Per visą stipriausios pasaulio lygos NBA istoriją matėme įvairiausių metimo technikų – nuo Ricko Barry „bobutės“ iki Shawno Mariono metimo, kurį iki šiol sunku paaiškinti.

Tačiau yra ir tokių technikų, kurios leidžia žaidėjams tapti absoliučiai neuždengiamais ir išskirtiniais. Unikaliais sugebėjimais atakuoti krepšį gali pasigirti visiems puikiai žinomas Dirkas Nowitzki ir NBA legenda Kareemas Abdul-Jabbaras.

D. Nowitzki metimas atsilošus

Įsivaizduokite: prieš jus – 213 cm ūgio nugara žaidžiantis milžinas, prieš kurį jums žūtbūt reikia apsiginti. Jeigu tai būtų paprastas tokio ūgio vidurio puolėjo ar sunkiojo krašto pozicijoje žaidžiantis krepšininkas, būtų galima tikėtis, kad jis skinsis savo kelią link krepšio jėga ir ataką bandys užbaigti metimu iš po krepšio ar dėjimu.

Tačiau prieš jus – Vokietijos krepšinio legenda D. Nowitzki. Jūs kuo puikiausiai žinote, kad netrukus jis apsisuks, atkiš savo dešinę koją ir krisdamas atgal mes savo firminį metimą. Jūs esate pasiruošęs padaryti viską, kad jį sustabdytumėte ir blokuotumėte metimą, esate tiesiog prilipęs prie jo, tačiau viskas veltui – kamuolys eilinį kartą skrodžia tinklelį.

Vieni vokiečio metimo techniką vadina geriausia šiuolaikiniame krepšinyje, kiti – visų laikų, tačiau reikia pripažinti, kad uždengti tokį metimą yra praktiškai neįmanoma.

„Sport Science“ atlikti tyrimai konstatuoja vieną sunkiai suvokiamą faktą – jeigu jūs būtumėte Yao Mingo ūgio (229 cm) ir turėtumėte tokias šuolio galimybes, kokias turi Derrickas Rose‘as, jums vis tiek sunkiai sektųsi blokuoti D. Nowitzki metimą.

Tačiau kuo gi Dalaso „Mavericks“ lyderio metimas yra toks ypatingas?

Pirmiausia – D. Nowitzki ūgis, kaip ir minėta anksčiau, siekia 213 cm. Jo ištiestų į viršų rankų ilgis yra apie 89 cm, o mesdamas į krepšį jis pašoka apie 31 cm. Visa tai susideda į įspūdingą skaičių – kamuolys vokiečio rankas palieka maždaug 274 cm aukštyje.

Žinoma, didelę įtaką daro ir D. Nowitzki dešinė koja. Ją atkišęs prieš varžovą jis automatiškai susikuria daugiau erdvės ir neleidžia priešininkui net pagalvoti apie galimą bloką.

Toks firminis D. Nowitzki metimas jau seniai įėjo į krepšinio vadovėlius – netgi NBA krepšininkai kartas nuo karto atkartoja „neuždengiamu“ vadinamą vokiečio metimą.

K. Abdul-Jabbaro kablys

Panašiai kaip ir prieš D. Nowitzki metimą, taip ir prieš vieno geriausių žaidėjų NBA istorijoje K. Abdul-Jabbaro metimą varžovai apsiginti turėjo tik teorinių vilčių.

Firminis ir beveik vienintelis metimas, kurį savo žaidimo metais atlikdavo K. Abdul-Jabbaras buvo legendinis kablys, kurį amerikiečiai vadina „skyhook“ (liet. dangaus kablys).

Kodėl dangaus? Tikriausiai dėl to, kad K. Abdul-Jabbaro ūgis siekė 218 cm, o savo ilgas rankas jis taip pat išnaudodavo puikiai. Nors tais laikais (1969-1989) metimas kabliu buvo gana populiarus, niekas jo neatlikdavo taip, kaip tai darė Milvokio „Bucks“ ir Los Andželo „Lakers“ atstovavęs amerikietis.

K. Abdul-Jabbaro kablys buvo itin harmoningas ir stabilus – krepšininkas galėdavo mesti abiem rankomis, o blokuoti dar tik bekylantį kamuolį buvo beveik neįmanoma.

Ši K. Abdul-Jabbaro metimo technika krepšininkui pasitarnavo išties puikiai – baigęs savo įspūdingą 20-ties metų karjerą, jis tapo rezultatyviausiu visų laikų NBA žaidėju (38,387 tšk.), o per mačą vidutiniškai įmesdavo po 24,6 taško (55,9 proc. dvit. taiklumas). Sunku patikėti, kad tiek taškų legendinis vidurio puolėjas pelnė vien dvitaškiais ir baudų metimais.

Vis dėlto po K. Abdul-Jabbaro niekam kitam taip ir nepavyko taip meistriškai įvaldyti šios metimo technikos. Šiais laikas NBA retai kada ir galima išvysti krepšininką, metantį kabliu.

Veikiausiai vienintelis NBA žaidėjas, kuris propaguoja panašią metimo techniką yra lietuvis Donatas Motiejūnas, pramintas „kapitonu kabliu“ (angl. captain hook). Tačiau apskritai, šiais laikais išvysti kablį, o ypač panašų į K. Abdul-Jabbaro yra tikra retenybė.

Šaltinis
Temos
Griežtai draudžiama DELFI paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti DELFI kaip šaltinį.
Prisijungti prie diskusijos Rodyti diskusiją (5)