Italijos čempioną (su Sienos „Montepaschi“ triumfavo 2007, 2008, 2009, 2011, 2012 metais).
„Žinoma, – paklaustas, ar žada įtikinti veteraną iš Lietuvos likti komandoje, atsakė italų ekipos savininkas Stefano Landi. – 39 yra tik skaičius jo pase, bet ne fizinėje formoje, talente ir žaidimo lygyje. Šis žaidėjas dar turi potencialo.“
„Dėl paties darbo, dėl treniruočių ir dėl to šiurpuliuko, kurį jaučiu prieš žengiant į aikštelę, tikrai verta žaisti ir dar daugiau žilų plaukų prisiauginti“, – kiek anksčiau prisipažino R. Kaukėnas.
Nors dauguma krepšinio mylėtojų norėjo jį išvysti rinktinėje, krepšininkas nesiėmė avantiūros ir negrįžo į komandą, kurioje karjerą baigė dar 2012 metais.
Bet kol M. Kalnietis ir kiti geriausi lietuviai kovos dėl medalių Rio de Žaneiro olimpinėse žaidynėse, R. Kaukėnas veikiausiai ruošis dar vienam žingsniui į Italijos pirmenybių viršūnę. Juk tokį kovotojo charakterį turintis žaidėjas negalės ramiai baigti karjeros, auksu nepasidabinęs vilkėdamas „Grissin Bon“ marškinėlius.