Osijeko „Gradski vrt“ arenoje penktadienį vyksiančios Lietuvos ir Kroatijos ekipų akistatos išvakarėse surengtoje spaudos konferencijoje dažniausiai skambėjo trys raidės – NBA.
Europietiškose pasaulio čempionato atrankos varžybose iš kitos Atlanto pusės pučiantys vėjai it Golfo srovė lemia prognozes net tada, kai NBA tebekausto tarpsezonis.
Lietuvos rinktinėje nebus nei Jono Valančiūno, nei Domanto Sabonio, tuo metu kroatiškas akcijas smarkiai pakėlė tokie žaidėjai kaip Bojanas Bogdanovičius, Dario Šaričius, Ante Žižičius ir I. Zubacas.
Du pastarieji dar nė nespėjo įsibėgėti NBA pirmenybėse. I. Zubacas „Lakers“ gretose pradės trečius metus, tačiau iki šiol dažnai būdavo skolinamas dukterinės lygos komandoms.
216 cm ūgio krepšininkas, gimęs Bosnijoje ir Hercegovinoje, nėra tokia ryški figūra, kad galėtų NBA šokdinti kitus pagal savo dūdelę. Vis dėlto jis išdrįso neatsižvelgti į asmeninius interesus, kuomet buvo iškviestas sunkiai planetos čempionato atranką pradėjusios Kroatijos stratego Draženo Anzulovičiaus.
– Kaip jums pavyko čia atvažiuoti – nejau „Lakers“ nenorėjo, kad treniruotumėtės individualiai? – Krepšinis.lt paklausė I. Zubaco
– Norėjo. Klubas buvo nepatenkintas, kad išvykstu, bet galų gale apsispręsti turėjau pats. Rinktinei manęs reikėjo, todėl nutariau važiuoti. Privalome patekti į pasaulio čempionatą, artimiausios dvejos rungtynės bus labai svarbios. Jas laimėję, smarkiai priartėtume prie tikslo. Supratau, kad dabar toks metas, kai Kroatijai manęs reikia labiausiai. Privalėjau atvykti.
– Ar sprendimas nepaisyti klubo rekomendacijų ir prisidėti prie nacionalinės komandos gali kaip nors neigiamai paveikti jūsų pasirodymą artėjančiame NBA sezone?
– Nemanau. Aš juk nepraleidžiu klubo treniruočių stovyklos, grįšiu į Los Andželą likus penkioms dienoms iki jos pradžios. Būsiu pasiruošęs, geros sportinės formos. Sakyčiau, man žaidimas rinktinėje kaip tik išeis į naudą, nes jau būsiu paragavęs rimto krepšinio, kai kiti vaikinai dar tik dirbs individualiai.
– Neklausyti klubo, kai šaukia rinktinė – kroatiško charakterio bruožas?
– Taip. Kita vertus, galvoju, kad J. Valančiūnas ir D. Sabonis taip pat žaistų Lietuvos komandoje, jei tai būtų tikrai būtina. Juk dabar jūs, lietuviai, ir taip pirmaujate grupėje, laimėjote visas rungtynes. Tereikia dar vienos pergalės, ir kelialapis bus kišenėje. Kroatijos padėtis – kitokia. Mums reikia visų įmanomų pergalių, o vienintelis būdas joms pasiekti – surinkti visus geriausius. Dabar turime keturis NBA žaidėjus iš šešių ir, manau, tai reiškia neblogas galimybes laimėti artimiausias dvejas rungtynes.
– Laikote save mačo su Lietuva favoritais?
– Manau, kad vertinant individualų žaidėjų meistriškumą, dabar esame stipresni už lietuvius be J. Valančiūno ir D. Sabonio. Vis dėlto Lietuva vis tiek turi gerą žaidimo sistemą, didelį krepšininkų pasirinkimą. Negaliu pasakyti, kad mes tikrai laimėsime, nes rungtynės bus sunkios. Lietuvą galime įveikti tik tuo atveju, jei būsime 100 proc. pasiruošę ir susikaupę.
– J. Valančiūno šįkart nebus, tačiau prieš jus stos NBA naujokų biržoje anksčiau taip pat pašauktas Artūras Gudaitis. Ką galvojate apie tokią vidurio puolėjų dvikovą?
– Bus įdomu. A. Gudaitis – aukštas ir stiprus krepšininkas, žaidžia Eurolygoje. Man ir A. Žižičiui bus ką veikti. Tai – rimtas iššūkis, kuriam esu pasirengęs.
– Kaip minėjote, Kroatijos padėtis turnyro lentelėje komplikuota. Ar dėl to jausite daugiau spaudimo?
– Na, tokia jau situacija. Bet mes tam pasiruošę visu šimtu procentų, juk dirbome dvi savaites. Nemanau, kad spaudimas paveiks mūsų žaidimą.
– Ar yra bent menkiausia tikimybė, kad šiose pasaulio čempionato atrankos varžybose ne paskutinį kartą padedate Kroatijos rinktinei?
– Ne, tai – neįmanoma. Likę du „langai“ bus NBA sezono metu. Netikiu, kad nors vienas NBA žaidėjas turės galimybę prisijungti prie savo šalies rinktinės, nebent FIBA ką nors pakeistų.
Bus sunku atomazgą stebėti iš šalies. Darbą Kroatija turės užbaigti be geriausių savo žaidėjų. Tai nėra sąžininga. Aišku, mūsų pamaina taip pat atiduos visas jėgas, o mes juos palaikysime iš JAV. Belieka tik tikėtis geriausio. Turiu vilties, kad rinktinė laimės dar bent du iš paskutinių keturių mačų ir pateks į čempionatą.