Ž. Ilgausko pėdomis
Arvydo Sabonio krepšinio mokyklos auklėtinis, žaisdamas kartu su tokiais žaidėjais kaip Mantas Kalnietis, Andrius Aleksandrovas, Jonas Mačiulis ar Paulius Jankūnas, sudarė galingą jėgą Kauno „Žalgirio“ dublerių komandoje. Neilgai trukus, M. Andriuškevičius sulaukė kvietimo prisijungti ir prie pagrindinės ekipos, žaidžiančios Eurolygoje.
Susidomėjimo iš legendinio Lietuvos klubo tuomet 18-metis centras sulaukė po įspūdingo pasirodymo Europos jaunių čempionate. Nors tuomet jaunieji lietuviai su M. Kalniečiu ir Martynu Pociumi priešakyje kalnų nenuvertė, talentus stebintys skautai savo užrašuose pasižymėjo ir M. Andriuškevičiaus pavardę – per 7 rungtynes jis vidutiniškai pelnė 16,9 taško, atkovojo 13,4 kamuolio ir blokavo net 3,9 varžovų metimo.
Tačiau vyrų krepšinyje liesas vaikis susidūrė su rimtomis problemomis – dominavimas baigėsi, o ir vertė žaidėjų rinkoje po truputį menko. 1,5 taško ir 1,1 atkovoto kamuolio Eurolygoje NBA klubų nesužavėjo, bet kiek netikėtai 2005 metų naujokų biržoje dalyvauti nusprendęs aukštaūgis savo pavardę vis tiek išgirdo.
44-uoju šaukimu jį į stipriausią pasaulio krepšinio lygą pasikvietė Orlando „Magic“ ekipa, kuri M. Andriuškevičių netrukus iškeitė į Klivlando „Cavaliers“ komandą. Ohajo valstijoje milžinas iš Lietuvos pasekė Žydrūno Ilgausko pėdomis – iškart nusprendė išbandyti save NBA.
Ir ne be reikalo dauguma krepšinio ekspertų po tokio sprendimo griebėsi už galvų – NBA jis sužaidė vos 9 rungtynes, nepelnė nė taško ir buvo išsiųstas į Plėtojimosi lygą.
„Tokia ir esmė, kad buvau labai jaunas. Pabandžiau, o įvyko kaip įvyko. Svarbiausia, kad gyvenimas tęsiasi. Nesigraužiu dėl praeities – tai nebūtų teisinga“, – apie išbandytą laimę kitapus Atlanto Krepšinis.lt atviravo M. Andriuškevičius.
Lemtingas incidentas
Nors antrinėje NBA lygoje lietuviui sekėsi kiek geriau (7 tšk., 4,2 atk. kam., 1,1 blk.), „Cavaliers“ vadovai nusprendė lūkesčių nepateisinusį žaidėją išmainyti į Čikagos „Bulls“. Šiame klube M. Andriuškevičius taip ir nedebiutavo – vos tik persikėlęs į trečią pagal dydį JAV miestą, iškart buvo išsiųstas į NBDL, kur vilkėjo Dakotos „Wizards“ komandos marškinėlius.
2006 metų pabaigoje įvyko lemtingas incidentas, po kurio ant plauko pakibo ne tik jaunojo krepšininko karjera, bet ir gyvybė. Treniruotės metu M. Andriuškevičius įsivėlė į konfliktą su aršiu Awyee Storey, kuris smogė lietuviui. Nuo galingo kirčio centras krito ant parketo – jam skilo kaukolė ir stipriai sutrenktos smegenys, kurių kairioje dalyje susidarė 2 cm hematoma.
Nors gydytojai žaidėjui jau liepė pamiršti krepšininko karjerą, kaunietis paneigė visas prognozes ir 2007-ųjų pavasarį gavo leidimą vėl grįžti į treniruotes. Bet antrojo šanso NBA jis nesulaukė ir privalėjo grįžti į Europą.
M. Andriuškevičius kaltinimų amerikiečiui nepateikė, bet apie šį, galimai NBA karjerą sugriovusį, incidentą kalbėtis su Krepšinis.lt nesiryžo.
„Gyvenau tik krepšiniu, – savo metus NBA prisiminė jis. – Sąlygos buvo labai geros – į salę pamėtyti galėdavau eiti kad ir vidury nakties.“
Iš niekur – į pasaulio elitą
Per nepilnus metus, praleistus su „Cavaliers“ organizacija, M. Andriuškevičius turėjo galimybę savo akimis stebėti ir augančią pasaulio krepšinio žvaigždę LeBroną Jamesą. Nors dabar žiniasklaidoje nuolat galima perskaityti, kad išskirtinių gabumų puolėjas – itin sunkiai sukalbamas, aukštaūgis iš Lietuvos šias kalbas skuba paneigti.
„Tai išpūstas burbulas – žiniasklaida negailestinga bet kuriam atgarsiui. Jis buvo labai malonus ir paprastas tarp komandų draugų. Daug juokavo ir labai gerai nuteikdavo komandą rungtynėms – nesu matęs jo konfliktuojančio“, – prisiminimais apie 2003 metų pirmąjį NBA šaukimą pasidalijo M. Andriuškevičius.
Nors NBA karjera kauniečiui nesusiklostė, gyvenimo vaga jį su NBA žvaigždėmis suvedė vos po kelerių metų. Ispanijos ACB krepšinio lygoje, atstovaudamas „Alicante“ klubą, sužibėjęs M. Andriuškevičius sugrįžo ir į Lietuvos rinktinės skautų radarus.
Nacionalinėje komandoje vykstanti kartų kaita suteikė šansą ir stipriausioje Europos lygoje po 8,8 taško ir 4,7 atkovoto kamuolio rinkusiam aukštaūgiui. Pasirengimo stovyklose palikęs įspūdį Kęstučiui Kemzūrai, Martynas kartu su dar 11 lietuvių išvyko į pasaulio čempionatą Turkijoje.
Jauni ir daugelio nurašyti Lietuvos krepšininkai žaidė tarsi iš natų ir patyrę vos vienintelį pralaimėjimą (pusfinalyje prieš JAV), su bronzos medaliais kopė ant trečiojo apdovanojimų pakylos laiptelio.
„Kiekvienas pasiekimas, taip pat ir laikas praleistas krepšinio aikštelėje, konkuruojant su aukščiausio lygio žaidėjais, išlieka kaip geri atsiminimai“, – džiaugėsi M. Andriuškevičius, kuris, vilkėdamas žaliai-baltus marškinėlius, Turkijoje per du mačus vidutiniškai surinko 3,5 taško ir 4,5 atkovoto kamuolio.
Traumų liūnas
Sėkmingos vasaros pakylėtas M. Andriuškevičius Alikantėje sulaukė ir didesnio trenerio pasitikėjimo. ACB lygoje 221 cm ūgio lietuvis rungtyniavo rekordiškai ilgai (vid. 23 min.) ir per 34 mačus vidutiniškai pelnė 7,8 taško, sugriebė 5,6 atšokusio kamuolio ir rinko 9,5 naudingumo balo.
Praleidęs keturis sezonus Ispanijoje, centras sulaukė Salonikų PAOK klubo, rungtyniavusio ir Europos taurės turnyre, pasiūlymo. Bet tuomet jį užklupo nugaros skausmai, vėl pristabdę po truputį ritmą įgavusią karjerą.
Europos taurėje už graikų ekipą jis sužaidė vos 2 mačus, vėliau bandė laimę Lenkijoje ir Klaipėdos „Neptūne“, bet nugaros problemos neleido atsiskleisti visu gražumu. Todėl krepšininkui teko priimti nelengva sprendimą ir atsigulti ant operacinio stalo, po kurio be krepšinio teko praleisti visą sezoną.
„Patyriau nugaros traumą, kuri atėmė net kelerius mano karjeros metus. Pasidariau stuburo išvaržos operaciją, reabilitavausi – dabar esu grįžęs į krepšinį“, – prisiminė M. Andriuškevičius.
Nors žiniasklaidoje buvo pasirodę gandų, kad netgi svarstė baigti karjerą, pats žaidėjas Krepšinis.lt paneigė tokias klabas. „Nesėkmių periodas buvo užsitęsęs, bet aikštelės palikti niekada nenorėjau.“
Rusijos komanda bankrutavo
Naująja M. Andriuškevičiaus karjeros stotele 2015-ųjų rudenį tapo Revdos „Temp-Sumz“, rungtyniavusi antroje Rusijos krepšinio lygoje. Čia kaunietis vėl pradėjo mėgautis žaidimu, o nugaros skausmai nebekamavo. Ir visa tai atsispindėjo statistikoje – 9,5 taško, 8,8 atkovoto kamuolio ir 15,1 naudingumo balo per 22 minutes.
Atrodė, kad centras vėl įsibėgės, bet likimas buvo paruošęs dar vieną „dovanėlę“. Atsisveikinęs su „Temp-Sumz“ komanda, Rusijoje Martynas turėjo žaisti dar vieną sezoną, tačiau artėjant jo startui klubas, kuriame lietuvis turėjo debiutuoti, bankrutavo. Naują darbovietę mūsiškiui susirasti pavyko tik po Naujųjų metų – jis rankomis sukirto su slovėnų Domžalės „Helios Suns“ ekipa.
„Dabartinėje komandoje mane viskas tenkina. Komandos nariai draugiški, visi kovojame dėl pergalių – praėjusią savaitę tapome „Adria Cup League“ čempionais. Treneris mano darbu patenkintas, o pagrindinis jo keliamas tikslas man – stabilizuoti komandinę gynybą, ginantis prieš stiprius oponentų centrus.“
Visas traumas jau išsigydęs M. Andriuškevičius džiaugėsi, kad vis dar yra reikalingas. Krepšininkas taip pat pasidžiaugė įgyta sportine forma, o karjerą žada tęsti tol, kol leis sveikata.
Bet ar NBA naujokų biržos metu savo pavardę išgirdęs talentas tikėjosi, kad po dešimtmečio žais toli gražu ne elitiniuose klubuose?
„Aš daug nesitikėjau. Buvo, kaip buvo. Traumos pakišo koją – tikriausiai viskas galėjo būti kitaip“, – po istoriją per daug kapstytis nenorėjo lietuvis.
„Fotografija yra mano antras hobis po krepšinio. Kiek leidžia laikas, tobulinuosi ir užsiimu ja. Dabar auginame dukrytę – norėtųsi dar didesnės šeimos (šypteli). Kai matysiu, kad karjera artėja prie pabaigos, prasidės idėjų įgyvendinimo etapas“, – tolimesniais planais pasidalijo M. Andriuškevičius.