Buvęs Lietuvos moterų rinktinės treneris, 1997 metais tapęs Europos čempionu, surinko 77 balsus iš 136.
Antras liko R. Butautas (31 balsas), trečias – R. Javtokas (28).
Kadangi V. Gedvilas jau pirmame ture sulaukė daugiau nei pusės konferencijos dalyvių palaikymo, antro rinkimų turo neprireikė.
Tokia rinkimų atomazga reiškia, jog LKF nebeliks dešimtmetį prezidento pareigas ėjusio A. Sabonio, kuriam R. Butautas numatė viceprezidento postą.
V. Gedvilas į generalinio sekretoriaus pareigas sugrąžins Mindaugą Balčiūną, šis jas jau ėjo 2007–2013 metais. Rinkimų nugalėtojas savo komandoje konsultantais taip pat yra įvardijęs buvusį Lietuvos sporto universiteto rektorių Albertą Skurvydą, trenerius Valdemarą Chomičių bei Rūtenį Paulauską, buvusį banko vadovą Petrą Tutlį, investuotoją Ilją Laursą, krepšininkę Gintarę Petronytę.
Primename, kad V. Gedvilas pastaruoju metu buvo Lietuvos krepšinio trenerių asociacijos prezidentas ir LKF vykdomojo komiteto narys.
2004–2016 metais jis dirbo parlamente, 2012–2013 metais ėjo Seimo pirmininko pareigas.
LKF konferencijoje balso teisę turi 136 nariai, tarp kurių yra įvairaus lygmens šalies klubai, juos vienijančios lygos, savivaldybių ir privačios sporto mokyklos, galiausiai 28 kitos organizacijos, susijusios su krepšiniu.
Aplodismentai nuskambėjo anksčiau, nei baigti skaičiuoti balsai
LKF konferencijos pradžia antradienį vėlavo keliolika minučių dėl užsitęsusios dalyvių registracijos. Į „Krepšinio namus“ Kauno senamiestyje sugužėjo visi LKF nariai.
„Užsiregistravo 135 ir dar vienas, rodos, atvažiuoja. Bus neeilinis šimtaprocentinis dalyvavimas“, – ir stebėjosi, ir džiaugėsi konferenciją pradėjęs A. Sabonis.
Pavėlavęs paskutinis prisijungė Vilniaus „Ryto“ vadovas Darius Gudelis, tad pirmą kartą istorijoje LKF konferencijoje dalyvavo absoliučiai visi nariai.
Bet jau pačioje pradžioje pilnoje salėje kilo įtampa. Pirmininkaujančiu išrinktas Lietuvos veteranų krepšinio lygos prezidentas Algimantas Stasys Anužis pasiūlė balsų skaičiavimo komisiją, sudarytą iš balso teisės neturinčių LKF atstovų.
M. Balčiūnas pageidavo į komisiją papildomai įtraukti po vieną kiekvieno kandidato į prezidentus atstovą.
Po nesusipratimų virtinės galiausiai M. Balčiūno pasiūlymui buvo pritarta.
A. Sabonis savo paskutinę ataskaitą tradiciškai pateikė iš anksto nufilmuotame įraše, o generalinis sekretorius Mindaugas Špokas informavo, jog praėjusiais metais LKF biudžetas buvo subalansuotas ir siekė 3,7 mln. eurų.
LKF konferencija taip pat priėmė kelias varžybų reglamentų korekcijas. Moterų lygoje nuo šiol bus galima rungtynėms užregistruoti ne daugiau nei keturias užsienietes, išimtis palikta universitetų komandoms, kuriose žaidžia studentės iš svetur.
Prieš svarbiausią konferencijos dalį atsisveikinimo žodį dar tarė kadenciją baigiantis prezidentas.
„Federacijos kasoje yra per 700 tūkst. eurų, skolų jokių neturime, pratęstos svarbios sutartys. „Krepšinio namai“ taip pat stovi, veikia, nėra jokių skolų. Liko, kaip aš vadinu, „viduriai“ – įrengti muziejų. Yra projektas, yra rangovas, tik trūksta pinigėlių pabaigai.
Noriu padėkoti rėmėjams, žaidėjams, kurie su malonumu praleidžia savo vasaras rinktinėje, treneriams, o atskirai – Dariui Maskoliūnui: jis sutiko, kai kiti negalėjo ar atsisakė. Aišku, nepasisekė, gaila, liūdna, bet, iš kitos pusės, kažkada tai turėjo atsitikti. Manau, nereikia į tai žiūrėti kaip į kokią tragediją, galima pasimokyti, kad ateityje būtų geriau. Kad ir kaip visi Darių drožė, bet jis išėjo į Europos čempionatą – čia jau būtų žiauru, jei praleistume per savo šimtmečio minėjimą“, – kalbėjo A. Sabonis ir padėkojo LKF biuro darbuotojams bei palinkėjo skaidrių rinkimų.
Pirmiausia bendru sutarimu nutarta, jog balsavimas bus slaptas. Tuomet žodis suteiktas kandidatams.
Pirmasis savo programą pristatė R. Butautas – pabrėžė trenerių svarbą ir žadėjo laužyti biudžetinėse sporto mokyklose dirbančių specialistų kvalifikacinių kategorijų sistemą, nustatomą Švietimo, mokslo ir sporto ministerijos.
Gaivinti moterų krepšinį 57-erių ligšiolinis LKF sporto direktorius ruošėsi „keldamas jo prestižą“, ypač rajonuose, populiarindamas 3x3 krepšinį ir mėgindamas pasikviesti į Lietuvą 2027 metais vyksiantį Europos čempionatą.
R. Butauto planuose taip pat – Moksleivių krepšinio lygos pertvarkymas: padidinti rungtynių skaičių, paruošti centralizuotą jaunimo rengimo programą, reglamentuoti agentų veiklą, įgyvendinti regionų plėtros projektus.
Konkurentą tribūnoje pakeitęs V. Gedvilas irgi kritikavo esamą trenerių kvalifikacinių kategorijų sistemą, žadėjo dėti pastangas, kad visi klubai galėtų pretenduoti į Sporto rėmimo fondo finansavimą, iškėlė trečiojo Regionų krepšinio lygos diviziono idėją, taip pat pabrėžė agentų veiklos reglamentavimo poreikį.
R. Butautui jis oponavo kalbėdamas apie pačios LKF institucinę kryptį, ragino kuo labiau decentralizuoti federacijos veiklą, žadėjo panaikinti praėjusios kadencijos vadovybės įvestus mokesčius MKL dalyviams ir dažniau lankyti LKF narius.
„Prezidentas neturi sėdėti gražiame kabinete, prezidentas turi vairuoti“, – pažymėjo V. Gedvilas.
Paskutinis žodį gavęs R. Javtokas juokavo.
„Jaučiuosi, lyg prie baudų metimų linijos stovėčiau“, – šypsojosi buvęs aukštaūgis, didesnę karjeros dalį varęs į neviltį gerbėjus netaikliais baudų metimais.
R. Javtokas teigė, jog jo tikslas – vyrų rinktinę sugrąžinti tarp penkių stipriausių FIBA reitingų sąrašuose, ir nesikuklino savo surinktą komandą vadindamas geriausia įmanoma.
41-erių šiaulietis akcentavo bendros treniravimo metodikos platformos būtinybę, vaikų trenerių licencijavimą ir skatinimą bei žadėjo „atverti LKF visuomenei“. Viena jo idėjų – LKF vadovams viešai skelbti interesų deklaracijas.
Kandidatams baigus prisistatymo kalbas, delegatai po vieną pakviesti pažymėti balsavimo biuletenį ir įmesti jį į urną.
Užbaigus balsavimą balsų skaičiavimo komisija atvėrė urną ir garsiai skaitė biuleteniuose pažymėtų kandidatų pavardes.
Atversti visų biuletenių nė neprireikė: aplodismentai salėje nuskambėjo dar nesuskaičiavus visų balsų.
Užbaigus formalumus V. Gedvilą su pergale oficialiai pasveikino A. Sabonis, o pats nugalėtojas iš tribūnos teigė, jog dabar laukia sunkioji darbo dalis – vykdyti rinkimų programą.
Iššūkiai
Lietuvos vyrų rinktinė pirmą kartą po nepriklausomybės atkūrimo nepateko į olimpines žaidynes, moterų nacionalinė komanda apskritai išnyko iš elito, o jaunimo ekipos per pastaruosius ketverius metus neparvežė nė vieno medalio, neskaitant sidabrinio Justės Jocytės fenomeno 2019-ųjų Europos 16-mečių čempionate.
Lietuvos krepšinio akcijos smunka – kaip ir vieta FIBA reitingų sąrašuose, kur 2015-aisiais dar užėmusi trečią poziciją vyrų rinktinė jau nusileido ant devinto laiptelio.
Pralaimėjimų rezultatas – tušti tiek vyrų, tiek moterų nacionalinių ekipų strategų postai, kuriuos užpildyti reikės artimiausiu metu. Tai bus pirmasis naujojo LKF prezidento uždavinys, nors, akivaizdu, kad vien juo visų šalies problemų neišspręsi.
Rūpesčių liks ir savame kieme – konkrečiau, vis dar pustuščiuose „Krepšinio namuose“. Tai – ambicingiausias, o kartu ir kontroversiškiausiai sutiktas kadenciją baigiančios LKF vadovybės projektas.
Federacija kartu su Kauno savivaldybe į jį jau investavo per 3 mln. eurų, bet turėjo pristabdyti pritrūkus jėgų visoms vizijoms įgyvendinti. Pernai užbaigtame pastate Kauno senamiestyje, į kurį jau persikėlė LKF biuras, vis dar neįrengtas žadėtas modernus krepšinio muziejus – tai ketinama padaryti kitais metais.
Priešistorė
A. Sabonis paliko LKF prezidento postą po dviejų kadencijų – maksimalios įstatuose numatytos vadovavimo trukmės. Metams atidėjus Tokijo olimpines žaidynes, analogiškai pratęsta buvo ir antroji buvusio legendinio krepšininko kadencija. Iš viso jis prezidento pareigas ėjo dešimt metų.
Po nepriklausomybės atkūrimo LKF taip pat vadovavo Stanislovas Stonkus (1991–1994 m.), Algimantas Pavilonis (1995–2002 m.) ir Vladas Garastas (2003–2011 m.).
Šiame amžiuje reali rinkimų kova LKF iki šiol vyko tik kartą. 2007 metais perrinkimo siekęs V. Garastas vos išvengė antrojo turo, sulaukęs 53 balsų iš šimto. Darių Sarkaną tuomet palaikė 42 LKF nariai, Algį Žvaliauską – 5.
Kuomet iš buvusio Kauno „Žalgirio“ ir Lietuvos rinktinės trenerio postą perėmė garsiausias jo auklėtinis, niekas rinkimuose stoti skersai kelio pastarajam nebeišdrįsdavo.