Taikos dar nėra – tik paliaubos
„Buvome priremti prie sienos, nes pakibo klausimas dėl olimpinių žaidynių“, – teisinosi A. Sabonis, Lietuvos krepšinio federacijai (LKF) žengus pirmą žingsnį link „Lietuvos ryto“ pašalinimo iš nacionalinių pirmenybių.
Tai vyko praėjusį balandį, kuomet FIBA Europos padalinys („FIBA Europe“) pakilo į kryžiaus žygį prieš tiesioginį savo konkurentą – Eurolygos ir Europos taurės turnyrus organizuojančią „Euroleague Commercial Assets“ (ECA) kompaniją.
Istorija, pasakota jau ne kartą: „FIBA Europe“ pagrasino diskvalifikuoti nacionalines federacijas, kurių klubai atsisakys išmainyti Europos taurės varžybas į naująją FIBA Čempionų lygą.
Spaudimą dar padidino centrinis FIBA biuras, panūdęs nepaklusniesiems uždaryti duris į Rio de Žaneiro olimpines žaidynes. FIBA prezidentas Horacio Muratore net buvo numatęs, kas pakeis olimpinius kelialapius pelniusias 2015 metų Europos pirmenybių finalininkes Ispaniją ir Lietuvą.
„Situacija tokia: jeigu diskvalifikuosime abi šalis, į olimpines žaidynes keliaus Europos čempionate žemiau likusios rinktinės“, – tuomet gimtosios Argentinos radijui kalbėjo H. Muratore.
Nuo tos dienos prabėgo lygiai pusė metų. Vaizdas, atsivėręs išsisklaidžius FIBA paskleistiems dūmams, atrodo gana komiškai.
„Lietuvos rytas“ dalyvauja Europos taurės turnyre. Kaip ir kai kuriuos užsienio klubus apėmusiomis dvejonėmis pasinaudojęs Panevėžio „Lietkabelis“.
Abu jie toliau ramiausiai žaidžia Lietuvos krepšinio lygoje (LKL). Nors LKF, laikydamasi pavasarį priimto sprendimo, turėjo suspenduoti jų narystę federacijoje.
Savo ruožtu, Lietuvos rinktinei tai nesutrukdė keliauti į Rio de Žaneirą, niekas nebebaugina ir galimu pašalinimu iš kitų metų Europos čempionato.
Penktadienį „FIBA Europe“ vykdantysis direktorius Kamilis Novakas pirmasis pasveikino užsimezgusią Lietuvos ir Izraelio federacijų partnerystę, pagal kurią lietuviai dar prieš burtų traukimo ceremoniją sužinojo, kad pirmenybes pradės grupės varžybomis Tel Avive.
„Jau dabar nekantrauju norėdamas išgirsti, kaip Lietuvos sirgalių būgnai dundės Tel Avivo arenoje“, – sakė K. Novakas.
Ar tai reiškia, kad FIBA stovykla atsisako savo pavasario užmojų ir užkasa karo kirvį?
Išskirtiniame interviu Krepšinis.lt K. Novakas nepasinaudojo proga pagaliau paskelbti taiką, prieš pusmetį eskaluotas sankcijas pavadinęs „ore kybančiu klausimu“.
Pradingo atmintis
„Pakabino“ jį Europos Komisija, ėmusi nagrinėti ECA skundą dėl konkurenciją ribojančių FIBA veiksmų.
Regis, daugiamilijoninės baudos, kuriomis praeityje buvo apdalintos dominuojančia padėtimi rinkoje piktnaudžiavusios korporacijos, privertė susimąstyti.
O K. Novakas, Krepšinis.lt užsiminus apie balandį Lietuvą šiurpinusią olimpinės diskvalifikacijos galimybę, stačiai prarado atmintį.
„Nežinau, apie ką jūs kalbate. Neprisimenu nieko panašaus, mes nieko tokio neskelbėme. Man regis, žaidynėse netrūko nė vienos komandos“, – „suglumo“ vienas „FIBA Europe“ vadovų.
Kol per petį žvilgčioja Europos Komisija, čekui veikiausiai palankiau viską pamiršti.
Bet garantijų, kad prisiminimai vieną dieną nesugrįš, jis neduoda.
Ar FIBA atšaukė savo ultimatumą nacionalinėms federacijoms dėl klubų dalyvavimo Europos taurės turnyre, ar nebus nusitaikyta ir į Eurolygos komandas – tai klausimai, kuriuos K. Novakas siūlo atidėti ateičiai.
„Dabar nenorėčiau veltis į diskusijas. Kol kas šis reikalas – atviras, kybantis ore. Jam įtakos turės ir derybos su Eurolyga. Daugiau šiuo metu negaliu nieko pridurti“, – nenoriai kalbėjo sporto funkcionierius iš Čekijos.
„Leicester City“ ar „Manchester United“?
FIBA pasitelktos drastiškos priemonės atnešė vaisių – nors ir ne tokių sultingų, kokių laukė patys „sodininkai“.
Be Čempionų lygos projektą nuosekliai rėmusių prancūzų, juo patikėjo arba buvo įtikinti dalis Italijos, Turkijos, Lietuvos, Izraelio, Graikijos, Serbijos klubų. Pastarieji stojo į vieną gretą su krepšinio periferiją žemyne sudarančiomis šalimis.
ECA organizuojamam Europos taurės turnyrui ištikimi liko ispanai, vokiečiai, rusai, jau minėti du Lietuvos klubai, kvietimų sulaukusios Balkanų ekipos.
„Akivaizdu, kad turėjome kitokių lūkesčių. Norėjome, kad Čempionų lyga būtų vienintelis antras pagal pajėgumą krepšinio divizionas Europoje, bet taip nenutiko“, – teigė K. Novakas, Europos taurės varžybas vadinantis alternatyviu „antruoju lygmeniu“.
Pridėjus reformuotą FIBA Iššūkio taurės turnyrą, žemyno klubai sezoną pradėjo išsimėtę po keturias europines lygas.
Dėl to praėjusį trečiadienį susiklostė analogų neturinti situacija – tą patį vakarą tarptautinėse varžybose grūmėsi net šešios Lietuvos komandos: Kauno „Žalgiris“ (Eurolyga), „Lietuvos rytas“, „Lietkabelis“ (abu – Europos taurė), Klaipėdos „Neptūnas“, Utenos „Juventus“ (abu – Čempionų lyga), Prienų-Birštono „Vytautas“ ir „Šiauliai“ (abu – FIBA Europos taurė).
Ir nors K. Novakas džiaugiasi, kad pirmame Čempionų lygos ture vidutinė auditorija arenose siekė beveik 2 tūkst. žiūrovų, pagal šį rodiklį FIBA dvigubai atsiliko nuo ECA Europos taurės (4 tūkst.).
Tiesą sakant, publikos susidomėjimu Čempionų lygai nepavyko pralenkti nė LKL sezono starto (2,5 tūkst.), net nepaisant fakto, jog rungtynės didžiausioje ir gausiausiai lankomoje šalyje „Žalgirio“ arenoje tądien nevyko.
– Ar gali Čempionų lyga vadintis turnyras, kuriame nedalyvauja Ispanijos, Italijos, Turkijos, Vokietijos, Rusijos, Lietuvos čempionai? – Krepšinis.lt paklausė K. Novako
– Tai priklauso nuo požiūrio kampo. Mes neskraidžiojame padebesiais, nereikia mums priminti, kokie klubai nežaidžia mūsų varžybose. Bet mes taip pat žinome, kas pasirinko Čempionų lygą. Turime beveik 20 Europos šalių čempionų, įskaitant tokias valstybes kaip Prancūzija, Izraelis.
– Bet jos jokiais aspektais nenusveria prieš tai minėtų šalių.
– Žinau, mes ir nesakome, kad Čempionų lyga – aukščiausia grandis. Čempionų lyga yra antras divizionas, su Eurolyga mes kol kas nesilyginame.
– Yra ir ECA organizuojama Europos taurė, kurioje žaidžia į Eurolygą nepatekę elitiniai Ispanijos, Vokietijos, Rusijos, Lietuvos klubai. Kuris turnyras iš tikrųjų yra antra, o kuris – trečia pakopa?
– Nežinau, tiksliau tariant, neabejoju, kad Čempionų lyga tikrai nėra trečias lygmuo. Mano nuomone, šiuo metu egzistuoja du alternatyvūs antrieji divizionai. Kuris iš jų pranoksta kitą, galima įvertinti tik lyginant „sausus“ faktus ir skaičius. Nepamirškite, kad mes turime visus pajėgiausius Prancūzijos klubus, antro ešelono komandas iš Turkijos, Italijos.
– Ką naujo FIBA gali pasiūlyti Eurolygai, kad ši sutiktų pagaliau vienytis?
– Nuo praėjusios gegužės, kai prasidėjo derybos, buvome susitikę keletą kartų – pastarasis raundas vyko prieš tris savaites. Dabar susitarimas priklauso nuo abiejų pusių. Abiems reikia rasti kompromisą. Bet nenoriu kalbėti apie detales, kol derybos tebevyksta. Atrodyčiau labai nerimtai.
– Ar sutinkate, kad dabartinė dvivaldystė ir painiava yra žalinga Europos krepšiniui?
– Be abejo. Žalinga buvo viskas, kas vyko pastaruosius 16 metų. Dėl to krepšinis neaugo taip sparčiai, kaip galėjo. Sirgaliams, rėmėjams, televizijoms buvo sunku susigaudyti tarp visų lygų. Mes dar 2013 metais siūlėme ECA sujungti Europos taurės turnyrą su FIBA Iššūkio taure, paliekant jiems visas komercijos teises. Tai buvo konkretus pasiūlymas, kaip supaprastinti sistemą ir pasiekti geresnę kokybę. Bet jie atsisakė ir nuėjo kitu keliu.
Patikėkite, mano žmona visai nesidomi futbolu. Bet jei jos paklausite, kaip Lietuvos ar Čekijos komandos gali patekti į UEFA Čempionų lygą, ji tikrai atsakys. Todėl, kad tvarka yra paprasta ir aiški. Futbole nebūna visokių vardinių kvietimų, nebūna skaičiavimų, kuri komanda turnyrui atneš didesnį pelną. Galbūt UEFA nuliūdo, kai Anglijos čempionais tapo „Leicester City“, bet niekam nešovė į galvą vietoje jų į Čempionų lygą pakviesti „Manchester United“. Krepšinio sistema turi būti tokia pati: dvi lygos, į kurias patenkama per nacionalinius čempionatus. Ir taškas, daugiau nieko išradinėti nereikia.
– Regis, pamiršote, kad FIBA pati prekiavo vardiniais kvietimais į pasaulio čempionatus.
– Norėčiau kalbėti ne apie praeitį, o apie ateitį. Manau, mūsų sistema smarkiai pasikeitė, nuskaidrėjo. Sezono metu vyks atrankos varžybos, joms bus numatyti „langai“, nebebus jokių vardinių kvietimų, jokių išimčių. Dalyvauti atrankoje turės net JAV rinktinė.
– Ar Europos krepšinis augs greičiau žemyno čempionatą rengiant nebe kas dvejus, o tik kas ketverius metus?
– Sprendimas jau priimtas. Sutinku, kad pokytis – svarbus, turi ir teigiamų, ir neigiamų pusių. Bėgant laikui įvertinsime jo efektą.
Pagalvokite štai apie ką. Ar žinote, kad nuo 2001 iki 2015 metų Tony Parkeris nebuvo sužaidęs nė vieno oficialaus mačo Prancūzijos rinktinėje jos pačios sirgalių akivaizdoje? Manau, visi sutiks, jog taip neturėjo būti, ir ateityje taip nebebus dėl naujojo atrankos varžybų modelio.
– Be reikalo stengiatės pradžiuginti prancūzų publiką – juk T. Parkerio į rinktinę atrankos varžyboms neišleis NBA.
– Per lapkričio ir vasario „langus“ – ne. Bet birželį ir rugsėjį – išleis. Turime susitaikyti su realybe, NBA nestabdys savo čempionato dėl rinktinių. Juk suprantate, kokią komercinę galią turi ši lyga. Antros tokios nėra niekur, nėra ir Europoje.
Tačiau tai nėra unikali situacija. Ledo ritulyje ji – lygiai tokia pati, NHL svoris – panašus kaip NBA. Diskutavome apie tai su Tarptautinės ledo ritulio federacijos generaliniu sekretoriumi Horstu Lichtneriu, jis mus labai nustebino pasakęs, kad jie nė neketina konkuruoti su NHL. Nepaisant to, kad pasaulio čempionatas sutampa su NHL atkrintamosiomis varžybomis ir dalis žaidėjų negali jame dalyvauti arba atvyksta jau kovoms įsibėgėjus. Užtat atsiranda papildomų intrigų, sirgaliai gali sekti tiek planetos pirmenybes, tiek NHL, ir toks modelis yra labai patrauklus.
– Nenorite kalbėti apie sankcijas. Ar apskritai galimybė, kad kažkuriai šaliai bus uždrausta dalyvauti kitų metų Europos čempionate, tebeegzistuoja?
– Labai sunkus klausimas. Europos čempionato burtai bus ištraukti mažiau nei po mėnesio, turnyras prasidės mažiau nei po metų. Tegaliu pasakyti tik tiek, kad tikiuosi, jog čempionatas bus dar sėkmingesnis nei praėjęs.