„Galbūt dvylikos pakaktų. Bet, klausykite, jie turėtų būti iš UFC: Conoras McGregoras ir kiti“, – Delfi paklaustas, kiek apsaugos darbuotojų turėtų šansų atsilaikyti prieš Atominę musę tokią akimirką, greitai suskaičiavo G. Pozzecco.
Berlyno „Mercedes-Benz“ arenoje tokių pajėgų nebuvo – suturėti trečiame kėlinyje išvarytą trenerį bandė tik dviese, tad 49-erių specialistas lengvai prasiskverbė atgal į aikštę, kur tuo metu negalintys patikėti savo sėkme italai šoko džiaugsmo šokį.
„Kaip dabar jaučiuosi? Kaip Muhhamadas Ali“, – po kelių minučių bendravimui su žiniasklaida skirtoje zonoje pareiškė G. Pozzecco ir čia pat pademonstravo keletą bokso judesių.
Buvęs ilgametis Italijos rinktinės krepšininkas glebėsčiavosi, plekšnojo per petį, šokčiojo, mojavo rankomis, šūkavo, keikėsi itališkai ir serbiškai, pasakojo, kaip verždamasis iš rūbinės sutiko ir pabučiavo kito aštuntfinalio pradžios laukusį graikų lyderį Giannį Antetokounmpo, kaip prieš tai verkė ant Serbijos krepšinio federacijos prezidento Predrago Danilovičiaus peties.
Jo auklėtiniai tris kėlinius vijosi vienus ryškiausių čempionato favoritų, kuomet G. Pozzecco buvo nubaustas antra technine pražanga ir išprašytas iš salės.
Tuomet italai ir šoko į akis NBA ir Eurolygos naudingiausių žaidėjų – Nikola Jokičiaus bei Vasilije Micičiaus – vedamiems konkurentams. Ir laimėjo 94:86.
„Turbūt geriausios rungtynės Italijos krepšinio istorijoje. Iki šiol tokia buvo akistata su Lietuva 2004 metų Atėnų olimpinėse žaidynėse, kurioje ir aš pats žaidžiau. Bet čia – nepalyginami dalykai, žymiai geriau“, – vos vietoje nustygo G. Pozzecco.
Dėl nedidelio ūgio ir neprilygstamo greičio Atomine muse pravardžiuotas buvęs gynėjas 2004-ųjų olimpiados pusfinalyje į Lietuvos krepšį sumetė 17 taškų, o „Squadra Azzurra“ parklupdė Šarūno Jasikevičiaus, Ramūno Šiškausko, Arvydo Macijausko, Sauliaus Štombergo ir kitų žvaigždžių kupiną komandą 100:91.
Prabėgus 18 metų eilė kentėti atėjo serbų įžymybėms.
„O Dieve... Žaidėme su tikru monstru, tokio žaidėjo kaip N. Jokičius nesu matęs gyvenime. Prieš šį turnyrą niekas neturėjo nė minties, kad prireikus įstengtume nugalėti akivaizdžiai stipriausią Europos komandą su akivaizdžiai geriausiu žaidėju priešakyje. Šokiravome pasaulį. Mano vaikinai – ne krepšininkai. Jie – kariai, liūtai. Man tereikėjo atidaryti narvą“, – emocijomis tryško G. Pozzecco, pabrėžęs, kad liūdi tik dėl „savo brolio“ P. Danilovičiaus.
Specialistas taip pat be ceremonijų prisipažino, jog lemtingą žiežirbą įplieskusi antroji jo techninė pražanga anaiptol nebuvo sumanyta specialiai.
G. Pozzecco teigimu, išvarymą iš aikštės išprovokavęs net ne jis pats.
„Visų pirma, ne aš gavau techninę pražangą – mano suolas gavo. Taigi, negalima sakyti, kad tai buvo labai protingas ėjimas. Bet tą akimirką aš taip didžiavausi komanda... Dėl to, jog visi septyni žaidėjai ant suolo kovėsi lygiai taip pat, kaip ir buvę aikštėje.
Teisėjai manęs prašė juos nuraminti, o aš pagalvojau, kad jie turbūt juokauja – kaip aš tai padarysiu? Aišku, eidamas iš aikštės verkiau. Nuėjau pas P. Danilovičių ir verkiau jam ant peties. Bet aš įpratęs būti išvarytas, Italijoje esu treneris, kurį išvaro dažniausiai“, – kvatojosi impulsyvusis „mėlynųjų“ strategas.
Ketvirtfinalyje trečiadienį Italija mėgins nustebinti ir Prancūziją.
Primename, kad pirmame etape namuose žaidę italai C grupėje užėmė ketvirtą vietą (3/2), tuo metu Svetislavo Pešičiaus auklėtiniai nesunkiai laimėjo D grupę (5/0).