Slapukavo prieš smuiko mokytojus
Pirmą kartą smuiką į savo rankas Matas paėmė būdamas vos ketverių. Įžvelgę vaiko talentą tėvai jį užrašė ne į paprastą mokyklą, o į Kauno Juozo Naujalio muzikos gimnaziją. Būdamas trečioje klasėje Matas suprato, kad jo gyvenime kažko trūksta, todėl pradėjo lankyti ir krepšinio treniruotes.
Pirmąja stotele tapo krepšinio klubas „Atletas“, antrąja – Arvydo Sabonio krepšinio centras, trečiąja – Kauno krepšinio mokykla. Vis tik kovoje tarp krepšinio treniruočių ir smuiko pamokų triumfavo meniškoji Mato pusė.
„Visą šį laiką mano dėstytojai taip ir nesužinojo, kad po pamokų 4-5 kartus per savaitę dar eidavau į krepšinio treniruotes – sugebėjau nuslėpti: mokytojai niekaip nesuprasdavo, kodėl mano kūnas toks susikaustęs“, – vienoje iš Londono kavinukių, kalbėdamas su Krepšinis.lt, šyptelėjo vyras.
Baigęs gimnaziją Matas savo gyvenimą ir toliau bandė sieti su muzika, todėl įstojo į Vytauto Didžiojo universiteto Muzikos akademiją ir dar ketverius metus draugavo su smuiku. Visgi 17 metų profesionaliai šiuo muzikos instrumentu grojęs jaunuolis galų gale nusprendė netęsti muzikinės karjeros.
„Norėdamas profesionaliai groti smuiku ir iš to gyventi, turi dirbti bent 3-4 darbuose, o tokio gyvenimo aš nenorėjau“, – prisipažino M. Gailevičius.
Būdamas 22-ejų su savo mergina (dabar jau žmona) laimės ieškoti jis išvyko į Londoną. Bet, kaip sako pats, ne dėl pinigų, o dėl noro pamatyti pasaulį.
„Kaip ir visi lietuviai išbandžiau viską. Tik statybose dirbti neteko, – juokėsi dviejų vaikų tėvas. – Bet jeigu galėčiau laiką atsukti atgal, tai nuo pirmų dienų daryčiau tai, kas patinka. Toks būtų mano patarimas visiems, nes Anglija – šalis, kurioje yra didelės galimybės save realizuoti“.
Savojo kelio paieškos
Vos tik atvykęs į Angliją Matas ėmė lankyti sporto klubą ir taip liedamas prakaitą jis vėl prisiminė savo tikrąją aistrą. Tiesa, akys vaikinui atsivėrė ne iškart – nuo vieno darbo prie kito šokinėjusį kaunietį į teisingą kelią atvedė pokalbis su žmona.
„Kam tau eiti ir daryti tai, kas nepatinka? Eik ir daryk tai, kas tave vežtų gyvenime!, – pokyčių pradžią prisiminė vyras. – Atsisėdau ir pradėjau galvoti, ką galėčiau gyvenime daryti su sportu“.
Kadangi nemažai laisvo laiko praleisdavo sporto klube, jis nusprendė įgyti trenerio kvalifikaciją. Išlaikęs kursus lietuvis ėmė dirbti asmeniniu treneriu. Užsispyrimo dėka viskas klostėsi gana neblogai: per savaitę M. Gailevičius pravesdavo po 40-50 treniruočių. Bet po kurio laiko jis vėl suprato – dar kažko trūksta.
„Kai kažką pasieki, norisi daugiau, todėl pradėjau vadovauti sporto klubui. Dar pravesdavau po kelias treniruotes per savaitę, kad įgūdžių neprarasčiau, bet norėjosi kažko kito“, – prisiminė emigrantas.
Supratęs, kad nori dar labiau pagilinti savo turimas žinias, kaunietis Mančesteryje ėmė mokytis sporto terapijos paslapčių. Tuomet jis suprato, kad norint realizuoti savo įgytas žinias, jam reikalingi sportininkai, savo gyvenime siekiantys ilgalaikių tikslų.
„Nenorėjau gaišti laiko – norėjau eiti į komandą, kuri į sportą žiūri rimčiau. Žinojau, kad krepšinio klubas „Lituanica“ tuo metu žaidė ketvirtame Anglijos divizione, todėl jiems paskambinau ir pasiūliau savo paslaugas. Taip pradėjome bendradarbiauti“, – sugrįžimą į krepšinį prisiminė Matas.
Iš ketvirto diviziono – į pirmą
Vos tik prisijungęs prie komandos jaunasis treneris ėmėsi veiklos: atkaklus darbas lauke ir sporto salėje atsispindėjo puikiais rezultatas krepšinio aikštėje. Kiekvienais metais „Lituanica“ Anglijos divizionais kopė į viršų, kol galiausiai šiame sezone pravėrė pajėgiausios lygos duris.
„Negaliu sakyti, kad tai mano vieno nuopelnai. Tiek treneriai, tiek žaidėjai, tiek vadovai prie to prisidėjo. Apskritai „Lituanica“ nėra kažkieno vieno – tai visos Lietuvos bendruomenės komanda. Bent jau mes taip suprantame“, – tautiečių vienybe spinduliavo M. Gailevičius.
Jo treniruojama Londono lietuvių ekipa krepšinio sezoną pradeda tarsi profesionali komanda – likus dviem mėnesiams iki pirmųjų oficialių rungtynių. Bet darbas nesustoja ir viso sezono metu – tiek lauke, tiek treniruoklių salėje krepšininkai prakaitą lieja 3-4 kartus per savaitę. Viskas priklauso nuo rungtynių skaičiaus, kuriuo žaidėjai skųstis tikrai neturėtų: dalyvaudama pirmame divizione ir dviejuose taurės turnyruose „Lituanica“ sužaidžia apie 40-50 rungtynių per sezoną.
Nors šis krepšinio klubas gyvuoja vos septynerius metus, to, ką jam pavyko pasiekti per pastaruosius keturis sezonus, pavydėti galėtų bet kuri Anglijos komanda. Kai kurie vietiniai klubai į stipriausią šalies lygą prasibrauti nesugeba jau dešimtmetį.
O joje „Lituanica“ taip pat startavo pasakiškai: laimėjo pirmas šešerias rungtynes. Tiesa, vėliau pasipylė traumos, todėl sekė trys kluptelėjimai.
„Šeštą pergalę iškovojome prieš etatinius lygos finalininkus „Manchester Magic“ krepšininkus. Tai net ne komanda, o klubas, turintis savo vaikų ugdymo programas ir ilgamečius planus“, – apie neeilinę pergalę pasakojo M. Gailevičius.
Šiuo metu „Lituanica“ su 7 pergalėmis ir 4 nesėkmėmis turnyro lentelėje užima septintą vietą tarp 14 komandų. Lygoje pirmauja jau minėta „Magic“ (12/1) ekipa, tą vienintelį kartą nusileidusi būtent „lietuviškajam“ klubui.
Mato potencialą
Kad Anglijoje sporto šaka numeris vienas yra futbolas, aiškinti turbūt net nereikia. Todėl nestebina, kad Lietuvoje žaidę NKL ar RKL čempionatuose, šioje jūrinėje valstybėje krepšininkai demonstruoja tokius puikius rezultatus.
„Gerų žaidėjų čia yra, bet trūksta trenerių. Vienas ar du individualiai stiprūs krepšininkai niekaip neįveiks gerą strategiją turinčios komandos. Turėdami gerą fizinį pasiruošimą prieš trejus metus, kai dar buvome ketvirtoje lygoje, esame laimėję prieš pirmo diviziono komandas. Tiesiog mūsų požiūris profesionalesnis“, – esminį skirtumą konstatavo M. Gailevičius.
Bet ties pirmuoju Anglijos divizionu „Lituanica“ sustoti neketina. Artimiausias jos tikslas – praverti profesionalios Britanijos krepšinio lygos (BBL) duris. Bet tai padaryti nėra lengva – pirmiausia dėl finansinių kliūčių. Bet Matui kliūtys patinka – rodydama aukštus rezultatus ir turėdama ilgalaikius planus „Lituanica“ galėtų prisivilioti ir vietinius investuotojus.
„Į krepšinį čia investuojama nedaug, bet potencialas yra labai didelis. Tereikia sistemingai dirbti“, – neabejojo fizinio rengimo treneris.
Į Londoną jau kelerius metus iš eilės atvyksta NBA komandos, čia 2013 metais buvo surengtas Eurolygos finalo ketvertas, o prieš šį sezoną stipriausios Europos krepšinio lygos vadovai netgi svarstė galimybę Anglijos komandai suteikti vardinį kvietimą.
„Nė viena Anglijos komanda nežaidžia Europos taurėje. Paruošus gerą strategiją ir susitarus su stipriu rėmėju tikrai galima prasibrauti į bent vieną Europos turnyrą. Juk Londonas – Europos centras. Jeigu žaistumėm Europoje, tai labai greitai patys anglai siūlytų savo rėmimą“, – į ateitį žibančiomis akimis žvelgė M. Gailevičius.
Tiesa, pirmiausia „Lituanica“ ekipai reiktų prasibrauti į BBL pirmenybes, o tą padaryti yra visos galimybės. Beje, nors Britanijos lygoje komandai atstovauti gali tik 6 užsieniečiai, „Lituanica“ vis tiek galėtų išlaikyti lietuvišką identitetą.
Londone yra dvi Lietuvos krepšinio mokyklos: „Gintaras“ ir „Baltic Stars“. Pastarojoje treneriu dirba net ir buvęs Lietuvos rinktinės narys Andrius Mažutis. Joje krepšinio paslapčių mokosi Londone gimusių lietuvių vaikai, todėl jie jau nebebūtų skaičiuojami kaip užsieniečiai. Talentingų 14-15 metų vaikinų šiose mokyklose taip pat yra, todėl po kelerių sezonų jie savo laimę išbandyti jau galėtų ir su vyrais.
Nors „Lituanica“ daug nesireklamuoja, apie ją žino ne tik Anglijos, ar Lietuvos, bet net ir JAV lietuviai. Matydami galimybę svetimoje šalyje dirbti ir dar tuo pat metu žaisti mylimą krepšinį, studentai iš įvairių koledžų siunčia užklausas dėl galimybės patekti į komandą.
Beje, verta pažymėti, kad per trumpą „Lituanica“ gyvavimo istoriją komandoje pirmą kartą žaidžia ir ne lietuvis – sudėtį šiemet papildė 22-ejų metų krepšininkas iš Ispanijos.
Taip, dauguma save siūlančių žaidėjų nori užsidirbti pinigų, bet dar didesnę jų dalį žavi galimybė užfiksuoti aukštus statistinius rodiklius ir tarsi nuo tramplino atsispirti į pajėgesnes krepšinio lygas.
Atsisakė algos
Darbas „Lituanica“ komandoje tramplinu į platesnius vandenius jau galėjo tapti ir pačiam Matui. Sulaukęs pasiūlymo dirbti su BBL klubu, po ilgų svarstymų jo atsisakė.
„Per dieną vien važiuodamas į treniruotes ir atgal sugaiščiau bent po 4 valandas. Be to, ir kelionės po visą Didžiąją Britaniją prisidėtų – nesinori retai matytis su šeima“, – savo sprendimą argumentavo kaunietis.
Vis tik pagrindinė priežastis buvo daug patriotiškesnė – tiek daug pasiekęs su „Lituanica“ jis suprato, kad tendencingai dirbdamas ir taip pravers BBL duris.
Svajonių neatbaidė ir tai, kad generalinis rėmėjas – Rytų Europos maisto prekių tinklas „Lituanica“ – ekipai apkarpė finansavimą. Nors komandą remia ir daugiau įmonių, jos biudžetas šiame sezone kur kas mažesnis nei praėjusiame. O ir pernai jis siekė tik 80 tūkst. svarų.
Tiesa, be „Lituanica“ pagalbos šios įmonės vardu pavadinta komanda tikriausiai išvis neegzistuotų. Prie klubo išlaikymo prisideda ir Lietuvos Respublikos ambasadorė Jungtinėje Karalystėje Asta Skaisgirytė, kuri nuolat bendrauja su potencialiais komandos rėmėjais.
„Turėdami tokį biudžetą mes darome stebuklus – juk su mažesniu biudžetu žaidžiame aukštesnėje lygoje“, – šyptelėjo Matas.
Sunkiu komandai metu treneris ne tik nepakėlė sparnų į aukštesnį lygį, bet ir nusprendė atsisakyti atlyginimo. Tiesa, jis supranta, kad bent kol kas Anglijoje vien iš šio darbo išgyventi nepavyks, tačiau tikisi, kad vieną dieną galės pasigirti uždirbantis tiek, kiek ir didesnių Europos komandų personalo nariai.
Kad „Lituanica“ dar tik pakeliui link savo didžiųjų planų parodo ir tai, kiek žiūrovai moka už bilietus į komandos rungtynes. Jų kaina simbolinė – vos 2 svarai, nors norėdami pažiūrėti kitų pirmame ar antrame divizionuose žaidžiančių ekipų rungtynes sirgaliai turi pakloti po 10-12 svarų.
Turėdama bent 1000 žiūrovų namų aikštelę „Lituanica“ nemenką biudžeto dalį galėtų surinkti vien iš bilietų pardavimo. Komandos namuose per sezoną sužaidžia apie 20 rungtynių, tai jeigu kaskart salė būtų sausakimša, o bilietai kainuotų po 10 svarų, per sezoną klubas savo kišenę galėtų papildyti bent 200 tūkst. svarų.
Tačiau „Lituanica“ žaidžia mažoje, Rytų Londone esančio koledžo, salėje, o ir žiūrovais komanda kol kas pasigirti negali.
„Varžovai surenka kur kas daugiau sirgalių. Reikėtų įdėti daugiau pastangų save reklamuojant, nes dar žmonės nesupranta, kaip aukštai mes pakilome. Nors nesinori bėgti ir rėkti, kad žaidžiame aukščiausioje Anglijos lygoje“, – juokėsi M. Gailevičius.
Tikslas – darbas rinktinėje
Savo gyvenimo varikliuką suradęs Matas augančiai „Lituanica“ komandai stengiasi suteikti geriausias sąlygas ir perteikti visas savo sukauptas žinias. O jas jis gilina ne tik kursuose, bet ir komandiruotėse. Štai 2014 metų vasarą kaunietis savo akimis regėjo, kaip prakaitą treniruotėse lieja pasaulio čempionatui besiruošusi Lietuvos vyrų rinktinė.
„Man reikėjo praktikos, todėl susisiekiau su Sigitu Kavaliausku ir grįžęs į Lietuvą kelias dienas stebėjau, kaip jis dirba su rinktine. Pasikonsultavau, pasižiūrėjau, ar ir pats tinkama linkme dirbu“, – neeiline patirtimi dalijosi jaunasis treneris.
O štai praėjusiais metais M. Gailevičius netgi sulaukė kvietimo dalyvauti atrankoje dėl darbo Didžiosios Britanijos moterų krepšinio rinktinėje.
„Gauti nepavyko, – juokėsi lietuvis. – Bet jeigu domisi, reiškia mato mūsų komandos rezultatus“, – savo darbo vaisiais džiaugėsi jis.
Kaip ir kiekvienas krepšinio pasaulyje besisukantis žmogus, taip ir Matas, svajoja apie darbą rinktinėje. Tiesa, kaunietis kiek kuklesnis – jis norėtų dirbti ne Lietuvos vyrų nacionalinėje komandoje, o bent su britų jaunimu.
„Per krepšinį aš save realizuoju, o darbas rinktinėje būtų mano asmeninių tikslų išpildymas“, – pokalbį pasidalindamas tolimesniais savo karjeros planais užbaigė M. Gailevičius.