Dešimtu pasirinktas Elfridas Paytonas pinigus duonai kala Puerto Rike, 34-uoju pakviestas Cleanthony Early savo prakaitą lieja Mongolijoje, o 21-uoju savo vardą ir pavardę išgirdęs Mitchas McGary jau apskritai yra baigęs profesionalaus krepšininko karjerą.
Visi jie prieš mažiau nei dešimtmetį įžvalgiųjų NBA skautų ir 30 pajėgiausių pasaulio klubų vadovų buvo laikomi gerokai perspektyvesniais ir talentingesniais už vieną augalotą vyruką iš Marijampolės dydžio miesto Serbijoje.
Kai antrojo minėtos NBA naujokų biržos rato viduryje eilė atėjo rinktis Denverio „Nuggets“ atstovams, svarų žodį jiems į ausį pakuždėjo tuo metu generalinio vadybininko asistento pareigas užėmęs Artūras Karnišovas.
Į lietuvio nuomonę atsižvelgusi Kolorado ekipa į savo gretas 41-uoju numeriu pasiėmė Nikolą Jokičių iš Belgrado „Mega Basket“ kolektyvo ir tada dar niekas neįtarė, kokį aukso grynuolį – būsimą lygos megažvaigždę – ji iškasė.
„Jokičiaus lubos nėra įspūdingos. Jis yra prastesnis už vidutinį atletą, kuriam trūksta greičio, šoklumo ir sprogstamosios jėgos. Jis taip pat nėra ir geras lanko saugotojas. Turi problemų trukdydamas varžovų metimams, todėl geresni gynėjai tuo naudosis. Tikrai sunku matyti jį atsilaikantį po krepšiu. Nors ir sveria nemažai, jis yra liaunas ir praktiškai neturi raumenų. Be to, net ir su savo ūgiu vos gali įdėti iš viršaus būdamas visiškai laisvas“, – tuomet itin skeptiškai savo apžvalgose apie 19-metį atsiliepė lygos skautai.
Visgi Nikola įrodė, kad krepšinis žaidžiamas ne tik kamuoliu, bet ir galva. Superaukštą žaidimo IQ turintis N. Jokičius kone idealiai mato aikštę, skaito situacijas ir perdavimus patiekia tarsi ant lėkštutės – viename pusfinalio mače su „Suns“ išdalino jų net 17.
Nepraėjo nė dešimt metų ir Džokeris jau yra ne tik dukart iš eilės reguliariojo sezono ir finalo MVP, bet ir NBA čempionas, kaip ir visa „Nuggets“, triumfavusi pirmą sykį per 56-erius savo egzistavimo metus.
„Geras jausmas, tikrai geras. Gera žinoti, kad tu padarei tai, ko niekas nesitikėjo iš tavęs. Mes atlikome savo darbą. Mes žaidėme geriausią krepšinį iš visų. Tai – puiki kelionė. Kaip ir sakote, nuo 41-ojo šaukimo iki čia. Bet jei atvirai, tai nesvarbu. Jei tave pašaukia, tu jau esi NBA žaidėjas. „Heat“ turi keletą vyrukų, kurie net nebuvo pasirinkti biržoje, bet vis tiek davė naudos ir padėjo komandai finale“, – neeilinio triumfo konteksto nesureikšmino serbas.
„Dar negalvoju apie kitus metus. Tikriausiai paprašysiu trenerio, kad jis duotų man porą savaičių daugiau atostogų. Tai turėjo būti pokštas, o jūs nė nesijuokiate“, – žurnalistus linksmino charizmatiškasis šviežiai iškeptas NBA čempionas.
Tiesa, jo ir kitų Serbijos krepšininkų žvilgsniai jau netrukus pakryps į Aziją, kur vasaros pabaigoje-rudens pradžioje vyks planetos pirmenybės.
Denverio vyrai sezoną užbaigė laimėdami 10 iš 11 svarbiausių rungtynių: jie Vakarų konferencijos pusfinalyje 4-2 (buvo 2-2) užtemdė Finikso „Suns“ su Kevinu Durantu ir Devinu Bookeriu
O finale 4-0 buvo sausai nušluoti Los Andželo „Lakers“ su LeBronu Jamesu (tuo pačiu, kuris per šių metų NBA „Visų žvaigždžių“ rungtynių biržą N. Jokičių pasirinko patį paskutinį) ir Anthony Davisu, o Superfinale 4-1 atšaldė ir Majamio „Heat“ su atkrintamosiose liepsnojusiu Jimmy Butleriu.
N. Jokičius susižėrė visus 11 žurnalistų balsų ir vienbalsiai buvo išrinktas naudingiausiu titulinė serijos žaidėju.
Jis vidutiniškai rinko po 30,2 taško (62 proc. dvitaškių, 42 proc. tritaškių, 84 proc. baudų), 14 atkovoto kamuolio, 7,2 rezultatyvaus perdavimo ir 1,4 blokuoto varžovų metimo.
Neišprendžiamu rebusu visiems oponentams buvęs Nikola tapo žemiausiu tai padariusiu visų laikų NBA naujokų biržos šaukimu ir pirmuoju tikru vidurio puolėju nuo pat 2002-ųjų, kai lygoje dar karaliavo Shaquille'as O'Nealas, pripažintas pačiu svarbiausiu finalo žaidėju.
Simboliška tai, kad šie metai buvo pirmieji, kai finalo MVP trofėjus oficialiai vadinosi legendinio centro Billo Russello vardu.
Dominavęs N. Jokičius pradžiugino ne tik Denverį, visą Kolorado valstiją, savo gimtąjį Somboro miestelį bei Serbiją, bet ir saujelę lietuvių – pirmiausia, „Nuggets“ generalinio vadybininko pavaduotoją Tomą Balčėtį ir skautą Martyną Pocių bei jų artimuosius.
28-erių metų aukštaūgis – tik penktas istorijoje NBA čempionas iš Serbijos. Prieš jį sėkmė nusišypsojo Darko Miličičiui, Predragui Stojakovičiui, Ognjenui Kuzmičiui ir Nemanjai Bjelicai.
Komentuodamas vis didesnį europiečių – tokių kaip jis, Luka Dončičius ir Giannis Antetokounmpo – įsigalėjimą NBA pasaulyje, Nikola įžvelgė tam tikras tendencijas.
„Taip, be abejo, mes darome įtaką, nors amerikiečiai ir sudaro lygos žaidėjų daugumą. Taip ir turėtų būti, nes JAV rinktinė yra nuolatinė aukso medalių laimėtoja. Visgi manau, kad yra ir bus tik daugiau žaidėjų iš Europos, kurie dar labiau sustiprins NBA komandas“, – tikino jis.
Spaudos konferencijos metu Džokeriui užmetusiam akį į savo telefoną, į kurį plūste plūdo sveikinimo žinutės, teko pareikšti, kad įrenginį kuriam laikui išjungs.
N. Jokičiui atskriejo klausimas apie bene geriausią istorijoje Serbijos sportininkų erą – ką tik Novakas Džokovičius, beje, taip pat pramintas Džokeriu, laimėjo prestižinį „Roland Garros“ turnyrą ir tai tapo rekordiniu, 23-iuoju, jo „Didžiojo kirčio“ titulu.
„Aš jį pasveikinau, pažiūrėsiu, ar jis man parašė. Nežinau, o ne... Atėjo labai daug žinučių, labai daug. Turėsiu išjungti telefoną. Žinote, sportas yra tai, kuo Serbija visada išsiskiria ir pirmauja prieš kitus – net ir prieš 10 ar 20 metų.
Dabar turime N. Džokovičių, kuris, ko gero, yra geriausias visų laikų tenisininkas. Bent jau mums jis yra geriausias, be jokios abejonės. Taip pat turime ir NBA čempioną bei finalo MVP. Taigi manau, kad dabar yra labai geras metas būti serbu“, – konstatavo Serbijos pažiba.
211 centimetrų ūgio milžinui teko stvertis už galvos pasitikslinus, kada Denveryje planuojamos čempionų parado iškilmės.
Jos numatytos ketvirtadienį, o Nikola savaitgalį jau turi būti Serbijoje ir dalyvauti žirgų lenktynėse. Tarsi tikras vienaragis.