Ne tragediją, o progresą matantis Balčiūnas – apie „kalbėtojus“, Maksvyčio ateitį ir LKF nuostolius dėl Bendžiaus traumos

„Kas čia buvo?!“, – po sensacingos ir didžiausios istorijoje mūsų šalies rinktinės pergalės prieš JAV žvaigždes (110:104) savo nuostaba socialiniuose tinkluose dalinosi Lietuvos krepšinio federacija.

Lietuviai pasaulio čempionatą pradėjo galingai – nuskynė net penkias pergales iš eilės, tačiau lemiamu metu išsikvėpė ir neprilygo nei serbams (68:87), nei latviams (63:98) bei finišavo šešti: be medalių ant kaklų ir tiesioginio olimpinio kelialapio į Paryžių kišenėje.

Ypač skausmingas buvo paskutinis turnyro akordas, kai Kazio Maskvyčio auklėtiniai mače dėl penktos vietos net 35 taškų skirtumu (63:98) nusilenkė Latvijos atstovams.

„Nepaisant ne itin sėkmingos pasaulio čempionato pabaigos, Lietuvos vyrų krepšinio rinktinė, užimdama šeštąją vietą, užfiksavo geriausią rezultatą nuo 2015-ųjų metų Europos čempionato“, – save ir kitus guodė LKF.

„Pelenės istorija su nelaiminga pabaiga... Baisiai gaila. Šis čempionatas mums buvo lyg amerikietiški kalneliai, nuo skambių pergalių iki skaudžių pralaimėjimų. Kartu laimime, kartu pralaimime. Mes jautėme, kaip jūs, Lietuvos rinktinės sirgaliai, mus palaikėte ir mumis tikėjote. Truputį pritrūko“, – krimtosi labiausiai patyręs nacionalinės komandos narys Mindaugas Kuzminskas.

Lietuvos vyrai čempionate klupo dažniau tik už čempionus vokiečius, laimėjusius absoliučiai viską (8-0). O štai ketvirti likę amerikiečiai (5-3) netgi patyrė daugiau nesėkmių nei lietuviai (6-2).

Pasvėrus visa tai ir faktą, kad buvo įvykdytas iškeltas tikslas – patekti į aštuonetą, LKF didelių priekaištų dėl pasirodymo rinktinei neturi.

Vis dėlto didėjanti grėsmė mūsų krepšininkams praleisti antras olimpines žaidynes paeiliui ir toliau besitęsiantis jų medalių badas didžiuosiuose turnyruose, sėja nerimo sėklą. Pokalbis apie tai – su LKF generaliniu sekretoriumi Mindaugu Balčiūnu.