Nors per savo ilgą karjerą C. Delfino 8 metus praleido NBA lygoje (Detroito „Pistons“, Toronto „Raptors“, Milvokio „Bucks“ ir Hjustono „Rockets“ komandose), elitinis krepšinio čempionatas taip ir netapo jo susižavėjimo objektu.
„Prisipažinsiu, kad NBA rungtynes pražiūrėti nuo pradžios iki pabaigos man yra labai sunku. Visada taip jaučiausi, netgi pats žaisdamas NBA. Daug tikresnės ir realesnės man yra rungtynės, kur metimai turi daugiau reikšmės. Rungtynės su rinktine – olimpiadose, pasaulio čempionatuose. Eurolygos atkrintamosios taip pat yra įdomesnės“, – neslėpė 2004-ųjų olimpinis čempionas.
C. Delfino palygino ir du skirtingų žemynų krepšinio guru laikomus trenerius – Greggą Popovichių bei Željko Obradovičių – bei jų vadovaujamų komandų demonstruojamą žaidimą.
„Stebėti Obradovičiaus komandų krepšinį man patinka kur kas labiau, nei žiūrėti Popovichiaus komandų žaidimą. Paprasčiausiai todėl, kad europinis krepšinis man primena šachmatų partiją. O NBA daugiau yra spektaklis. Ten gyventi man patiko, iš tikrųjų tai yra svajonė, tačiau atletiškumo pusė viską žudo.
Problemas aikštelėje dauguma žaidėjų sprendžia ne savo technika, o fizine jėga. Tu išsigelbsti šokdamas aukščiausiai, tačiau ne sugalvodamas kokį nors naują judesį, derinį arba sukurdamas komandos draugui progą sužaisti pikenrolą. Jeigu pranašumas yra tik fizinis, mes tampame atletais, o ne krepšinio žaidėjais“, – savo nuomonę dėstė C. Delfino.
Kitą sezoną patyręs krepšininkas atstovaus Italijos aukščiausioje lygoje žaidžiančiai Pezaro „Victoria Libertas“ ekipai.
2003-ųjų NBA naujokų biržoje C. Delfino buvo pašauktas 25-uoju numeriu.