Nelegalus draftas
Istorijos užuomazgos siekia dar 1987-uosius. Tų metų birželio 3-14 dienomis Š. Marčiulionis kartu su SSRS rinktinė dalyvavo Europos krepšinio čempionate, kuriame pasidabino sidabro medaliu, finale turėjęs pripažinti Graikijos komandos pranašumą. Graikus į pergalę tąsyk atvedė 40 taškų pelnęs ir MVP titulą atsiėmęs Nikos Galis – 101:103.
Bet tuometinis „Warriors“ skautas Edas Gregory įsidėmėjo kitą veidą – jaunąjį lietuvį, kuris buvo pripažintas antru geriausiu pirmenybių žaidėju. Jau po aštuonių dienų Š. Marčiulionis NBA naujokų biržoje buvo pasirinktas pats paskutinis – 127-as (nuo 1989 metų šaukimai vyksta dviem ratais).
„Net nežinojau, kad manimi domėjosi. Bet šis šaukimas nieko neduoda, tiesiog komanda uždeda ant žaidėjo ranką ir jis tampa pririštas: pasirašydamas sutartį jau nebegali derėtis – tenka priimti tai, ką tau siūlo“, – kalbėdamas su Krepšinis.lt loterijos naudą komandoms įvardijo 52-ejų buvęs krepšininkas.
Jaunuoju talentu tuo metu domėjosi ir Atlantos „Hawks“, kuri ir įžvelgė spragą šiame šaukime – birželio 13 dieną Š. Marčiulioniui buvo sukakę 23-eji metai, todėl pagal NBA taisykles jis negalėjo būti šaukiamas.
„Buvau keliomis dienomis per senas, – prisimindamas šią istoriją, šypteli lietuvis. – Juridiškai mano draftas buvo nelegalus, todėl likau laisvuoju agentu.“
Bet Atlantos ekipa rankų lengvai nenuleido ir toliau viliojo mūsiškį. Kitą dieną po 1988 metų Seulo olimpinių žaidynių krepšinio turnyro finalo, čempionas Š. Marčiulionis pasirašė sutartį su „Hawks“. Tiesa, šį kartą vėl atsirado kliūtis – lietuvio kitapus Atlanto neišleido SSRS vadovai.
„Pasirašėme minimalią sutartį – ji būtų įsigaliojusi tik tuo atveju, jeigu būčiau gavęs išleidžiamąjį raštą. Bet Atlantos komanda pasielgė garbingai – paprastai kalbant, sutartį suplėšė“, – pasakoja jis.
Nutiestas kelias
Kaip sakoma, trečias kartas nemeluoja. Donnie Nelsono pažinčių dėka Š. Marčiulionis galiausiai sulaukė patvirtinimo, kad gali išvykti iš už „geležinės uždangos“ ir 1989-aisiais JAV ambasadoje Kroatijoje su „Warriors“ klubu pasirašė trejų metų ir 3,8 mln. JAV dolerių vertės sutartį.
Kartu su lietuviu NBA duris tą vasarą dar pravėrė naujokų biržoje pašauktas serbas Vlade Divacas, legendiniu NBA snaiperiu tapęs kroatas Draženas Petrovičius, Žarko Paspaljis iš Juodkalnijos ir ukrainietis Aleksandras Volkovas.
Du iš šių vyrukų, D. Petrovičius ir A. Volkovas, kartu su Arvydu Saboniu savo pavardes išgirdo dar 1986-ųjų NBA naujokų biržoje, tačiau tuomet negavo leidimų išvykti į JAV. Kai skaitė 24-ąjį Portlando „Trail Blazers“ šaukimą, tuometinis NBA komisaras Davidas Sternas negalėjo patikėti savo akimis – kviečiamas žaidėjas iš SSRS. Sabonio pavardę tuo metu palydėjo švilpimai, Portlando gyventojų pasipiktinimas ir komentatorių juokas iš nuostabos.
Kaip dabar pasakoja Š. Marčiulionis, ne ką lengvesni ir malonesni buvo ir tie metai, kai pirmasis penketukas iš Europos bandė debiutuoti NBA.
„Buvo tokie laikai, kai visi skeptiškai žiūrėjo į mūsų pirmąjį ešeloną. Kai mes penki išsisklaidėm po NBA – visiems buvo labai sunku: turėjome žaidybinių ir psichologinių spragų, be to, pasitikėjimas savimi nebuvo pats didžiausias.
Paspaljis neprigijo, Volkovas gavo super sudėtingą traumą ir turėjo grįžti į Europą. Be to, jis dar papuolė į komandą, kurioje žaidė Dominique'as Wilkinsas („Hawks“ – Krepšinis.lt) – jam būnant aikštėje, reikėjo dar dviejų kamuolių. Divacui iš pradžių irgi nebuvo lengva, o Petrovičius sunkiai išgyveno sėdėdamas ant suoliuko. Su juo žaisdavome toje pačioje konferencijoje, tai prieš rungtynes susibėgdavome vienas kitam pasiskųsti“, – bendražygių kryžiaus kelius prisimena Marčela.
Bet ir pačiam nebuvo taip lengva, nors statistiniai rodikliai to neiliustravo. Debiutiniame sezone 23-ejų metų gynėjas iš Lietuvos per 23 minutes rinkdavo 12,1 taško, 2,9 atšokusio ir 1,3 perimto kamuolio bei 1,6 rezultatyvaus perdavimo.
„Aš turėjau savų problemų, kurių nenorėjau viešinti: buvo du stuburo slanksteliai suaugę, tai teko visą savo žaidimą keisti, nes nebegalėjau šokti. Buvo daug bėdų, kurių negalėjau viešinti: be psichologinių dalykų ir aklimatizacijos dar teko ir kaip krepšininkui keistis“, – po daugelio metų didesnes debiuto problemas atskleidžia Š. Marčiulionis.
Vis tik jis didžiuojasi, kad galėjo tapti vienu pirmųjų žaidėjų, padėjusių pamatus keliui iš Europos į JAV.
„Dabar yra raudonas kilimas išvyniotas, – juokiasi į NBA Šlovės muziejų įtrauktas lietuvis. – Visi išvažiuoja su anglų kalbos bagažu, amerikiečių treniruočių proceso patirtimi, žiniomis, filmuotomis medžiagomis ir taip toliau. Bet man malonu, kad susitvarkiau su atsakomybe, nors lengva ir nebuvo. Kas tai supranta, įvertina ir yra dėkingi“, – sako karjerą anksti dėl traumų baigęs kaunietis.
Legendos patarimas
Be Š. Marčiulionio NBA naujokų biržose savo pavardes iki šiol išgirdo dar 11 lietuvių, o iš jų lygoje debiutavo septyni. Dar du mūsiškiai – Šarūnas Jasikevičius ir Arvydas Macijauskas – NBA duris pravėrė sulaukę konkrečių komandų pasiūlymų.
„Draftai – labai geras dalykas. Tai tarsi piltuvėlis, teisingai paskirstantis žaidėjus. Aišku, jeigu Europoje atsirastų rimtų, atitinkančių NCAA struktūrą, draftai prarastų savo reikšmę, nes NBA komandos žaidėjus galėtų pasiimti iš šono. Bet vyresnius, nes jaunesnius bando išgaudyti daug anksčiau.
Bet dabar šita struktūra yra tobula. Anksčiau aš NBA komandų klausdavau: kam jūs mokate tokius pinigus studentams? Jie dar neužlipę ant parketo gaudavo 70-80 milijonų. Buvo daug žaidėjų, kurie neatnešė jokios pridėtinės vertės nei klubui, nei pačiam žaidimui. Todėl komandos susiprotėjo: yra įvestas limitas, todėl ir pinigai veltui nėra mėtomi“, – apie pokyčius NBA naujokų biržoje pasakoja Š. Marčiulionis.
Pagal „Basketball Insiders“ duomenis šios vasaros pirmasis šaukimas debiutiniame sezone uždirbs 4,919,300 JAV dolerių. Su kiekviena pozicija automatiškai mažėja ir sutarties vertė. Pavyzdžiui, 10-asis šaukimas savo piniginę papildys 2,140,500, o 20-tasis – jau „tik“ 1,301,900 JAV dolerių.
Kol kas aukščiausias šaukimas šiuo metu priklauso Toronto „Raptors“ klube rungtyniaujančiam Jonui Valančiūnui, kurio aplenkti veikiausiai nepavyks ir D. Saboniui. Jauniausias, 20-metis A. Sabonio sūnus savo pavardę išgirs šiąnakt. Verta pažymėti, kad tarp galimų kandidatų yra ir Kanados ekipa, savo pasirinkimą skelbsianti devinta.
„Žinoma. Naktimis daugiau lietuvių žiūrėtų rungtynes“, – paklaustas, ar norėtų Toronte matyti du aukštaūgius iš Lietuvos, juokiasi Š. Marčiulionis.
Nors Saboniukas prieš debiutą veikiausiai sulaukė jau ne vieno pluošto patarimų, Krepšinis.lt nusprendė išgirsti ir pirmojo NBA lietuvio nuomonę.
„Visiems imponuoja juodas darbas, pastangos aikštėje, o ir žaidimo skaitymas yra labai svarbus. Taip, individualūs veiksmai puolime ir gynyboje yra pagrindiniai dalykai, dėl kurių yra mokomi tokie pinigai. Vis tik galima sulaukti pripažinimo ir be įspūdingo žaidimo puolime, nes gynyba taip pat yra vertinamas bruožas. Komandos sudėtis komplektuoja ne vien žvaigždėmis, todėl gynybiniai sugebėjimai taip pat yra vienas iš faktorių, pagal kuriuos klubai renkasi žaidėjus“, – giliai už statistikos šydo žvelgia Š. Marčiulionis.
Panašu, kad būtent kovingumas ir darbštumas yra tos savybės, kurios žavi NBA klubus, stebinčius Domanto žaidimą. O kuriai iš 30 komandų talentingasis lietuvis paliko didžiausią įspūdį – sužinosime jau šiąnakt. NBA naujokų biržos ceremonijos eigą nuo 2 val. Lietuvos laiku galėsite sekti kartu su Krepšinis.lt.