Nepavyksta pro duris – reikia bandyti pro langą
Vartai į Izraelį ir Slovėniją, kur ateinančią vasarą vyks Senojo žemyno čempionatas, Rimanto Grigo auklėtinėms užsivėrė praėjusį savaitgalį pralaimėjus paskutines atrankos rungtynes Ukrainai.
Nors vėliau užbaigus kovas kitose atrankos grupėse paaiškėjo, kad lietuvėms buvo būtina nugalėti milžiniška persvara, apmaudas dėl to – ne kažin kiek mažesnis.
„Viduje labai negera. Tiek žmonių mumis tikėjo, o mes visus nuvylėme. Tikrai turėjome dideles viltis ir šansus. Labai tikėjomės, deja, nepavyko“, – pirmadienį „Delfi TV“ laidoje „Krepšinio zona“ krimtosi rinktinės kapitonė Gintarė Petronytė.
Iš dabartinės komandos tik ji ir Kamilė Nacickaitė, Gabrielė Šulskė, Santa Baltkojienė, Giedrė Labuckienė, Monika Grigalauskytė bei Eglė Šventoraitė yra žaidusios žemyno pirmenybėse, kuriose Lietuva paskutinį kartą dalyvavo 2015-aisiais. Nors iki tol finalinių etapų nepraleisdavo bei 1997 metais netgi tapo čempionėmis.
Nuo dar vienos panašios nesėkmės gali pavykti apsidrausti iš anksto.
Tarptautinės krepšinio federacijos Europos padalinys („FIBA Europe“) iki šiol viešai nėra paskelbęs jokios informacijos apie 2025-ųjų turnyro šeimininkus – nei kandidatavimo sąlygų ar terminų, nei pačių pretendentų.
Mat kol kas niekas ir nesiveržia rengti čempionato poolimpiniais metais.
Lietuvos krepšinio federacija (LKF) dar prieš pusantrų metų garsiai nusitaikė į 2027-ųjų Europos moterų pirmenybes, kuriose bus dalinami kelialapiai į Los Andželo olimpines žaidynes.
Jos išlieka LKF prioritetu, bet federacijos generalinis sekretorius Mindaugas Balčiūnas neatmeta galimybės pamėginti pasinaudoti situacija bei pakviesti stipriausias žemyno rinktines į Lietuvą dukart iš eilės.
Nebėra iš ko rinktis?
Vienas LKF vadovų Delfi teigė dėl 2025 metų turnyro su „FIBA Europe“ vykdančiuoju direktoriumi Kamiliu Novaku taręsis praėjusį mėnesį.
Anot jo, anksčiau kalbėjusi apie „kelias netvirtas kandidatūras“, dabar „FIBA Europe“ jau apsižiūrėjo neturinti nė vienos tikros. Bendrą paraišką esą planavo teikti Portugalija ir Ispanija, tačiau pirmoji apsigalvojo, o antroji ėmė dvejoti.
„Nėra ko slėpti – mes jau esame pasiūlę priimti dviejų grupių varžybas. Lietuvoje esame tam pasiruošę, salių pristatyta – problemų jokių, jei tik Vyriausybė pritaria ir savivaldybės įsitraukia.
Tą esu sakęs ir Ispanijos krepšinio federacijos prezidentui Jorge Garbajosai, bet po kelių dienų paskambinęs jis suabejojo, ar ispanai imsis vėl rengti finalinį etapą (Valensijoje finišavo ir 2021-ųjų pirmenybės – Delfi). Tad klausimas kol kas liko atviras“, – kalbėjo M. Balčiūnas.
Daugiau aiškumo jis tikisi po gegužę laukiančių „FIBA Europe“ prezidento rinkimų, kuriuose tas pats J. Garbajosa konkuruos su savo kolega iš Prancūzijos Jeanu-Pierre‘u Siutat.
M. Balčiūnas viliasi, kad stingant susidomėjimo „FIBA Europe“ sutiks sušvelninti reikalavimus potencialiems šeimininkams, konkrečiau – sumažins vienkartinį mokestį už teisę rengti turnyrą.
Pasak jo, dabar pageidaujantiems organizuoti grupių etapo varžybas reikėtų suploti apie 350 tūkst. eurų, o finalinis etapas atsieitų maždaug dvigubai daugiau.
„Dabartinės sąlygos turbūt nėra adekvačios laikmečiui – reikia išleisti nemažai pinigų, kurie vargiai atsiperka.
Yra kalbų, jog po rinkimų tos sąlygos gali būti peržiūrėtos ir pakeistos. Žmonės supranta, kad galbūt naudingiau būtų neišleisti visų pinigų vien už teisę rengti pirmenybes, o vietoje to daugiau investuoti į jų reklamą, garsinimą, socialinius projektus“, – svarstė M. Balčiūnas.
Tiesa, Europos krepšinio užkulisius gerai išmanančių Delfi šaltinių teigimu, „FIBA Europe“ tikrai neskubės prisukti pagrindinio savo pajamų čiaupo, kol matys galimybių išpešti maksimalios naudos iš pirmenybių. O ir norinčių surengti pastarąsias esą dar gali atsirasti ne vienas.
2027 metams jau rado partnerius
2027-ųjų Europos moterų čempionatą Lietuva taip pat ruošiasi organizuoti ne viena. Tik, šiuo atveju, geidžia priimti ne vien grupių, bet ir finalinio etapo varžybas.
M. Balčiūno teigimu, partneriai jau yra rasti.
„Esame žodžiu sutarę su viena iš kaimyninių šalių kartu kandidatuoti dėl 2027 metų čempionato. Paskelbsime apie tai viešai, kai tik pasirašysime sutartis. Mes rengtume dviejų grupių varžybas ir visą finalinį etapą.
Tą jau esame deklaravę ir FIBA, ir „FIBA Europe“, reikia tik Vyriausybės pritarimo – manau, čia problemų nebus“, – komentavo LKF generalinis sekretorius.
Moterų Senojo žemyno čempionatai rengiami kas dvejus metus, juose dalyvauja 16 komandų, kurios pradeda kovas suskirstytos į keturias grupes.
Iki šiol dar nebuvo atvejo, kad pirmenybės dukart iš eilės vyktų toje pačioje šalyje.
Tačiau Lietuvą dvejus metus paeiliui aplankys Europos merginų jaunimo (iki 20 metų) čempionatas: tiek ateinančią vasarą, tiek 2024-aisiais turnyrą priims Klaipėda ir Vilnius.
Būtent 2024 metais savo pasirodymą jaunimo varžybose užbaigs 16-mečių žemyno vicečempione ir 18-mečių čempione tapusi Lietuvos komanda su Juste Jocyte priešakyje.
